„Mūsų fokusas, be abejo, yra į Ukrainą, bet šalia yra Baltarusija. Ir Baltarusija, galima irgi vertinti, yra okupuojama Rusijos. Kadangi nėra legitimios valdžios, ir legitimi valdžia yra paskutinius metus dėl įvairių priežasčių tapusi be galo priklausoma nuo Rusijos vadovybės, tai, kas vyksta šiuo metu Baltarusijoje, tai yra labai stipriai keičianti saugumo situaciją mūsų regione“, – per diskusiją Rytų Europos studijų centre konstatavo D. Kuliešius.
Pasak valstybės vadovo vyriausiojo patarėjo, žiūrėdami į grėsmes Ukrainai, lygiagrečiai visą laiką negalime pamesti ir Baltarusijos, ir mūsų regiono.
„Atgrasymas Ukrainoje – tai, kas daroma šiuo metu tiek per Europos Sąjungos (ES) liniją, skiriant išskirtinę ir solidžią finansinę paramą kurti valstybę, ekonomiką, pertvarkyti infrastruktūrą, tai turi būti tęsiama. Praktinę karinę ir mokymų pagalbą reikia didinti“, – sakė D. Kuliešius.
Kalbant apie situaciją regione bendrai, pasak prezidento patarėjo, reikia pakeisti požiūrį į neprovokavimo politiką.
„Ilgus laikus žiūrima į Rusiją būtent iš tos pusės, kad mes gyvename nuo krizės iki krizės, ir iniciatyva yra Rusijos pusėje. Ir, jeigu Rusija kažką daro, tai turime pasekmes, ir į jas reaguojame tik tada. Rusija supranta Vakarų silpnumą, kad pagal tokį algoritmą veikia Vakarai. Vadinasi, jeigu pakeistume šitą algoritmą, ir padarytume šituo laikotarpiu, kad Europa, NATO būtų aktyvesni prevenciškai, veikdami ne tada, kada kažką padarys Rusija, bet būtent dabar, ir būtent šituo laikotarpiu dislokuodama didesnes NATO pajėgas, ypač Rytų, Pietų, Šiaurės regione, tai būtų suprasta iš Rusijos pusės kaip labai stiprus ženklas, kad ji turi sustoti“, – pabrėžė D. Kuliešius.
Pasak jo, Baltijos regionui svarbus ne tik karių buvimas ant žemės.
„Yra labai svarbus pačių amerikiečių įsitraukimas su planais, jūriniais planais, nebūtinai būnant visai šalia mūsų sienų, bet būnant tose vietose, iš kurių strategiškai būtų galima apsaugoti mūsų regioną“, – teigė D. Kuliešius.
Stebimas didžiausi Rusijos karinio aktyvumo veiksmai nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo
Tuo metu šios krizės kontekste viena naujausių žinių, kad NATO ir JAV atsakė į Rusijos iškeltus ultimatumus. JAV atsakymai kol kas nėra vieši.
Prezidento vyriausiasis patarėjas pabrėžė, kad tai yra tikrai gera žinia, kad visuose pokalbiuose, kurie šiuo metu vyksta su Rusija, Rusijai nerodoma jokių ženklų dėl galimų nuolaidų.
„Tai, ką šiandien dienai demonstruoja bendrąja prasme Vakarai, tai – vienybę, manau, kad tai yra savotiškas siurprizas Rusija. Galbūt Rusija tikėjosi, kad, sukeldama tokią didžiulę įtampą ir tokį didelį spaudimą šitoje Europos vietoje, galės tiesiog be jokių išlaidų pasiekti savo tikslus. Šitas planas nesirealizuoja“, – konstatavo D. Kuliešius.
Bendrai jis situaciją įvertino kaip labai įtemptą.
„Yra viešai matomi karinio aktyvumo veiksmai iš Rusijos pusės, kurie yra didžiausi per visą laikotarpį nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Turėjome strategines pratybas „Zapad“, kitas strategines pratybas, tai – toli gražu, kas vyksta šiuo metu, neprilygsta būtent tam mastui, kurį esame matę anksčiau“, – konstatavo D. Kuliešius.
