Bręsta tikras chaosas
Politologė pabrėžia, kad politikai, formuojantys Ministrų kabinetą, turės laikytis terminų, tačiau yra nemažai ženklų, kad iki rinkimų likus vos vieneriems metams, performuoti Vyriausybę yra sunku. Taip yra dėl mažiausiai kelių priežasčių, tarp kurių yra ir premjero, ir prezidento interesai. O svarbiausia – jų skirtumai.
„Tai lemia tam tikri veiksniai. Kitaip tariant, iš pradžių turėjome viziją, kad tiek ilgai besiderant, gali būti tas greitasis variantas, kad tos pavardės iš karto bus laiminamos. Tačiau šioje vietoje kai kurie veiksniai buvo neįvertinti. Vienas iš jų – prezidentas, kuriam nėra vis tiek, jam dabar labai svarbu pasiųsti žinutę, kad jis reikalaus ir bus aktyvus, jam ne vis tiek ir, manau, tai gerokai kaišo pagalius į ratus tiems, kurie norėjo greito patvirtinimo Vyriausybės sudėties. Kitas veiksnys – premjero klausimas, nes būtent premjerui reikės teikti ir su tuo ministrų kabinetu dirbti.
Galiausiai – koalicijos partnerės, kurios siūlo kandidatus. O tie kandidatai tikrai kelia nemažai klausimų, natūraliai tas procesas išsitempė. Žinoma, politikai turės laikytis terminų, bet tai tik rodo, kad yra sunku performuoti Vyriausybę, kai iki rinkimų yra likę vos vieneri metai, nes per metus sunku būtų kažką padaryti. Nepaisant to, kad mes matome daug atėjimų, susitikimų, kažkokio veiksmo, bet tas veiksmas neduoda rezultatų, tai yra ta liūdnoji pusė“, – DELFI kalbėjo politologė.
Kyla klausimų dėl Lenkų rinkimų akcijos
Pasiteiravus, ką parodo prezidento sprendimas susitikinėti su nepateiktais kandidatais, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis sakė, kad prezidentas Gitanas Nausėda taip įsitraukia į Vyriausybės formavimą.
„Tai demonstruoja gilų prezidento interesą formuojant Vyriausybę. (…) Jis tokiu būdu rodo savo įsitraukimą į Vyriausybės formavimą“, – mano politologas.
„Prezidentas šiuo metu labai jautriai reaguoja į viešojoje erdvėje pasirodančius svarstymus, tai jis puikiai žino, kad tai yra toks raudonas taškas, čia galima paslysti, nes būtent į prezidentą dabar yra sutelktos visų akys. Visuomenė nori, kad prezidentas būtų labai proaktyvus“, – DELFI kalbėjo R.Urbonaitė.
Politologės teigimu, akivaizdu, kad lenkai tikrai norės likti valdžioje.
„Aš manau, kad jie norės likti valdžioje, bet klausimas yra kitas – ar jie bus linkę pakeisti savo siūlytas kandidatūras, ar ne. Nors anksčiau matėme kai kuriuos jų kandidatus, kurie buvo vertinami visų neblogai, kitaip sakant, jie sugebėdavo rasti gerų kandidatūrų į ministrus. Žiūrėsime, kiek jie bus linkę būti lankstūs ir išgirsti kritiką savo atžvilgiu“, – akcentuoja politologė.
L.Bielinio manymu, Lenkų rinkimų akcijai trūksta jaunų ir profesionalių žmonių.
„Lenkų rinkimų akcija turi vieną problemą, bet, greičiausia, taip pat ir visos politinės partijos tuo serga, tai yra kadrų deficitas, dėliojamos kelios kandidatūros, mažai matome naujų, energingų, profesionalių ir jaunų žmonių“, – sakė L.Bielinis.
Antradienį jau paskelbta, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga siūlo Seimo narį Jaroslavą Narkevičių į susisiekimo ministrus, o parlamentarę Ritą Tamašunienę – į vidaus reikalų ministres.
Išskyrė didžiąją problemą
Paiteiravus, ką R.Urbonaitė mano apie krašto apsaugos ministro postą ir „tvarkiečių“ siūlymus, ji tikino, jog „tvarkiečiai“ nesugebėjo išlaviruoti.
„Čia ir yra didžiausia problema, kad „tvarkiečiai“ nesugebėjo išlaviruoti, nes, man net keista, kaip Žemaitatis nesuprato, kad jiems gavimas portfelį gali sukelti didžiulį ažiotažą“, – tikino R.Urbonaitė.
Krizės ženklai, anot politologų, buvo matomi jau gerokai anksčiau.
