Antradienį prezidentas G. Nausėda Seime susitiko su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir Seimo valdyba. Politikai aptarė artėjančios rudens sesijos darbus, iš kurių vienas – Civilinės sąjungos įstatymo pataisos.
Nausėda: Konstitucijos „turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“
Anksčiau prezidentas G. Nausėda, kalbėdamas apie Civilinės sąjungos įstatymo projektą, tikino, jog dar nėra apsisprendęs, ar jam pritars, ar vetuos. Paklaustas, kodėl neišsako savo pozicijos apie pataisas, šalies vadovas pažymėjo, jog dabartinės pataisos dar gali keistis.
„Jūs norite, kad aš su bizūnėliu Seimą ginčiau greičiau įstatymą priimti? Seimas yra savarankiška valdžios institucija ir ji priima įstatymus tuomet, kai jie subręsta.
Kiek žinau, šis įstatymas yra praėjęs <...> svarstymo stadiją, tačiau paskutiniu momentu dažnai iš salės pasigirsta įvairiausių siūlymų, kurie kartais gali labai smarkiai pakeisti įstatymą arba į vieną, arba į kitą pusę. Štai kodėl aš sakiau, ir dabar pakartosiu, aš noriu pamatyti patį įstatymą, jeigu bus priimtas, ir tada apsispręsti dėl jo pasirašymo arba vetavimo“, – žurnalistams komentavo šalies vadovas.
Jis sutiko, kad poreikis Lietuvoje reglamentuoti homoseksualų santykius yra, nors tuo pačių pabrėžė, kad tai darant Konstitucijos „turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“.
„Manau, kad civilizuotos valstybės požymis yra noras ir poreikis reglamentuoti žmonių, turinčių tokią seksualinę orientaciją, santykius. Beje, tai nėra vienintelė alternatyva. Aš matau poną P. Saudargą, kuris buvo pasiūlęs Seimui artimojo ryšio institutą. Atrodo, kad Seimas kaip ir atmetė, bet negalutinai, šitą alternatyvą.
Manau, kad klausimą galima spręsti įvairiais būdais. Žinome, kad visuomenėje yra skirtingos nuomonės, ir bažnyčia taip pat gi nepasisako prieš santykių reglamentavimą. Tačiau dar kartą kartoju, jau ne kartą esu tai sakęs, man svarbu, kad būtų išsaugotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio turinys ir dvasia“, – dėstė G. Nausėda ir pabrėžė, jog Konstitucijos „turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“.
Sako, kad žmogaus teises supranta plačiai
Šalies vadovas tikino plačiai suprantantis tai, kas yra žmogaus teisės. Anot jo, tai apima ne tik seksualinių mažumų, bet ir senjorų, šeimų su vaikais, žmonių su negalia teises, o šių visuomenės grupių atžvilgiu, šalies vadovo įsitikinimu, galėtumėme pasistengti labiau.
„Žmogaus teisių klausimu aš pasakiau, kad žmogaus teises suprantu plačiai. Žmogaus teisės yra ir mūsų seksualinės orientacijos mažumos, žmogaus teisės yra taip pat ir noras, galbūt, turėti lengvesnę prieigą prie narkotinių medžiagų, tačiau mano akimis lygiai tokios pačios žmogaus teisės yra ir mūsų senjorų finansinė padėtis, ir šeimų padėtis, ypač šeimų auginančių vaikus, ir žmonių su negalia padėtis, – kalbėjo G. Nausėda.
– Kuomet kalbame apie žmogaus teises, nepamirškime, kad didžioji Lietuvos žmonių dalis šiandien turi tokias žmogaus teises, kurių atžvilgiu mes galėtume pasistengti labiau, ir garantuoti joms tas teises platesne ir gilesne apimtimi. Štai ką aš noriu pabrėžti ir tikiuosi, kad Seimas įsiklausys.“
Ši G. Nausėdos retorika papiktino kai kuriuos politikus ir ekspertus.
„Prezidentas šiandien vėl „blykstelėjo“, – vertino Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, buvęs KT pirmininkas D. Žalimas.
Žalimas: galima suskaičiuoti ne vieną galimą prasilenkimą su priesaika
„Ką gi, turime prezidentą, įstrigusį XX a. vidurio sampratose apie Konstituciją ir šeimos santykių teisinį reguliavimą. Gerai, kad bent jau atvirai atsiskleidžia nepaisantis nei Konstitucinio Teismo, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, taip pat visiškai atvirai prisipažįstantis, jog jo Konstitucijos sampratą lemia bažnyčia. Kitaip tariant, gyvenantis pagal savo alternatyvinę konstituciją, ir negalintis būti visiems lygiai teisingas vadovaudamasis Konstitucija.
Žvelgiant dalykiškai turbūt galima suskaičiuoti ne vieną galimą prasilenkimą su priesaika: Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos ignoravimas, nepagarba Konstituciniam Teismui ignoruojant jo jurisprudenciją, politinis šališkumas reiškiant paramą net ne vienai partijai, o vienai tos partijos politinei grupei, valstybinės religijos draudimo pažeidimas.