Rusija norėtų pakeisti politinę Ukrainos kryptį
Lietuvos Prezidentūra taip pat kelia klausimą, kokie yra iš Rusijos pusės šio scenarijaus tikslai, ir, kaip iki šio taško yra ateita.
„Rusija turi savus tikslus, ir Rusija žaidžia strateginį žaidimą. Tas žaidimas, kuris yra aplink Ukrainą, yra strateginio žaidimo taktinė dalis. Yra skirtingi numanomi scenarijai, kaip toliau situacija gali rutuliotis, ir tai nebūtinai 100 proc. priklauso vien tik nuo Rusijos veiksmų ir sprendimų“, – konstatavo D. Kuliešius.
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo, bendras vertinimas būtų toks, kad tas instrumentas, kurį Rusija turi kaip įtakos svertą Ukrainos politikai, 2014 m. aneksuodama Krymą ir užgrobdama Ukrainos Donbaso ir Luhansko teritorijas, per šiuos metus pasimatė, kad neveikia.
„Jis neveikia, ir Ukraina toliau savarankiškai su Vakarų pagalba juda demokratinio pasaulio kryptimi, modernizuodama savo ekonomiką, stiprindama savo saugumą. Ir tie instrumentai, ar tai Minsko susitarimo formatai, ar tai separatistinė ir Rusijos remiama ginkluota kova prieš Ukrainos karius šiame regione, ji neduoda norimo tikslo. O norimas tikslas yra politinės Ukrainos krypties pasikeitimas“, – konstatavo D. Kuliešius.
Pasak jo, to neįmanoma padaryti be valdžios pasikeitimo.
„Dabartinė valdžia niekada nesutiks keisti politikos krypčių į naudingas Rusijos pusei. Vadinasi, Rusija šitame taktiniame lygmenyje turi tikslą pakeisti Ukrainos politiką – ne Vakarų kryptimi, bet sugrįžti į Rusijos įtakos zoną. Tai yra vienas iš tikslų, kurį Rusija gali pasiekti šiandien dienai matydama galimybę per karinius instrumentus“, – teigė D. Kuliešius.
Bet tai ne viskas
Tačiau G. Nausėdos vyriausiojo patarėjo vertinimu, tai nėra viskas, ko siekia Rusija.
„Platesniame kontekste, iš tų reikalavimų, kuriuos Rusija kelia Amerikai ir NATO, mes suprantame, kad Rusija nori grįžti į taip vadinamą Šaltojo karo laikotarpio padalinimą, kada buvo Europa suskirstyta, kad čia yra Vakarų įtakos zona, o čia – Rusijos įtakos zona. Būtent šitos įtakos zonos reiškia, kad Rusija užsitikrina savo tam tikras buferines zonas, savo politiką, kuri reiškia, kad Vakarai nesikiša nei į Baltarusijos, nei į Rusijos žmogaus teisių nesilaikymus, didžiulius laisvių ribojimus ir kitus nusikaltimus tarptautiniu mastu pripažįstamus kaip rimtas politinis nusikalstamumas demokratijai“, – sakė D. Kuliešius.
Pasak jo, tas laikas, kuris pasirinktas, yra tikriausiai tinkamas, žiūrint iš Rusijos pusės, dėl pasikeitimų tarp pačios Europos lyderių.
„Tai yra Vokietijoje lyderystės pasikeitimų po rinkimų, gal Amerikos vidinių įtampų. Šitas laikas reikalingas tam, kad Rusija susitartų su Amerika, kad Amerika netrukdo Rusijai pasiekti savo geopolitinių tikslų Europoje. Tai yra nusistatyti savo liniją, kurioje būtent jie yra šeimininkai“, – komentavo D. Kuliešius.
