Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.
Gavęs interpeliacijos klausimus, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.
Ministrui pateikus atsakymus, sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams.
Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu, Seimo nutarimo projektas dėl nepasitikėjimo ministru turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, taigi ne mažiau kaip 71.
Siūlo trauktis pačiam: be darbo neliks
Kaip Delfi aiškino vienas iš klausimų K. Navickui autorių, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika, kalbant su žemės ūkio sektoriaus darbuotojais, darosi aišku, kad, anot jo, ministras tiesiog nesusitvarko su pareigomis.
„Matome, kad iš 61 mln. eurų fondo paraiškoms priimti Kaimo plėtros programoje, yra pateiktos tik trys paraiškos už šiek tiek daugiau nei 200 tūkst. eurų. Tai rodo, kad ir ūkininkai nepasitiki tokiais politikų sprendimais, griežtėjančiais reikalavimais, naujais mokesčiais. Ministerija tikrai šiuo atveju neatstovauja ūkininkams“, – sakė K. Mažeika.
Pagrindinis motyvas, kodėl žemės ūkio ministras negali tęsti darbo, parlamentaro nuomone, yra negebėjimas valdyti situacijos pieno sektoriuje.
„Jis nesurado bendros kalbos ir nepasiekė jokio rezultato Europos Komisijoje. Vyriausybėje irgi, tik iš kitų ūkininkų kišenės bando padengti dalies ūkininkų negautą pelną, ir tai tik dalies. Chaoso daug“, – tvirtino Demokratų sąjungos atstovas.
K. Mažeika taip pat patikino, kad opozicija šįkart gerai susiskaičiavo potencialius palaikymo interpeliacijai balsus.
„Dabar jis be darbo neliks. Galėtų ministras ir pats pareigų atsisakyti, matydamas, kad šis portfelis per sunkus“, – komentavo Seimo narys.
„Skaičiuojame, pirmą kartą trūko vieno balso, kuris turėjo būti ketvirtadienio posėdyje, o valdantieji, matydami situaciją, kad bus tas 71 balsas, posėdį tuomet padarė trečiadienį“, – priminė K. Mažeika.
Dabar, anot jo, tikėtina, kad interpeliacija bus sėkminga.
„Girdime ir iš valdančiųjų tam tikrą pyktį. Tie patys ūkininkai bendrauja, ypač su vienmandatininkais, (...) tad vienmandatininkai taip pat turės atsakyti prieš rinkėją, ar palaikyti partiją, ar galų gale priimti sprendimą. Sunku patikėti, kad tokia didelė partija turėtų tik vieną tinkamą eiti ministro pareigas žmogų, kuris ir tai neturi net išsilavinimo bei kompetencijos tam. Manau, kad paieškoję galėtų surasti gerokai geresnį“, – pridūrė K. Mažeika.
Pirmoji interpeliacija K. Navickui organizuota praėjusių metų gegužę, ją parėmė 56 parlamentarai.
Ministras kaltintas vangumu sprendžiant įsisenėjusias žemės ūkio problemas.
Tąkart interpeliacija atmesta vien valdančiųjų balsais birželio 8-ąją (trečiadienį) sušaukus neeilinį Seimo posėdį. Jame opozicinių frakcijų atstovai nedalyvavo ir posėdžiavo atskirai.
Opozicionieriai aiškino, kad valdantieji, netikėtai iš vakaro suplanavę ir paskelbę apie trečiadienį vyksiantį posėdį, gelbėjo K. Navicką.
Delfi dalijasi ministrui skirtų, naujai parengtų klausimų paketu.
Pienas
Pieno gamybos sektorius yra pagrindinė gamybos šaka žemės ūkyje, kurioje dirba daugiausiai žemės ūkio veiklos subjektų. Šiuo metu masiškai mažėja karvių ir pieno gamintojų skaičius (per du metus sumažėjo beveik 20 tūkst. Karvių (nuo 242 tūkst. iki 223 tūkst.), ūkininkai jau keli mėnesiai šaukiasi pagalbos.
