Vienas iš jų – Dzūkijos savivaldybėse įkurtų visuomeninių rinkimų komitetų lyderius vienijančios asociacijos „Už Lietuvą“ prezidentas, verslininkas Tomas Pačėsas iš Alytaus.
Kandidatas į Prezidentus Gitanas Nausėda buvusio krepšininko, o dabar – Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario Tomo Pačėso bei jo įkurtos asociacijos „Už Lietuvą“ narių prašė paramos rinkimuose.
Tai DELFI patvirtino Seimo narys, judėjimo „Už Šiaulius“ vadovas Valerijus Simulik.
V. Simulik įkurtas judėjimas yra asociacijos „Už Lietuvą“ narys. Šią asociaciją įkūrė visuomeninio rinkimų komiteto „Už Alytų“ lyderis T. Pačėsas.
Be T. Pačėso, kuris ir vadovauja asociacijai, ir V. Simulik, asociacijai taip pat priklauso Druskininkų mero Ričardo Malinausko judėjimas „Už Druskininkus“ bei buvusio Lazdijų rajono savivaldybės mero Artūro Margelio visuomeninis rinkimų komitetas „Pirmyn! Kartu mes galime“.
Pirmadienį DELFI paklausus Seimo nario V. Simulik apie paramą G. Nausėdai, politikas patvirtino, kad kandidatas tokios paramos prašė ir jo asmeniškai, ir per T. Pačėsą.
Susitiko, bet aplinkybių neatskleidė
DELFI šaltinių teigimu, T. Pačėso ir G. Nausėdos susitikimas galėjo įvykti prieš pirmojo prezidentų rinkimų turo balsavimą, balandžio 26-ą dieną.
Teigiama, kad abu politikai susitiko Vilniuje, Gedimino prospekte esančiame restorane „The Town“.
Minėtas restoranas yra netoli salotų baro „Mano guru“, kuriame G. Nausėda, kaip pats teigė, susipažino su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu V. Sutkumi, kurio vėliau prašė tarpininkauti susitikimui su Lietuvos kariuomenės vadu Vytautu Jonu Žuku.
Apie susitikimą su G. Nausėda paklausus paties T. Pačėso, politiką skambutis telefonu ryškiai suerzino.
Jis neneigė susitikęs, tačiau painiojosi, paprašytas patikslinti, kokiomis aplinkybėmis ir kada toks susitikimas vykęs.
„Tai buvo toks susitikimas. Mes susitikome, ir buvo prašymas padėti suorganizuoti kandidato susitikimą su Alytaus gyventojais. Kad mūsų asociacija padėtų, paorganizuotų, kad būtų, kad ateitų daugiau žmonių. Ir po to mes buvome jau susitikę kaip gyventojai“, – telefonu kalbėdamas sakė T. Pačėsas.
Paprašius prisiminti, ar nebuvo dar vieno susitikimo – prieš pirmojo turo balsavimą, T. Pačėsas tokį klausimą pavadino kliedesiais ir pareikalavo klausimus atsiųsti raštu.
Vėliau per savo, kaip pareiškė – įgaliotą asmenį Laurą Radzevičiūtę (buvusią kandidato į Prezidentus Mindaugo Puidoko rinkimų štabo vadovę – DELFI) T. Pačėsas atsiuntė atsakymą, kurį pateikiame netaisytą:
„Ar buvo susitikimas su Gitanu Nausėda? Ar Gitanas Nausėda prašė asociacijos „Už Lietuvą“ paramos?
Vienas iš pirmųjų kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus Gitano Nausėdos susitikimų su visuomene buvo būtent Alytuje. Todėl dar prieš planuojant šį vizitą, buvome susitikę su p. Gitanu aptarti Dzūkijos regiono, Alytaus aktualijų bei kylančių problemų. Po šio susitikimo asociacijos „Už Alytų“ nariai buvo pakviesti į viešą susitikimą su kandidatu G. Nausėda Alytaus miesto teatre.
Pabrėžiame, kad asociacijos vadovai buvo susitikę ir su kitais įvairių pažiūrų kandidatais į prezidentus (S. Skverneliu, A. Juozaičiu, N. Puteikiu, M. Puidoku) arba jų atstovais, su kuriais kalbėjome apie jų vizijas.
Kokia yra asociacijos „Už Lietuvą“ pozicija dėl kandidatų į Prezidentus rėmimo?