Prezidentūros atstovas konstatavo, kad laikas yra ribotas, kada gali būti išnaudoti kariniai instrumentai taktiniame lygmenyje spausti Ukrainą.
„Šiandien dienai Rusija turi ir valią ir galimybes tai padaryti. Bet, ar ryšis tą dalyką daryti, ir, kokiu mastu ryšis tai daryti, – ar tik viena kryptimi puldama, ar puldama iš skirtingų krypčių, – tai priklausys nuo aktyvaus ir vieningo Vakarų veikimo, kad parodytų Rusijai, jog jos skaičiavimai yra klaidingi. Kad Rusijai tai kainuos brangiai, kad Rusija nepasieks savo tikslų.
Ukraina šitoje situacijoje yra ta auka, kuriame taške susikerta Rusijos ir Vakarų vertybių kova. Tai, kad šiandien dienai mes turime didžiųjų praktinę paramą Ukrainai, stiprinant jos gynybą, tai, kad turime stiprias politines žinutes, jog yra reikalinga stiprinti NATO rytinį flangą prieš tai, kol Rusija imsis aktyvių veiksmų, visa tai suveda į atgrasymą Rusijos nuo karinio scenarijaus“, – teigė D. Kuliešius.
Mato Rusijos diplomatinį laimėjimą
Pasak jo, net, jei karinis scenarijus nesirealizuotų, Rusija šiandien dienai nėra pralaimėtoja.
„Tai, ką ji padarė, – toks įtampos ir agresijos scenarijus, jis sudarė sąlygas Rusijai sugrįžti į galingųjų valstybių ratą, kur diplomatiniai vaisiai Rusijai yra akivaizdūs. Su Rusija yra kalbamasi tada, kada ji nori kalbėtis. Su Rusija yra kalbamasi tada, kada jai atrodo, kad reikia kalbėtis“, – teigė D. Kuliešius.
Prezidento vyriausiojo patarėjo vertinimu, ta sukurta situacija tiek Baltarusijoje, tiek prie Ukrainos sienų, jeigu Rusijai strategiškai būtų naudinga išlaikyti ilgesnį laiką, ji lemtų, jog Rusija būtų turinti rankose iniciatyvą, ir diktuojanti savo darbotvarkę Vakarams.
„Tas diplomatinis laimėjimas iš Rusijos pusės, šiandien dienai dar nerodant jokių realių artimiausiu metu karinės intervencijos veiksmų, jau jis yra“, – sakė D. Kuliešius.
Matulionis: Rusijos sutelktos pajėgos – didžiausios Europoje nuo II Pasaulinio karo
Rusijos pajėgos prie Ukrainos yra didžiausia karinės galios koncentracija Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o bandymai keisti jėgų balansą žemyne yra pavojingesni, nei Sovietų Sąjungos laikais, sako Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis.
„NATO pastaruoju metu nesuteikė jokio preteksto, jokio pagrindo Rusijai eskaluoti situaciją, prie Ukrainos sienos ir Baltarusijoje dislokuoti pajėgas, kurių nuo Antrojo pasaulinio karo laikotarpio tokių didelių nebuvo“, – LRT ketvirtadienį paskelbtame interviu , kurį citavo BNS, kalbėjo ambasadorius.
„Turiu omenyje, Europoje – tokio dydžio pajėgų nebuvo po Antrojo pasaulinio karo nė prie vienos šalies, ar tai būtų Rusija, ar Sovietų Sąjungos ir Vakarų santykiai. Tik Sovietų Sąjunga laikėsi strategijos išlaikyti status quo. Dabar susidaro įspūdis, kad bandoma kvestionuoti dabartinį status quo. Todėl manyčiau, kad situacija yra pavojingesnė, nei buvo anksčiau“, – tvirtino D. Matulionis.