1. Jūs piketo 03.08 metu išėjęs susitikti su žemdirbiais neva tai pirmą kartą išgirstate, kad jie prašo 40 mln. subsidijos kainos skirtumui kompensuoti. Ministre kodėl jūs apsimetate ir meluojate žemdirbiams, kad jums toks pasiūlymas nebuvo teiktas?
2. Ką nuveikė ministerija nuo šios krizės pradžios su detaliais veiksmais ir terminais?
3. Kodėl taip vėlai kreiptasi į Briuselį dėl pagalbos sektoriui bei rašto nelydėjo kojos, didinant derybinę galią nebuvo formuojama bendra suinteresuotų valstybių pozicija, o tik gavus neigiamą atsakymą iš Briuselio suskubta bandyt kartu dar sykį kreiptis su latviais?
4. Kodėl nebuvo greta kreipimosi parengtas scenarijus b, gal c, kodėl vyksta toks delsimas ir šiandien dar nėra aiškaus plano ką daryt?
5. Koks šiais dienai yra parengtas pieno sektoriaus krizės sprendimo veiksmų planas ? Kokie terminai, veiksmai, finansiniai ištekliai tam numatyti ? Prašome pristatyti labai tikslų ir konkretų krizės planą be tokių lozungų, kad bus skatinama kooperacija ? Taip pat prašome pateikti ir to veiksmų plano planuojamą rezultatą ir kaip greitai tas rezultatas bus pasiektas.
Rekordinės maisto produktų kainos
1. Maisto kainos parduotuvėse muša visų laikų rekordus, ką ministerija padarė šiuo klausimu ir kokių veiksmų ir kada planuoja imtis?
Reformos
Žemės ūkio duomenų centras yra įmonė administruojanti visus žemės ūkio registrus (tokius kaip valdų, gyvulių, ūkininkų, technikos ir pan.) Jums vykdant nesėkmingą reformą (prijungė GIS centrą ir Žemės fondą) ir atleidus daug darbuotojų bei IT specialistų įmonėje prasidėjo chaosas ir sutriko kai kurių registrų veikla. Dar iki šiol ūkininkai negauna Gyvulių produktyvumo kontrolės duomenų, kuriuos turėjo jau gauti praėjusių metų spalį, kas stabdo gyvulių selekciją, veislininkystės programų įgyvendinimą, kas turės įtaką dar gilesnei pieno krizei. Taip pat pažymėtina, kad už šią paslaugą ūkininkai dalinai yra susimokėję iš savo lėšų.
1. Ar nemanote ministre, kad jūs turite prisiimti atsakomybę dėl susidariusio chaoso šioje įmonėje ir visoje gyvulių veislininkystės sistemoje?
2. Artėja pasėlių deklaravimas ar neatsitiks taip, kad dėl chaoso šioje įmonėje žemdirbiai negaus Tiesioginių išmokų?
3. Nemaža dalis gyvulių veislininkystės įmonių tokių kaip Panevėžio veislininkystė, Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis ir kt. atiduotos privatizavimui ir kelintas kartas neįvyksta aukcionai. Ar racionalu, kai kiaulininkystės sektorių krečia kainų, kiaulių maro krizės, sektorius balansuoja ant išlikimo ribos privatizuoti tokias įmones, kas jas pirks? O gal yra noras kažkam pigiai jas supirkti? Ar čia nėra valstybininkų interesas? Ar nemanote, kad jus turite prisiimti asmeninę atsakomybe už sugriautą gyvulių veislininkystės sektorių?
4. Ministerija pateikė siūlymą uždrausti kailinių žvėrelių verslą LT. Ar buvo atlikta studija kuri atsakytų kokią žalą patirs šis verslas ir jei taip tai galit įvadinti skaičius? Kodėl manote, kad dabar tas metas uždraust pelningai dirbantį bemaž paskutinį verslą žemės ūkio sektoriuje?
5. Paukštininkystės sektorius artimiausiu metu patirs iššūkį, atsisakant narvuose laikomų paukščių, kas pareikalaus milžiniškų investicijų pertvarkyti technologijas. Kodėl naujajame programiniame laikotarpyje nenumatyta išskirtinė parama šiam sektoriui susitvarkyti? šis sektorius konkuruos su kitais gyvulininkystės sektoriais ir nesukonkuravus dėl paramos gali būti priverstas išnykti. Kodėl jūsų vadovaujamoje ministerijoje nėra strateginio kritinio mąstymo ir numatymo bent žingsnio į priekį?
