Jis tapo pirmuoju šalies vadovu, savo inauguracijos metu apsilankiusiu prie Nepriklausomybės akto signataro ir tautos patriarcho Jono Basanavičiaus paminklo. G. Nausėda taip pat grąžino tradiciją Prezidentūroje rengti šventinį priėmimą.
Būtent šis jo žingsnis sukėlė itin daug aistrų. Diskutuota apie tai, kokie svečiai pasveikinti prezidentą pakviesti, ar kvietimai išsiųsti laiku, spėliota, kiek visa tai kainuos.
Vis dėlto vakarėlis, panašu, praėjo puikiai. Tarp daugiau nei 2 tūkst. svečių buvo matyti kultūros, sporto, politikos, mokslo, pramogų ir verslo atstovų. Tiesa, DELFI kalbinti pašnekovai pripažino, kad būta ir situacijų, kurios privertė žemyn nudelbti akis.
Vyrai atrodė netvarkingai: amžiaus sąlygotas apimtis reikia maskuoti, o ne pabrėžti
Etiketo specialistas Giedrius Drukteinis, DELFI paprašytas aptarti šventiniame priėmime dalyvavusių svečių išvaizdą, sakė, kad pasitempti dar tikrai yra kur.
„Vyrai atrodė gana netvarkingai. Neatitiko renginio formato visi tie, kurie neryšėjo kaklaraiščių ar peteliškių. „Perspaustai“ atrodo ir tie keli, vilkintys smokingais. Visų pirma, tai – absoliučiai „dress code“ drabužis, tačiau tai kvietime nebuvo nurodyta. Antra, tai – vakaro šeimininko privilegija“, – kalbėjo G. Drukteinis.
Anot jo, akivaizdi tradicinė lietuvių vyrų bėda – jie nori vilkėti jaunimui siuvamus kostiumus. Omenyje G. Drukteinis tikino turintis itin siauras kelnes „nukarusiais klynais“ ir „striukus švarkelius“.
„Neatsižvelgiama į amžiaus sąlygotas kūno apimtis – jas reikia maskuoti, o ne pabrėžti“, – nurodė etiketo specialistas.
Nustebino erotikos elementai: tai rėžė akį
Paklaustas, kaip jo akimis atrodė priėmime dalyvavusių moterų apranga, G. Drukteinis patikino, kad, nors ir ne visai džentelmeniška vertinti moterų aprangą, kai kas jam itin rėžė akį.
„Pavyzdžiui, erotikos elementai: trumpi pasijoniai po permatomais sijonais, pernelyg gilios iškirptės. Tai – ne tokių renginių elementai. Lygiai kaip ir megztukai ar megzti šalikai (skirti „casual“ pasivaikščiojimui, o ne vakariniam baliui“, – dėmesį atkreipė pašnekovas.
Jo teigimu, visi puikiai suvokia, kad Vakarų pasaulio oficialaus iškilmingo vakaro aksesuarai moterims – segės, o ne gausi bižuterija.
„Abejočiau dėl nuogų pečių. Rodos, jie labiau tinkami vestuvėms, o ne prezidentiniam priėmimui. Nepateisina rizikos ir ryškių spalvų suknelės ar kostiumėliai – spalvos neturi užgožti pirmosios ponios drabužių. Mūsų moterys – labai gražios. Ypač, kai apsirengusios dorybingai, padoriai ir tvarkingai“, – užtikrino G. Drukteinis.
Įsiminė du dalykai: D. Grybauskaitė nusprendė neveidmainiauti?
Paprašyta pakomentuoti G. Nausėdos inauguracijos dienos renginius, politikė Nijolė Oželytė tikino, kad išrinktąjį prezidentą labai gerbia, nori, kad jam viskas būtų gerai, bet pasidžiaugti esą gali tik tuo, kad jam „nelijo ant galvos“
„Iš visos jo kalbos, procedūros man įsiminė du dalykai. Pirma, Vytautą Landsbergį jis pavadino prezidentu, ką padaryti neapsisuko liežuvis kitiems. Antra, D. Grybauskaitė nepadavė jam rankos pasakiusi atsisveikinimo kalbą“ , – pastebėjo N. Oželytė.
Paklausta, kodėl D. Grybauskaitė galėjo taip pasielgti, pašnekovė papokštavo, kad moterys neretai turi paslapčių. Tiesa, tuoj savo mintį pratęsė: „Moterys kartais sau gali leisti neformalumus. Nors visi aiškina, kad vyrai ir moterys yra vienodi, aš manau, kad ne. Mes kartais sau galime leisti atlikti vieną ar kitą gestą, kurį, kas nori, supranta, o, jei ką, galima sakyti, kad susijaudino ir pamiršo“.
Tačiau N. Oželytė sutiko, kad D. Grybauskaitė nėra toks žmogus, kuris gali kažką pasakyti ar padaryti atsitiktinai.