Trečiadienį duotame interviu ambasadorius pabrėžė, kad NATO atsakas į Rusijos pateiktus klausimus – ne atsakymai į jos pateiktus reikalavimus, o atskiras dokumentas su Aljanso pasiūlymais, tačiau jų nekonkretizavo. Jis tik pakartojo NATO vadovų poziciją, jog nebus nusileidžiama dėl esminių tarptautinės teisės principų, pavyzdžiui, reikalavimo Ukrainos nepriimti į NATO.
„Kalbame apie tai, kad kiekviena šalis turi teisę į savigyną, kiekviena šalis pasirenka savo saugumo užtikrinimo priemones, į kokį aljansą nori jungtis“, – akcentavo jis.
Jis sako nenorintis spėlioti, ar Rusija ryšis pulti Ukrainą, bet karinių veiksmų scenarijaus, anot jo, nereikėtų atmesti.
„Mano vertinimu, Rusija pasirinko tam tikrą eskalacinę strategiją su ketinimų neapibrėžtumu. Tai visada karinė opcija išlieka, ar ji bus, ar ne – niekas to nežino, mes tokių duomenų neturime (...). Niekas nenori karo. Mes turbūt puikiai suprantame, kad nėra nė vienos NATO šalies, kuri norėtų kariauti su Rusija. Rusijos irgi nereikėtų nuvertinti, jos karinis pajėgumas yra pakankamai rimtas, Rusija turi didžiausią konvencinę kariuomenę Europoje, ji yra modernizuota“, – kalbėjo ambasadorius.
D. Matulionis priminė, kad Rusija yra ir branduolinė valstybė.
„Todėl Rusijos teiginiai, kad NATO kažkam kažkur grasina, o ypatingai teiginiai, kad Ukraina grasina Rusijai, yra absoliučiai nesuprantami. Iš tikrųjų, Blinkeno (JAV Valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno – BNS) pasakymas apie tą lapę, kuri užpuolė vištidę dėl to, kad pajuto grėsmę iš vištų, gana tiksliai apibrėžia situaciją“, – įvertino diplomatas.
Jo teigimu, NATO nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo Rusijai buvo „ištiesusi bendradarbiavimo ir draugystės ranką“, bet padėtis pasikeitė po 2014-ųjų Krymo okupacijos ir agresijos prieš Ukrainą.
Ambasadorius taip pat ragino nesureikšminti Vokietijos sprendimo neleisti Latvijai tiekti jos mirtinų ginklų ukrainiečiams, nes to daryti neleidžia šalies teisės aktai, o panašios strategijos laikosi kai kurios Skandinavijos, Beneliukso ir kitos Europos valstybės.
NATO ir JAV trečiadienį perdavė Maskvai atsakymus dėl jos keltų reikalavimų suteikti saugumo garantijų, tarp jų – nepriimti Kijevo į NATO ir atitraukti Aljanso pajėgas iš rytinio Europos sparno.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas teigė, jog Vašingtonas atmetė Maskvos reikalavimą dėl Ukrainos ir aiškiai pasakė, kad Kijevas gali pasirinkti savo sąjungininkus. Kartu jis įvardijo, jog JAV mato „pažangos“ galimybę kai kuriomis temomis, kaip ginklų kontrolės režimas, įskaitant raketų dislokavimo Europoje klausimą, taip pat būdus padidinti skaidrumą ir stabilumą.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat pareiškė, kad Aljansas pasirengęs įsiklausyti į Maskvos išsakomus rūpesčius, bet nenusileis dėl „pagrindinių principų“, įskaitant aljanso partnerių teisę pačioms pasirinkti savo kelią. Pasak jo, NATO su Rusija norėtų aptarti sąrašą klausimų, įskaitant ginklų kontrolę, nusiginklavimą, karinės veiklos skaidrumą ir rizikos mažinimo mechanizmus.
Reikalavimai buvo pateikti tvyrant įtampai, Maskvai prie sienos su Ukraina sutelkus maždaug 100 tūkst. karių. Tai kelia Vakarų būgštavimus dėl didelio masto invazijos į šią šalį. Jei Rusija nuspręstų tai daryti, Vakarai grasina sankcijomis.