6. Lietuvoje kaip ir kitur pasaulyje dėl išaugusių energetinių resursų ypač pabrango trąšos. Kitos šalys kaip, pavyzdžiui, Lenkija ėmėsi remti trąšų įsigijimą ūkininkams. Ar ministre nemanote, kad mūsų grūdų augintojai, naudodami žymiai mažiau trąšų patirs milžiniškus nuostolius dėl sumažėjusio derliaus kas įtakos ir pajamas į biudžetą. Koks ministro planas padėti šiam sektoriui?
Valstybininkai
1. Ar jums žinoma, kad jūsų patarėjas Rokas Petrašiūnas dominuoja „valstybininkų skandale“, rekomendavo ministrui Dulkiui priimti į patarėjus žymųjį „pranešėją“ ir ministerijoje atvirai kalbama, kad jis yra de facto ministras.
2. Kas Jums rekomendavo valstybininką Petrašiūną į patarėjus?
3. Kaip jis gali dirbti su įstaigų reforma ir priežiūra jei jis neturi leidimo dirbti su riboto naudojimo informacija?
4. Kodėl jis neformaliai projektuoja tokių įstaigų kaip VMVT pertvarką, kuri ypač svarbi įstaiga galinti įtakoti verslo veiklą LT, ar nenori valstybininkai paimti tai į savo rankas kaip spaudimo verslui priemonę?
5. Ar jums yra žinoma, kad šis „valstybininkas“ neteisėtais būdais bandė rinkti informaciją ir spausti tiek NMA tiek VMVT vadovus rinkti neteisėtą informaciją apie neparankius subjektus dažnai kritikuojančius ministrą? Ar valstybininkų metodais užtikrinama ramybė jums yra priimtina?
6. Kas sieja buvusią ŽŪIKVC gen. Direktorę Redvitą Četkauskienę ir Jūsų patarėją Petrašiūną ? Ar ne kartu jie dirbo vienoje elektros tiekimo įmonėje LITGRID ? Ar sutapimas, kad LITGRID esant Masiuliui jo buvę bendražygiai daro karjeras Žemės ūkio ministerijos pavaldume ? Ar Petrašiūnas daro jums įtaką skiriant vadovus ?
7. Taip pat kas sieja šią jau buvusią direktorę su ŽŪIKVC valdybos pirmininku Pauliumi Martinkumi ? Ar sutapimas, kad Žemės ūkio ministerijos srityje daugėja su R. Masiuliu dirbusių asmenų ? (Paulius Martinkus buvo Masiulio viceministras, ŽŪM priklausančiai įmonei „Šilutės polderiai“ vadovauja to paties Pauliaus Martinkaus žmona Simona Martinkė, o pats P. Martinkus vadovauja Aplinkos ministerijos kontroliuojamos VĮ Valstybės miškų urėdijos valdybai), o jūsų patarėjas Petrašiūnas dirbo Masiulio komandoje.
VMVT skandalas
Pernai metų pabaigoje Lietuvą sukrėtė VMVT vadovo korupcijos skandalas, o VMVT yra tiesioginė ŽŪM ministro kuravimo sritis (pagal LRV nutarimą pavesta kuravimo sritis).
1. Ar nemanote, kad turite prisiimti politinę atsakomybę ir atsistatydinti dėl supurčiusio neregėto masto korupcijos skandalo?
Kancleris
Žemės ūkio ministerijos kancleris susitikimo su NMA profsąjunga metu, informavo, kad ŽŪM per savo neoficialius šaltinius renka informaciją iš NMA.
1. Ar nemanote, kad toks neoficialus informacijos rinkimas yra neteisėtas, kuris gali grėsti paramos suspendavimu Lietuvai?
