Pasak patarėjos, šis prezidento biografijos faktas buvo gerokai labiau sureikšmintas šalies viduje. Visgi, A. Skaisgirytė pripažįsta nežinojusi apie G. Nausėdos praeitį komunistų gretose, tačiau, pažymi diplomatė, tai nebūtų keitę jos sprendimo prisijungti prie prezidento politinio pasitikėjimo komandos.
„Kol kas nebuvo jokios reakcijos. Manyčiau, kad tai yra faktas, kuris buvo labai sureikšmintas Lietuvoje, tačiau užsienyje nėra to atgarsio, koks jis buvo Lietuvoje“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė, klausiama, ar Prezidentūra sulaukė kokių nors atgarsių iš užsienio šalių apie praėjusią savaitę kilusį skandalą.
„Kodėl Lietuvoje jis buvo sureikšmintas – vėlgi, suprantame, kad artėjant prezidento rinkimams, kiekvienas politiko gyvenimo aspektas yra nagrinėjamas daug atidžiau“, – aiškino ji.
Visgi, šalies vadovo patarėja akcentavo, kad Komunistų partija ir jai priklausę asmenys „nebuvo vien juodai baltas dalykas“. A. Skaisgirytė priminė, jog dalis 1990 m. Kovo 11-osios akto signatarų taip pat buvo Komunistų partijos nariai, o Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimas nuo Maskvos, pasak jos, prisidėjo prie Sovietų Sąjungos griūties.
„Vis dėlto, tais metais – 1988-1989 m., dar iki nepriklausomybės paskelbimo – Komunistų partija nebuvo vien juodai baltas dalykas. Turbūt ką turėtume, bent vyresnė karta prisiminti: tie patys Komunistų partijos nariai labai aktyviai dalyvavo Sąjūdyje“, – nurodė šalies vadovo patarėja.
„Komunistų partijos nariai dėjo parašą ant Nepriklausomybės akto taip pat. Sakyčiau, mano galva, vienas iš esmingų įvykių, kuris įvyko su Lietuvos komunistais, tai, kad Lietuvos komunistų partija buvo pirmoji, kuri atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos (...) ir tuo būdu įnešė savo indėlį į Sovietų Sąjungos žlugimą“, – dėstė A. Skaisgirytė.
Tvirtina, kad žinojimas apie G. Nausėdos narystę Komunistų partijoje nebūtų pakeitęs sprendimo prisijungti prie patarėjų komandos
A. Skaisgirytė, kaip ir keli kiti buvę prezidento politinės komandos nariai, pripažino nežinojusi, kad G. Nausėda kadaise priklausė Komunistų partijai. Tačiau A. Skaisgirytė pabrėžė, kad žinojimas apie šalies vadovo praeitį nebūtų keitęs jos pasirinkimo dirbti Prezidentūroje.
„Aš asmeniškai to (fakto – ELTA) nežinojau. Tačiau, ar tas žinojimas būtų keitęs mano apsisprendimą? Turbūt, kad ne, nes aš pažinojau labai daug žmonių, kurie tais laikais priklausė Komunistų partijai, kurie vėliau tapo nepriklausomos Lietuvos vadovais ir buvo sprendžiama apie jų darbus nepriklausomai Lietuvai. (...) Tai yra svarbiau, mano galva“, – savo poziciją aiškino valstybės vadovo patarėja.
Tačiau klausiama, ar prezidentas tinkamai pasielgė, nusprendęs nuslėpti savo biografijos faktą ne tik nuo rinkėjų, bet ir savo politinio pasitikėjimo komandos narių, A. Skaisgirytė pakartojo, kad G. Nausėda pripažino savo klaidą.
„Prezidentas visgi yra pasakęs, kad klaida buvo nedeklaruoti, ir aš manau, kad viskas yra tuo pasakyta. Jis tą klaidą pripažino, jis viešai ją pasakė. Kaip sakoma, meskite akmenį tie, kurie be klaidų gyvena“, – teigė ji.
Kaip anksčiau pranešė ELTA, apie nutylėtą prezidento priklausymą Komunistų partijai pirmasis paskelbė žurnalistas Dovydas Pancerovas. Dokumentai, kad 1988 m. prezidentas Gitanas Nausėda pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją aptikti Lietuvos ypatingajame archyve. Prezidentūra patvirtino paviešintus faktus, tačiau kartu ir pareiškė, kad G. Nausėda prasidėjus Sąjūdžiui, Komunistų partijos veikloje nedalyvavo.
Viešojoje erdvėje kilus rezonansui G. Nausėda išplatintame komentare žiniasklaidai pripažino, kad stojimas į partiją buvo jo jaunystės klaida. Prezidentas tvirtino, kad 1988 m. įstojo į Komunistų partiją, nes troško mokslininko karjeros.
Visgi, aiškindamas atskleistų faktų apie jo narystę Komunistų partijoje aplinkybes G. Nausėda prakalbo apie jo atžvilgiu vykdomą „politinę medžioklę“. TV3 televizijai šalies vadovas teigė, kad artėjant 2024 m. prezidento rinkimams jo kritikai vykdo prieš jį nukreiptas „tam tikras akcijas“.
Keletas šalies vadovo buvusių patarėjų žiniasklaidai patikino nežinoję, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai. Viena jų – Regina Statkuvienė. LRT radijui ji tvirtino, kad sužinojus apie nuslėptą prezidento biografijos detalę jai buvo „žmogiškai tikrai skaudu“. Be to, ji pripažino, kad nebūtų dirbusi Prezidentūroje, jeigu būtų žinojusi apie G. Nausėdos narystę partijoje.