„Aš manau, kad tai yra labai nuoširdu. Viena, oriai atlikti savo pareigą iki galo ir palinkėti to, ko galima palinkėti, kad tik valstybei būtų geriau. Kita, neveidmainiauti ir atlikti viską pakankamai formaliai. Tie drabužiai, kuriais vilkėdama ji atvyko balsuoti ture, daug ką pasako apie tai, už ką ji balsavo“, – prisiminė pašnekovė.
Sukritikavo ir V. Adamkų: elgėsi mandagiai, nes nesuvokė, kas vyksta valstybėje
Politikės teigimu, matyti, kad kalba G. Nausėdai buvo parašyta, joje – daug puošnių žodžių, bet laikas dabar esą labai konkretus, nereikia „skiedaliojimų“.
„Suprantu, kad nieko konkretaus ir nepasakysi. Tuo labiau, kad prezidentas neturi karališkų galių. Bet galima gi sau leisti tada labai trumpai, taupant žmonių laiką, nervus, parodant, kad esi modernus, pasakyti kalbą iš trijų sakinių.
Mano nuomone, tai nėra savarankiškas žmogus. Jis turi daug bendro su Valdu Adamkumi, kuris elgėsi labai mandagiai, kadangi nieko nesuvokė, kas darosi valstybėje. Nenoriu užgauti pagyvenusio žmogaus, bet aš tiesiog įsivaizduoju, kas būtų, jei mane kas pakviestų tapti Amerikos kaimo meru. Dabar esu jaunesnė nei prezidentu tapo V. Adamkus Lietuvoje. Neturint suvokimo, kas darosi šalyje, tapti jos vadovu – tikrai savotiška. Aš manau, kad ir G. Nausėda nelabai supranta, kur ateina, ką turi padaryti. Duok Dieve, jei jis taip savarankiškai nusprendė, žmona pritarė ir jis tapo, už nugaros tikrai nėra nieko kito. To labai linkėčiau mums visiems“, – sakė politikė.
Anot N. Oželytės, gal ji – ir sena bambeklė, gal pakito mąstymas ir ji įžvelgia daugiau, nei gali būti, bet karti patirtis moko elgtis atsargiai.
N. Oželytė: kad neišmano, jaučiasi
„Tam tikrus nuogąstavimus man sukėlė viena G. Nausėdos frazė, kurią jis pasakė jau po rinkimų. Gal daug kas jos nepastebėjo. Jis nurodė, kad labai ilgisi čia, Lietuvoje, rusiškos kultūros, rusiškų muzikantų, rusiškų teatrų gastrolių... Pašiurpau. Iki kokio lygio tu, žmogau, nesupranti, jei tikrai nesusivoki, nėra tyčia, kad kultūrą rusai naudoja kaip minkštąją galią“, – kalbėjo N. Oželytė.
Tiesa, tai, kad į antrąjį prezidento rinkimų turą pateko G. Nausėda ir Ingrida Šimonytė, N. Oželytė laiko labai svarbiu pasiekimu. Po trisdešimties nepriklausomybės metų esą pirmą kartą buvo galima rinktis iš dviejų kandidatų, neturinčių tamsių šešėlių.
„Reikia būti nuoširdžiam – tiesiai šviesiai pasakyti, kad nelabai išmanai, kas laukia, bet prašai visų pagalbos ir labai stengsiesi. O tai, kad neišmano, jaučiasi“, – pripažino pašnekovė.
Vis dėlto, pridūrė ji, artėja Seimo rinkimai, auga nauja, stipri politikų karta.
Aiškina, kad ponų baliai – tiesiog „neskanu“
Kritiškai N. Oželytė žiūri ir į inauguracijos dienos renginius. Anot jos, taip, 60 tūkst. eurų nėra tokia didelė pinigų suma, kuri išgelbėtų Lietuvą, tačiau galima būtų pasielgti simboliškai.
Tarkime, įkurti Lietuvos miestuose švaros stoteles, kuriose galėtų nusiprausti, pavyzdžiui, benamiai. N. Oželytė sutinka, kad tai būtų galima palaikyti populizmu, tačiau, kita vertus, esą simbolinės figūros ir galėtų daryti simbolinius gestus.
„Mes esame pakankamai kaimietiška tauta ir žodis „kaimietiškas“ manęs visai nežeidžia. Išdidu, kad mes dar ne tokie sintetiniai. Vaidinti ponus su visais tais baliais...? Man tai yra tiesiog „neskanu“. Paprasčiausiai „neskanu“, Lietuvai organiškai „nelimpa“, – užtikrino pašnekovė.
Anot jos, tai – neprakilnu, nedvasinga, negilu, nelietuviška ir netautiška.
Priėmimą vadina tuštybių muge
N. Oželytė prasitarė, kad į aptariamą priėmimą esą buvo pakviesta dar prieš mėnesį. Tiesa, dalyvauti jame nesiruošė.
„Dėl signatarų man – svetima gėda. Ir ne pirmą kartą. Aiškinti kažkam, kad tu esi elitas, tai tas pats, kas aiškinti, koks esi gražus. Nevisavertiškumo kompleksas.