2. Kas turi prisiimti atsakomybę dėl šių galimai neteisėtų ministerijos politinės vadovybės veiksmų?
ŠALIES ŽEMĖS ŪKIO STRATEGINĖS PROBLEMOS IR JŲ NESPRENDIMAS
Strateginis planas sukėlė daug diskusijų ir kurį rengė Wageningeno universitetas už beveik 300 tūkst., kurį yra baigusi jūsų patarėja:
1. Kodėl pasirinktas būtent šis universitetas ar nėra LT kam parengti? Ar čia nėra kažkokio intereso per jūsų patarėją?
2. Koks jūsų įsivaizdavimu bus Lietuvos ateities kaimas? Ar tai realu, kai 2023–2027 metų kaimo plėtros strategijoje nebelieka paramos miško technikai, verslui kaime, kaimo infrastruktūrai, sunkinamos sąlygos smulkiesiems ūkiams, planuojama mažinti deklaruojamos žemės plotus 200 000 ha.
3. Jau du metus esate paskirtas Žemės ūkio ministru, viešumoje matoma daug pagyrų savo atliktais darbais, tačiau ar galite pasakyti, bent tiek, kaip manote kaip pakito žemės ūkio produkcijos gamybos kiekiai per jūsų ministravimo metus? Padidėjo ar pamažėjo?
4. 2021 metais RRF lėšomis buvo galimybė žemės ūkiui gauti per 600 mln. Eur paramos. Tam Žemės ūkio ministerija buvo surinkusi žemdirbių idėjų kaip tos lėšos gali būti panaudotos žemės ūkyje už daugiau kaip milijardą eurų. Kodėl LRV sugebėjote apginti tik 16 mln. Eur pelkių atkūrimui? Kitos idėjos kurios galėjo gauti 584 mln. EUR (Beariminės sėjamosios, saulės jėgainės žemės ūkio gamybai, melioracijos tvarkymas ir t,t.) buvo labai blogos ar neturėjote kompetencijos joms apginti atėjęs ginti vienas jų į posėdį ? Kodėl šių idėjų buvo atsisakyta? Kur jos buvo paslėptos nuo visuomenės ? Jei sakėte per protesto akciją prie ŽŪM, kad tokias idėjas atrinko komisija, gal galite pasakyti kokia buvo tos komisijos sudėtis, nariai, kurie nusprendė būtent taip?
5. Ar galite savo atsakomybe patvirtinti/garantuoti, kad dėl ŽŪM (ŽŪM viduje jau įvyko 5 vidiniai struktūriniai pakeitimai) ir pavaldžių institucijų pertvarkų, 2023 m. pavasarį pradėjus galioti naujojo laikotarpio reikalavimams, ŽŪM ir pavaldžios institucijos bus pasiruošusios/ sugebės užtikrinti sklandų tiesioginių išmokų deklaravimą ir investicinių lėšų naudojimą, kad sudarys apie milijardo Eurų paramą Lietuvos žemės ūkio sektoriui tais metais.
6. Aiškinate, kad Kaimo plėtrai buvo skirta mažiau lėšų todėl teko atsisakyti kai kurių priemonių, tačiau Europos komisija skatino šalis didinti savo dalį. Kokius darbus atlikote dėl to, kad parama kaimo plėtrai nesumažėtų? Kokie tai buvo darbai? Ar bent bandėte derėtis dėl didesnio nacionalinių lėšų prisidėjimo? Jei bandėte tai kada ir kaip? Jei nebandėte, tai kodėl?
7. Šiuo metu pasaulyje yra globali ekonominė ir socialinė krizė, ir maistas tampa vienu svarbiausių objektų. Ar esate sudarę planą kaip Lietuvos žemės ūkiui ir maisto ūkiui išgyventi šią krizę, kad maisto visų pirma užtektų pačiai šaliai? Jei ne, tai kodėl ir ko dar laukiate? Imtis veiksmų nereikia?
8. Kaip būsimame laikotarpyje skatinsite šeimos ir smulkius ūkius ? Kai 2014–2020 KPP smulkus ūkis galėjo gauti paramą smulkaus ūkio plėtrai turėdamas nemažiau 3 melžiamų karvių, o 2023–2027 strategijos parama bus tiems kurie turi nemažiau kaip 9 melžiamas karves ? Kiek smulkių ūkių dėl to, kad paramos gavimo sąlygos pasunkinamos išnyks per penkerių metų laikotarpį ?