Tiesa, pažangos esama, kai prabylama apie veiksmingesnės vaikus auginančių šeimų ir neįgaliųjų teisių apsaugos būtinybę. Tik kalba apie šiuos klausimus nebe tokia konkreti kaip apie tos pačios lyties asmenų šeimos santykių teisinį pripažinimą.
Apie Stambulo konvenciją vienok niekas nedrįso paklausti.
Norėtųsi turėti bent jau ne tiek beviltiškai laike nuo Vakarų civilizacijos atsilikusį prezidentą :)“, – feisbuke rašė D. Žalimas.
Valentinavičius: Konstitucijos pamokos prezidentui praverstų
Seimo Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis atkreipė dėmesį į prezidento žodžius apie prieinamumą prie narkotikų.
„<...> Žmogaus teisės yra taip pat ir noras, galbūt, turėti lengvesnę prieigą prie narkotinių medžiagų <...>“, – Gitanas Nausėda. Tai tiek to supratimo apie žmogaus teises“, – feisbuke pažymėjo parlamentaras.
Kitas „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius sureagavo į G. Nausėdos pasisakymą apie poreikį reglamentuoti homoseksualų santykius taip, kad Konstitucijos turinys nebūtų „išplaunamas per užpakalines duris“.
„Tikiuosi, kad Vėgėlė jo irgi „per užpakalines duris“ neišplaus!“ – apeliuodamas į tai, kad tiek G. Nausėda, tiek teisininkas Ignas Vėgėlė gali varžytis dėl prezidento posto rinkimuose, rašė T. V. Raskevičius.
Minėtas pasisakymas užkliuvo ir Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovui Vytautui Valentinavičiui.
„Tikrai nežinau, kur ir kas plauna Konstitucijos turinį, bet civilinė partnerystė atitinka konstitucines nuostatas, o Prezidento teiginys, kad civilizuotos valstybės požymis yra noras sureglamentuoti vienalyčių porų santykius, turi tam tikrų „pachazukos“ požymių. O ir pačią Konstituciją, be kita ko, esant poreikiui galima keisti. Yra daug pavyzdžių, kai ji buvo keista. Pavyzdžiui, dėl tiesioginių mero rinkimų. Konstitucijos pamokos Prezidentui išties praverstų“, – feisbuke dėstė jis.
V. Valentinavičius darė išvadą, kad šalies vadovui labiau patinka ne Civilinės sąjungos įstatymo pataisos, bet Seimo konservatoriaus Pauliaus Saudargo inicijuotos pataisos dėl „artimojo ryšio“.
Dobrowolska: pavartota alegorija į analinį seksą
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė, reaguodama į G. Nausėdos žodžius apie Konstitucijos turinį, priminė, ką šeimos klausimu yra išaiškinęs KT.
„Prezidentas Gitanas Nausėda, matyt, turėjo omenyje, kad pasiūlymai, tos pačios lyties šeimas prilyginantys ūkio vienetams, neturi ir negali būti priimti?
Kitaip tariant p. Širinskienės, p. Saudargo ir co. siūlyti variantai yra ne tik žeminantys, bet ir antikonstituciški.
Juk Konstitucinis teismas yra aiškiai pasakęs, kad santuoka yra viena iš šeimos formų, o į konstitucinę šeimos sampratą patenka ir tos pačios lyties šeimos“, – feisbuke dėstė J. Juškaitė.
Seimo „laisvietė“, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska leido suprasti mananti, kad žodžius apie užpakalines duris savo pasisakyme prezidentas pasirinko pavartoti neatsitiktinai.
„Konstitucija yra pats svarbiausias valstybės teisinis dokumentas ir jo turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“, – sakė G. Nausėda. Nes tikrai, alegoriją į analinį seksą yra vaizdžiausia ir išsamiausia, ką šalies vadovas gali pasakyti diskutuojant apie homoseksualių asmenų santykių reguliavimą. Nes tikrai, šalies vadovas TIKRAI neturėjo to omenyje. Kaip ir pokerį žaidžia gi Finansų ministerija“, – feisbuke komentavo ministrė.
Tvirto palaikymo Seime nėra
Civilinės sąjungos įstatymo pataisas inicijavusios Laisvės partijos pirmininkė anksčiau teigė, jog ši rudens sesija yra paskutinė, kada galima priimti pataisas.
„Mes manome, kad ši sesija yra paskutinė, kada galima priimi šį įstatymo projektą. Ir jo reikia, aišku, ne Laisvės partijai, o Lietuvos žmonėms. Dėl to turime daryti visi – ir koalicijos partijos, ir partijos, kurios yra įsipareigojusios savo rinkėjams, kad tas įstatymas būtų priimtas ir būtų priimtas šioje sesijoje“, – anksčiau žurnalistams komentavo politikė.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė Nielsen tvirtino, kad civilinės sąjungos įteisinimo klausimas bus rudens sesijos darbotvarkėje, tačiau pripažino, kad tvirto palaikymo civilinei sąjungai Seime vis dar nėra.
Seimas gegužę po svarstymo kelių balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo.