Tačiau kandidatų siūlomos priemonės, kaip spręsti situaciją, išsiskyrė. G. Nausėda siūlė civilizuoti trišalį valdžios, profsąjungų ir verslo dialogą, pradėti realiai remti smulkųjį verslą, įvesti progresinius mokesčius. Tuo tarpu N. Puteikis ragino pirmiau sutramdyti šalies elitą. Pasak jo, elito egoizmas yra pagrindinė šalyje esančių nesėkmių priežastis.
„Žinių radijuje“ pirmadienį vykusiose prezidentų debatuose G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuvoje atsivėrusios socialinės atskirties priežastys susijusios su tuo, kad valdžia klaidingai suprato, jog ekonominis augimas lemia socialinių problemų sprendimą.
„Valdžia nusprendė, kad pats ekonominis augimas sprendžia socialinės atskirties problemas. Tai buvo didžioji lemtinga klaida, kuri reiškė, kad mes praktiškai nuo 2010-2011 metų augame jau beveik dešimtmetį, bet lygiai tuo pat metu visi socialinės atskirties koeficientai tik blogėjo. Tai dabar atrodo suvokėme į ciklo (ekonomikos augimo. - ELTA) pabaigą, kad pats ekonomikos augimas nieko neišsprendžia šiuo požiūriu“, - kalbėjo prezidento posto siekiantis ekonomistas.
Jis siūlė, kad esamą situaciją įmanoma spręsti organizuojant civilizuotą trišalį profsąjungų, darbdavių ir valdžios atstovų dialogą, kurį atsistojusi verslo pusėje sužlugdė pati valdžia. Taip pat, kalbėjo G. Nausėda, būtina aktyviai reguliuoti minimalų darbo užmokestį, įvesti progresinius mokesčius ir, remiant smulkųjį verslą, formuoti bei stiprinti viduriniąją klasę.
G. Nausėda kritiškai atsiliepė apie dabartinį valdžios požiūrį į smulkųjį verslą.
„Mes ilgą laiką dusiname valstybėje smulkųjį verslą dėl įvairiausių priežasčių ir šiandien apie jį prisimename tik tam tikromis progomis, kai reikia kovoti su kainomis. Tada porai mėnesių prisimename (smulkųjį verslą. - ELTA), ir tada vėl viskas atsistoja į savo vietas“, - apibendrino G. Nausėda.
Savo ruožtu N. Puteikis socialinę atskirtį apibrėžė kaip Lietuvos politikos ir verslo elito egoizmo išdavą. Todėl, tvirtino politikas, pirmiausia, ką reikia padaryti, siekiant išspręsti šią problemą, - tai sutramdyti kenkėjiškai veikiančio elito egoizmą.
„Elitas, manau, apie 100-200 politikų, kurie užima svarbiausius postus, nepriklausomai, ar jie yra opozicijoje, ar pozicijoje, ir turbūt apie 1000 turtingiausių verslininkų - darbdavių Lietuvoje. Į tą skaičių įeina ir žiniasklaidos savininkai, ir dalis politologų, ir nuomonės formuotojų“, - aiškindamas, kas yra, jo nuomone, elitas, kalbėjo N. Puteikis.
Pasak jo, viena iš efektyviausių priemonių, sprendžiant socialinės atskirties problemas, būtų elito veiklos, kada naudojantis savo padėtimi kaupiamas kapitalas, viešinimas.
„Tai būtų supervaistas šitam Lietuvos elitui, kuris 30 metų nuosekliai rūpinasi savo asmeniniu egoistiniu interesu, kaip mokėti mažiau mokesčių ir gauti daugiau pajamų, kai visi vakarietiški elitai daro priešingai“, - aiškino N. Puteikis. Pasak jo, susidorojus su elito egoizmu, susitarimas dėl progresinių mokesčių būtų tik techninis veiksmas.
Abu pretendentai į prezidento postą teigė palaikantys šiuo metu vykstantį mokytojų streiką. N. Puteikis solidarumą su streikuojančiais pedagogais rodė aiškindamas, kad visos savo politinės karjeros metu agitavo su neteisybe susiduriančias visuomenės grupes streikuoti.
Panašiai kalbėjo ir G. Nausėda. Jis apgailestavo, kad streiko instrumentu Lietuvoje buvo per mažai naudojamasi, nors valdžia, pasak jo, yra pats nejautriausias ir šykščiausias darbdavys šalyje.
ELTA primena, kad šiuo metu apsisprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose viešai deklaravo G. Nausėda, Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Aušra Maldeikienė ir N. Puteikis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, Lietuvos liberalų sąjūdžio iškeltas europarlamentaras Petras Auštrevičius, filosofas Arvydas Juozaitis.
Prezidento rinkimai vyks 2019 m. gegužę.