9. Kaip NŽT perleidimas AM žiniai, palengvina ūkininkams gyvenimą žemės pirkimo, nuomos procesuose ? Kiek tai papildomai kainuos daugiau išlaidų ūkininkaujantiems?
10. Jūs visur viešai teigiate, kad NŽT perdavimas AM yra LRV programoje. Gal galite nurodyti tikslų LRV programos punktą, nes tokios nuostatos ten nepavyko rasti.
11. Ar komandiruotė savaitės trukmės vasario mėnesį JAE buvo svarbiau už pasiruošimą susitikimui su pieno sektoriaus atstovais? Kokia yra šios paskutinės komandiruotės pridėtinė vertė? Kokį veiksmų planą pieno sektoriaus krizės sprendimui pavyko sukurti jos metu?
12. Ar ne todėl visas Lietuvos žemės ūkis yra krizėje, kadangi visos pavaldžios ir (arba) ŽŪM priklausančios įstaigos yra be vadovų.
13. Kodėl iš darbo taip greitai pasitraukė Žemės ūkio informacijos centro vadovė?
Daugiametės pievos
1. Jums yra žinoma, kad Lietuvos ūkininkai turės atstatyti 80 tūkst. ha daugiamečių pievų, ką ŽŪM nuveikė šiuo klausimu, kad ateityje nereiktų to daryti ir kodėl nieks šiuo klausimu daugiau nedaroma? Ar tokia olimpinė ramybė reiškia, kad jų atstatyti nereikės ir nebus iššaukta dar viena ypač didelė krizė žemės ūkyje?
2. Lietuva (jūsų asmenyje) balsavo už BŽŪP reformą, todėl prašome atsakyti kokios derybinės pozicijos laikėtės dėl daugiamečių pievų naujos 2018 m. referencijos nustatymo? Ar dėrėjotės dėl to ? Ar būrėte koalicijas su kitomis šalimis, kad pakeisti Lietuvai žalingą sprendimą? Kodėl nepalaikėte kaimynų Latvių nepritariančiosios deklaracijos tekstui tuo klausimu?
3. Deklaruojate, kad po intensyvių derybų su Europos Komisija šiemet pievų atstatymo prievolės nebus, tačiau nieko nesakote dėl būsimo naujo BŽŪP laikotarpio. Akivaizdu, kad nauji referenciniai 2018 metai vietoje dabar buvusių 2015 metų ženkliai keičia situaciją ūkininkų nenaudai ir labai tikėtina, kad daugiamečių pievų atstatymo prievolės ateityje išvengti nepavyks, tai yra problemos nesprendėte iš esmės (derantis dėl palankių BŽŪP taisyklių ir referencijų), o tik nukėlėte šią problemą ateičiai. Todėl prašome atskleisti su kuo konkrečiai, kokiu lygiu vyko jūsų minimos intensyvios derybos?
4. Posėdžio metu Europos Ministrų tarybos pasėdyje sunkiai skaitėte tekstą dėl pievų. Maišėtės tarp GAAB numerių, ir vos ėjo suprasti ką norite pasakyti. Ar tai jūsų politinė komanda ruošia tokius tekstus ? Tai yra tie kurie turi patirties elnių viliojime skleidžiant įvairius garsus, muzikos specialistai, aplinkos apsaugos specialistai, melagingų VSD pažymų teikimo specialistai? Kokios jūsų politinio kabineto patirtys žemės ūkyje?
5. Per ūkininkų protestą Ministras į klausimą apie pievų atkūrimą atsakė, kad pievos yra nuo 2004 metų ir kad nei vienas ministras to nejudino, ir nebuvo blogas, tačiau Navickas nors rado sprendimą yra blogas. Jūs šių metų pradžioje dėjote visas pastangas, kad mulčiavimas būtų uždraustas, to pasekoje buvo uždeklaruota 30 000 ha mažiau pievų. Ar nematote jokio ryšio tarp mulčiavimo uždraudimo ir pievų atkūrimo problemos mąsto, ką pats įtakojote?