Asociacijos „Už Lietuvą“ nariai laikosi neutralios pozicijos. Nereiškiame paramos nei vienam, nei kitam kandidatui. Manome, kad visi rinkėjai yra sąmoningi, išmintingi ir pilietiškai aktyvūs, todėl pasirinks labiausiai vertą šio posto kandidatą.
Prašome šį komentarą paskelbti visa apimtimi ir neiškraipant ar sutrumpinant. Priešingu atveju, nesutinkame, kad jis apskritai būtų skelbiamas.“
Seimo narys pasakoja kitą versiją
Tuo tarpu Seimo narys ir judėjimo „Už Šiaulius“ vadovas V. Simulik asociacijos „Už Lietuvą“ paramą G. Nausėdai pasakoja skirtingai nei T. Pačėsas.
V. Simulik ne tik patvirtino, kad susitikimas tarp T. Pačėso ir G. Nausėdos buvo, bet ir patikino pats apie tokį susitikimą taip pat buvęs informuotas.
„Bendros pozicijos (kad asociacija viešai parems – DELFI) tokios dar nebuvo, bet aš žinojau apie tokį susitikimą ir iš principo tam pritariau. Buvo planuotas susitikimas su visa organizacija, ten mes esame keturi (judėjimai – DELFI). Bent jau mano ir Tomo Pačėso pozicija buvo už tai, kad palaikyt poną Nausėdą“, – DELFI sakė V. Simulik.
Perklausus, tai ar vis tik buvo priimta kokia nors pačios asociacijos pozicija palaikymo ar nepalaikymo klausimu, V. Simulik teigė: „Taip, palaikysime poną Nausėdą.“
Seimo narys sakė, kad G. Nausėda paramos prašė prieš pirmojo turo balsavimą. Kokiomis aplinkybėmis tai buvo išsakyta, politikas neatsakė: „Aš pats neturėjau susitikimo, tik Pačėsas. Su ponu Nausėda esam šnekėję, ir jis buvo išsakęs poziciją, kad gal galėtume palaikyti, ir mano pozicija buvo – už.“
Paklausus, ar kita kandidatė – Ingrida Šimonytė, yra kreipusis palaikymo ar paramos, Seimo narys atsakė neigiamai.
V. Simulik teiginys, kad T. Pačėso ir G. Nausėdos susitikimas vyko prieš pirmojo turo balsavimą, iš dalies patvirtina DELFI šaltinių turimą informaciją, kad G. Nausėdos ir T. Pačėso susitikimas Vilniaus restorane iš tiesų galėjo vykti balandžio 26-ą dieną, penktadienį.
Mat jau pirmadienį, balandžio 29-ąją, vieno iš asociacijos „UŽ Lietuvą“ narių – buvusio Lazdijų mero A. Margelio įkurto judėjimo „Pirmyn! Kartu mes galime“ atstovai socialiniuose tinkluose aktyviai ėmė platinti politinę kandidato G. Nausėdos reklamą.
G. Nausėdos kandidatūrą viešai tuomet parėmė ir pats A. Margelis, judėjimo „Pirmyn! Kartu mes galime“ vadovas.
Dar vienas iš asociacijos narių – Druskininkų meras ir judėjimo „Už Druskininkus“ vadovas Ričardas Malinauskas viešą paramą G. Nausėdai išsakė praėjusią savaitę, po pirmojo turo balsavimo. Prieš pirmąjį balsavimą R. Malinauskas viešai palaikė „valstiečių“ kelto premjero Sauliaus Skvernelio kandidatūrą.
Nausėdos štabas: jokių organizacijų paramos neprašome
Į kandidatui G. Nausėdai raštu nusiųstus klausimus atsakęs jo rinkimų štabo komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas DELFI teigė, kad kandidatas laikosi principinės pozicijos – neprašyti politinių partijų ar kitų organizacijų paramos.
„Ponas Gitanas yra nepriklausomas kandidatas. Nė vienos politinės organizacijos paramos kandidatas Nausėda nėra prašęs. Jų parama nėra mūsų tikslas. Mūsų tikslas yra rinkėjas ir jo parama“, – sakė A. Zabarauskas.
Anot jo, nei V. Simulik, nei T. Pačėso atveju „tikrai nebuvo kalbama dėl platesnės paramos nei jų vienas balsas“.
