Idėja nėra išgryninta
G. Nausėda ir jo komanda pasiūlė, kad pirmoji klasė privalomai prasidėtų nuo 6 metų. Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas priminė, kad šis pasiūlymas nėra naujas.
„Idėja pati yra gera, ją reikėjo gerokai anksčiau įvesti. Bet kaip Lietuvoje dažniausiai atsitinka, jai nėra pasiruošta. (…) Mes matome, kad jei vaikai pradeda anksčiau ugdytis, pradžioje, ikimokykliniame ugdyme, tai daro įtaką ir jų ateities pasiekimams. Tyrimai rodo, kad jei vaikai anksčiau pradeda mokytis, jų pasiekimai net 9 ar 12 klasėje būna didesni, nei tų, kurie iki 7 metų nėjo į darželius, taip pasidaro 2 metų atsilikimas“, – sakė jis.
Kartu pabrėždamas, kad ryšys su mokinių pasiekimais yra neginčijamas.
„Tikrai pamatai yra reikalingi, bet tam reikia pinigų, laiko, dėmesio, mokytojų. Įsivaizduokite, 2022 metais ateina 50 tūkstančių naujų vaikų, juos reikia kažkur padėti, patalpos, mokymai, pinigai. Nei viena mokykla nėra tam pasiruošusi“, – kalbėjo pašnekovas.
„Ji nėra išgryninta, apskaičiuota“, – apie šį pasiūlymą sakė G. Sarafinas.
Pašnekovas stebėjosi, kad paskelbus apie šį pasiūlymą skaičiavimai, kas atsakingas, dar nėra aišku.
„Ir dabar niekas netrukdė žmogui savo vaiką leisti į mokyklą nuo 6 metų. Čia jau būtų griežčiau. Norint kažkokį sprendimą daryti, norisi kažkokio tikslo išsikelto“, – stebėjosi jis.
Žurnalo „Reitingai“ teigė, kad labiausiai švietimo sistemai trukdo taip ir nepasirinkta aiški kryptis.
„Mes einame ne viename kryptimi, bet daugybe skirtingų sričių, kaip įmanoma nueiti kažkur. Sukamės kažkokiu ratu, stebimės, kad mums nesiseka. Padarome kažkokią mišrainę iš skirtingų šalių pasiūlymų, tikimės, kad pavyks, bet nepavyksta“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Klausytojai nesutaria
Klausytojas Julius, prisiskambinęs į Žinių radijo eterį teigė, kad vaikus reikia kuo anksčiau lavinti, o ne, kaip pats ironizavo, leisti pusę dienos žaisti su plastelinu.
„Aš vertinu teigiamai, atsimenu, kad į darželį ėjau tarybiniais laikais, mus jau darželyje paskutiniais metais mus mokino rašyti, skaityti, spręsdavo matematines užduotis. (…) Sistema jau sukurta, ją reikia pastūmėti į priekį, lavinti juos greičiau, nežaisti su vaikais pusę dienos su plastelinu ar smėlio dėžėje“, – kalbėjo klausytojas Julius.
Laidos klausytojas Saulius klausydamos laidos rašė komentarą ir ragino duoti vaikams vaikystę.
„Duokite vaikams vaikystėje būti vaikais, o ne profesoriais“, – rašė klausytojas
Kita klausytoja Lina pasakojo apie savo patirtį, bandant savo du sūnus į mokyklą išleisti dar 6 metų. Ir dabar tėvai turi šią galimybę, įvertinus pasiekimus, atliktus testus, aptarus situaciją su pedagogais.
„Mano abudu sūnus, vienas aštuntokas, kitas dabar ketvirtokas, išėjo į mokyklą 6 metų. Kai leidau vyresnį, buvo ta sistema, kad vaikas atlieka testus, tėvai nusprendžia ar nori vaiką tada leisti. O kai leidau mažesnįjį, jautėme tokį „neleiskite taip anksti, duok vaikui vaikyste pasidžiaugti“. O taip sugalvojau todėl, kad mano mažasis labai norėjo į mokyklą, matė vyresnį brolį, to norėjo“, – kalbėjo moteris.
Ji teigė, kad vis dar iš jaunesniojo sūnaus mokytojos jaučia priekaištus.
„Iš mokytojos vis girdžiu, vis pasikartojantys sakiniai, kad va, ką reiškia, kai vaikas į mokyklą išeina 6 metų“, – kalbėjo Žinių radijo klausytoja Lina. Ji teigė, kad nepalaikytų privalomo pradinio ugdymo ankstinimo, nes tai priklauso ir nuo vaiko, nuo tėvų.
Vienas laidos klausytojas rašydamas komentarą ironizavo, kad taip „ieškoma jaunesnių vergų ekonomikai“.
Neankstinti pradinio ugdymo skatino ir į laidą prisiskambinusi mokytoja Lilija.
„Tikrai nereikėtų. Pratęskime vaikų vaikystę, arba ugdymas tada turi būti tik žaidimo forma. Tai vaikams irgi yra darbas. Bet matote, kai tėvai sako, vaikai gal ir užsiciklina, kad „tu jau eini į mokyklą“. Vaikui būna šioks toks ir šokas. Nes mokykla pradinėse klasėse kokius krūvius turi. Apie tai visiems reikia pagalvoti. Tai vaikams turi būti malonumas“, – Žinių radijo eteryje sakė klausytoja mokytoja Lilija.
Kitas klausytojas Jonas nesuprato argumentų, kodėl toks pasiūlymas iš viso yra teikiamas.
„O kodėl yra norima paankstinti vaikų leidimą į mokyklą? Bet ar tie patys politikai nepagalvoja, kad čia švietimo sistemoje yra bėdos? Gal vaikai nėra skatinami išmokti kažką geriau. Kokybės nepakels tas privalomas leidimas. Man darosi baisu, kad aš kaip galbūt būsimas tėvas nebegalėsiu nuspręsti pats – leisti vaiką į mokyklą ar palikti su seneliais. Norėčiau aiškesnių argumentų“, – sakė jis.
Vyras prisiminė ir savo tėvų žodžius, kad vaikystė yra gražiausias gyvenimo laikotarpis.
„Negana to, kad turime dirbti iki 70 metų, iki pensijos, tai dar ir mokytis nuo 6 metų? Tai kada galėsime pagyventi? Man baisu kad darželio auklytė artimesnė nei tėvas? (…) Kodėl tai turi būti privaloma? Pasirinkimo laisvė nyksta“, – stebėjosi jis.
Palaiko pasirinkimo laisvę
Premjero Sauliaus Skvernelio patarėja Unė Kaunaitė pasigedo aiškumo pasiūlyme – kada anksčiau į mokyklą pradėję eiti moksleiviai ją baigtų.
„Šitas sprendimas nėra dar detalizuotas. Bet būtų labai įdomu, kaip keičiasi visa struktūra. Gali būti ir taip, kad 17 metų visi baigia mokykla“, – laidoje „Dienos klausimas“ sakė U. Kaunaitė.
„Amžius pats savaime nėra nuosprendis, kad čia bus geriau ar blogiau. Reikia žiūrėti kompleksiškai“, – ragino ji.
Tėvų forumo atstovas Audrius Murauskas taip pat teigė, kad palaiko pasirinkimo laisvę, o ne privalomus nurodymus.
„Mes pasisakome už kokybės didinimą, pasirinkimo laisvę. Jei valstybei iš tikrųjų rūpi ugdymo kokybė, pirmiausia turi būti investuojama į tą pačią kokybę. Labai svarbus momentas yra neužmušti vaiko vidinės motyvacijos. Juk ne laiku ir ne vietoje daromas gėris tampa blogiu“, – kalbėjo A. Murauskas.