Nustebino D. Grybauskaitė
„Tiesą sakant, man pats ryškiausias įspūdis yra iš tikrųjų Dalios Grybauskaitės švarkelis ir kniksas, – po prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos laidoje „DELFI Diena“ kalbėjo dr. Virgis Valentinavičius. – Reikėjo dešimt metų, kad žmogus atsipalaiduotų.“
„Prisimename ją, bent jau iš pradžių, ganėtinai sumedėjusią ir kietą, o dabar atėjo tas jausmas, kad darbas padarytas, galima atsipalaiduoti ir tas kniksas tikrai labai ryškus akcentas“, – kalbėjo Mykolo Romerio universiteto docentas dr. V. Valentinavičius.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas teigė, kad atskiro įspūdžio nė viena dalis nesudarė. Jo teigimu, tai protokolinė kalbų sakymo ir eisenų diena.
„Bet bendrai, man atrodo svarbiausia, kad Lietuvos visuomenei tai būtų šventė“, – kalbėjo R. Vilpišauskas. Beje, jis pridūrė, kad pasaulyje ne tiek jau daug šalių, kur valdžios perdavimas vyktų taip skandžiai.
Įžvalgos apie Nausėdos kalbas
Prezidentas G. Nausėda inauguracijos dieną sakė dvi kalbas: vieną po priesaikos Seime, kitą – perėmus Prezidentūrą. Pastaroji, Simono Daukanto aikštėje, R. Vilpišauskui pasirodė sentimentali ir skirta plačiai visuomenei.
„Visa tai – gražūs žodžiai, gražiai skamba, bet, aišku, klausimas, kokie bus veiksmai. Bet šiandien, kaip sakiau, kalbų diena“, – pabrėžė R. Vilpišauskas. Kalbą Seime jis vertina kaip rinkiminės kampanijos pažadų atkartojimą: „Tai labai ambicingi dalykai, tai, kaip jis supranta gerovės valstybę, tie penki rodikliai“. Profesorius teigė, kad išsikeltų tikslų įgyvendinimas bus didelis iššūkis tiek pačiam prezidentui, tiek jo komandai.
V. Valentinavičius taip pat pritarė, kad Seime pasakytoje kalboje buvo priminti kertiniai programiniai dalykai. „Jei tokie tikslai, tai dabar realiai reikėtų socialinės apsaugos ministru skirti profesorių Romą Lazutką, o finansų ministru – Algirdą Sysą. Ir iš karto klausimas, ar po tuo pasirašys Ramūnas Karbauskis, Gediminas Kirkilas ir net Saulius Skvernelis“, – svarstė V. Valentinavičius.
Beje, V. Valentinavičius pažymėjo, kad kalbėjo pasigedo kovos su korupcija temos, kuri buvo viena stipriausių D. Grybauskaitės pozicijų. „Klausimas, ar čia mes jau laimėjome kovą su korupcija, ar tai pergalė, ar tai pralaimėjimas, ar tai neterminuotų paliaubų skelbimas“, – svarstė V. Valentinavičius.
„Tai gali būti noras tiesiog skirtis nuo prezidentės Dalios Grybauskaitės“, – pridūrė R. Vilpišauskas. Jo teigimu, darbą pradėjusi D. Grybauskaitė taip pat norėjo išsiskirti ir būti kitokia nei jos pirmtakas Valdas Adamkus.
V. Valentinavičius pastebėjo, kad dėl perdėto jausmingumo savo antroje kalboje G. Nausėda tapo panašesnis į Rolandą Paksą nei į V. Adamkų, nors būtent su pastaruoju rinkiminės kampanijos metu buvo tapatinamas.
Nausėdos ir Grybauskaitės skirtumai
Prieš dešimtmetį į Prezidentūrą D. Grybauskaitė žengė nusiteikusi ryžtingai ir reikliai. O koks atėjo G. Nausėda?
„Dalia Grybauskaitė palinkėjo jam būti reikliam, – pastebėjo V. Valentinavičius. – Raktus perdavė „grybauskaitiškai“, tvirtai, tai manau, kad Dalios Grybauskaitės palinkėjimas būtų iš tikrųjų laikytis tvirtai ir artimiausios savaitės, derybos dėl Vyriausybės parodys, kiek bus reiklus.“
V. Valentinavičius tvirtino, kad G. Nausėda jau panaudojo „grybauskaitišką“ žodį: „Neleisiu eksperimentuoti su ministrais“. Jo teigimu, mes dar nežinome G. Nausėdos ryžtingumo ir tvirtumo.
„Politinės veiklos prasme viskas prasideda nuo nulio“, – teigė R. Vilpišauskas, pridurdamas, kad tai normalu, nes G. Nausėda neturi politinės patirties. Jos, profesoriaus tvirtinimu, nelabai turi ir jo komanda, kuri suburta daugiausia iš kitų sričių, o ne politikos, profesionalų.