„Iš anksto matėsi, kad ta situacija sukels krizę ir diskusijas. Prikiščiau ne tik „tvarkiečiams“, bet ir dominuojantiems, kurie sugebėjo nesuprasti, kad skiriant tokias pozicijas bus problemų, bus klausimų, kurie yra pernelyg aštrūs, kurie užtęs Vyriausybės formavimą. Ši politinė jėga neturi aiškaus analitinio centro, kuris galėtų pasakyti, ką reikia, o ko negalima daryti“, – kalbėjo L.Bielinis.
Prezidentas gali tapti lemtingu slenksčiu
Pasiteiravus, ar gali būti, kad ministrų kabineto formavimo delsimas gali būti neatsitiktinis, R.Urbonaitė tikino, kad yra ir kitas scenarijus.
„Yra kitas scenarijus, kai dabar galima tvirtinti naują Vyriausybę pakeitus vos vieną ministrą. Tada nusinulina tas skaičiavimas ministrų kaitos ir jau pakeitus, pavyzdžiui, du ministrus, gal tris, jau jie būtų skaičuojami iš naujo, ir nereikėtų Seime iš naujo tvirtinti Vyriausybės programos. Bet kuriuo atveju toks variantas yra galimas. Kiek jau girdėjau iš teisininkų, tai nebūtų kažkokie pažeidimai, bet klausimas ir yra ar tai yra toks scenarijus, kuris yra pageidaujamas paties premjero. Kitas klausimas – ar prezidentas sutiks su tokiu scenarijumi Man atrodo, kad būtent prezidentas gali būti slenksčiu, kurio neperlips nei premjeras, nei dalis valdančiųjų“, – sakė politologė.
„Čia ir gali būti problema. Jeigu tai vyktų dabar, vasarą, labai sunku pasakyti, nes Seimas lankomas labai nedisciplinuotai. Greičiausia, kad tai nutiks rudenį ir keitimas bus didesnis nei tik vieno asmens. Tokiu būdu mes tikrai turėsime ilgąjį variantą“, – mano L. Bielinis.
L.Bielinio teigimu, viena didžiausių problemų – skirtingos prezidento ir koalicijos pozicijos.
„Vieno ministro keitimas šiandien galbūt yra rebusas, galbūt iš to galime daryti didelį pokalbį, bet tai bus tik spėlionės. Pabrėžkime, kad viena iš derybinių pusių, tai yra prezidentas, yra suinteresuotas turėti efektyvią, pajėgią Vyriausybę, tuo tarpu koalicija nori kuo greičiau ją suformuoti ir tik paskui galvoti apie tą pajėgumą. Čia yra du skirtingi požiūriai. Todėl diskusija šią savaitę nesibaigs, manau, mes dar turėsime tokią situaciją, kuri suteiks mums daug rūpesčių“, – sakė L.Bielinis.
Nausėda atsidūrė spąstuose
Anot R.Urbonaitės, prezidentas yra tam tikruose spąstuose.
„Tuo labiau, kad prezidentas yra net savotiškuose spąstuose. Pirmieji ženklai rodo, kad ta kokybine prasme, pagal tai, kas dabar figūruoja viešojoje erdvėje, mes neturėsime geresnės Vyriausybės. Jam ta bendroji suma, kuri yra siūloma, bus blogesnė sudėtimi“, – mano politologė.
Dar viena šių dienų problema, kuri jau tapu itin aršiu derybiniu klausimu – eurokomisaro postas.
„Su eurokomisaro portfeliu yra lygiai tokia pati situacija kaip ir su ministrų kabinetu. Tai – kadrų deficitas. Kalbama apie tas figūras, kurios ir taip neis, pavyzdžiui, Grybauskaitė, manau, kad net nesiderinus su ja buvo įvardyta kandidatūra. (…) Mes jau matome, kad yra kelios figūros, apie kurias kalbama labai intensyviai. Tas pats Sinkevičius, kuris yra pakankamai jaunas ir profesionalus, turi daug šansų. Šiandien galima kalbėti, kad galbūt reikia kitų, bet kitų mes nerandame, štai, kur yra problema“, – mano L.Bielinis.
R.Urbonaitė pabrėžia, jog žmogus, kandidatuojantis į tokį postą, turėtų būti savotiškas užnugaris.
„Galinčių visada yra mažiau nei norinčių, tačiau Linas Linkevičius yra užsiminęs apie norą, manau, buvo ir Šapoka užsiminęs. Galime išdėlioti grandinę, bet, kita vertus, šis paskyrimas tapo ne tik kadrų paskyrimo problema, bet ir vidaus politkos įkaitu, kai čia dėl asmeninų ambicijų, nesutarimų, mes negalvojame, kad mes turime turėti žmogų, kuriam mes būtume užnugaris, bet ir kuris mums būtų užnugaris“, – mano R.Urbonaitė.