G. Nausėdos atstovas taip pat pabrėžė neturįs duomenų, jog kuri nors politinė partija ar visuomeninis rinkimų judėjimas būtų išreiškę paramą ar palaikymą kandidatui rinkimuose.
DELFI primena, kad G. Nausėda Seime trečiadienį turėtų susitikti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų nariais.
Pasak A. Zabarausko, į Seimą „einame ne derėtis ar išklausyti sąlygų, o megzti politinį dialogą“.
Paprašytas prisiminti, ar G. Nausėda buvo ir kokiu tikslu rinkimų kampanijos metu susitikęs su alytiškiu T. Pačėsu, A. Zabarauskas sakė, kad toks susitikimas galėjo būti sausio mėnesį, kai vyko kandidato susitikimas su Alytaus miesto gyventojais Alytaus teatre.
Vėliau G. Nausėdos štabas dar kartą patikslino kandidato ir T. Pačėso susitikimų laiką: „Balandžio 26-ą dieną susitikimo su T. Pačėsu nebuvo. Buvo kažkada anksčiau, dar prieš parašų rinkimą.“
Perklausus, ar tai buvo susitikimas dėl galimos paramos, atsakymas buvo lakoniškas: „Dėl parašų rinkimo.“
Trynėsi ir premjero aplinkoje
„Noriu tvirtai ir aiškiai atsakyti, kad nė vienu atveju jokių sąlygų ar reikalavimų mainais už palaikymą niekas kandidatui nekėlė ir negalėjo kelti. Prezidentas nėra sąlygų vykdytojas“, – sakė G. Nausėdos rinkimų štabo komunikacijos vadovas.
Apie sąlygas pono Nausėdos užklausėme neatsitiktinai. DELFI šaltinių žiniomis, susitikimo su G. Nausėda metu esą T. Pačėsas galėjęs mainais už paramą rinkimuose iš kandidato išgauti pažadą, pergalės rinkimuose atveju, pasinaudoti T. Pačėso pažintimis kaimyninėje Lenkijoje.
Kad tokių, ir įtakingų, pažinčių T. Pačėsas turi, paaiškėjo prieš porą metų, kai 2017-ųjų vasarą paaiškėjo, kad dar 2016-ųjų metų spalį, laikotarpyje tarp pirmojo ir antrojo LR Seimo rinkimų turo, T. Pačėsas galėjo suorganizuoti tuomet „valstiečių“ sąrašo rinkimų lyderiui Sauliui Skverneliui susitikimą su vienu įtakingiausių Lenkijos politikų, partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderiu Jaroslawu Kaczynskiu.
Lenkijos žiniasklaida paviešino susitikimo nuotrauką, kurioje, be S. Skvernelio ir J. Kaczynskio, stovi T. Pačėsas bei Lenkijos Senato vicepirmininkas Adamas Bielanas.
Oficialiai T. Pačėsas yra Lietuvos – Lenkijos Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo narys.
Kaip vėliau buvo rašyta žiniasklaidoje, susitikimas Varšuvoje netruko duoti vaisių. Premjeru tapus S. Skverneliui, po pusmečio Lietuvos Vyriausybės kontroliuojama bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nusileido Lenkijos įmonei „Orlen Lietuva“ kelerius metus trukusiame ginče dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarifų.
Santykiai tarp T. Pačėso ir S. Skvernelio pašlijo po to, kai Seimas 2018-aisias metais priėmė Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymą.
Šis įstatymas valstybei suteikia teisę kontroliuoti strateginę reikšmę šalies nacionaliniam saugumui turinčių privačių įmonių, tokių kaip „Achema“ ar „Orlen Lietuva“, valdymą, akcijų pardavimą ir investuotojų patikimumą.
Kaip kalbėdamas su DELFI prisiminė daug dėl šio įstatymo priėmimo Seime pastangų dėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, įstatymo svarstymo stadijoje spaudimas politikams buvęs „tiesiog nežmoniškas“.
„Buvo daugiau nei aišku, kad ponas Sutkus stengiasi „Achemos“, o ponas Pačėsas – „Orlen Lietuva“ naudai, mat mūsų priimti suvaržymai stipriai apribojo nepatikimų investuotojų atėjimą ar valdybos narių skyrimą, kas aiškiai nepatiko įmonių savininkams“, – sakė V. Bakas.