6. Kodėl ŽŪM nustatė kad nuo griovio trys metrai bus įskaitomi į daugiamečių pievų plotą? Ūkininkų protesto metu buvo pasakyta, kad taisyklėse bus parašyta, jog bus užskaitoma. Ar taisyklėse vis dėlto jau parengtos? Ir kas jose įrašyta apie šiuos atstumus?
7. Kodėl prieš vykstant į derybinį susitikimą neišnaudojote neformalaus susitikimo/pokalbio su ES KOMISIJOS DG AGRI Direktoriumi tvarumui Pierre Boscou (sekantis rangas po EK komisaro), kuris ir buvo pagrindinis sprendimų priėmėjas pievų klausimu. Jis Lietuvoje lankėsi 2022 09 21–23 dienomis. Jei nežinote atsakymo, tai reiškia, kad jūs ir jūsų komanda nesupranta su kuo bendrauja ir su kuo reikia bendrauti, nes ŽŪM puslapyje apie ministro dalyvavimą renginyje „Ekolink 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“ yra nuotrauka, kur stovite prie jau minėto Pierre Boscou.
8. 2022 10 24 ŽŪM atstovai kartu su kitų Baltijos šalių atstovais vyko į Briuselį susitikti būtent su Pierre Boscou, tai reiškia, kad net ir ŽŪM žemesnio rango tarnautojai nebuvo susitikę su juo jam esant Lietuvoje ir neišnaudojo neformalių derybų tokiems svarbiems klausimams kaip pievų atstatymas spręsti.
Ekologijos teisės aktai
1. Ar Ekologinės gamybos taisyklių pakeitimą dėl sertifikuotos sėklos el. paštu derinote su Lietuvos ekologinių ūkių asociacija?
2. Ar ši asociacija yra registruota lobistų sąraše?
3. Ar derintą įsakymą pasirašėte atsižvelgiant į šios asociacijos prašymą? Yra žinoma iš viešumoje pasirodžiusio straipsnio, kad Žemės ūkio ministerijos Teisės departamentas pasisakė Dėl Ekologinės gamybos taisyklių pakeitimo, jog įsakymas bus neteisėtas ir nukreiptas į siaurą interesų grupę bei sudarys tai grupei naudos gavėjų išskirtines sąlygas, o Ekoagros parengtam teisės akto projektui taip pat nepritarė, kodėl jūs vis vien pasirašėte neteisėtą įsakymą? Ar VTEK dėl tokio elgesio jau priėmė sprendimą? Jei dar ne, ir VTEK sprendimas bus jums nepalankus ar atsistatydinsite? Ar dažnai derinate įsakymų keitimus el. laiškais su neregistruotų lobistų interesų grupėmis?
4. 2021 metais parengėte ŽŪM bendravimo su lobistais taisykles, pagal kurias visi kurie nėra registruoti lobistų sąraše buvo net nepriimami į ŽŪM, nekalbant apie kokių nors pasiūlymų priėmimą. Dėl kelių asociacijų net kreipėtės į VTEK. Taip pat Kaimo plėtros programos komiteto sudėtis buvo pakeista išimant visus kurie neatitiko ŽŪM lobistų taisyklių reikalavimų. Kodėl Ministras taip skirtingai laikosi savo patvirtintų taisyklių? Ar ministras neturi laikytis savo patvirtintų teisės aktų bei lobizmo įstatymo nuostatų?
NESKAIDRUMO IR NETEISĖTUMO POŽYMIAI
1. Kai buvote aplinkos ministras, pasirašėte įsakymą, kuris leido į Lietuvą atgabenti meldines nendrinukes, nors gamtininkai tam ir prieštaravo. Tada pagrindu tapo Baltijos aplinkos forumu atsiųstas pasiūlymas įtraukti šiuos paukščius tarp leidžiamų įvežti į šalį. Sekant tokiu pavyzdžiu kiek teisės aktų buvo pakeista dirbant žemės ūkio ministru atsižvelgiant į to paties Baltijos aplinkos forumo pateiktus pasiūlymus, atliktas studijas? Kokie tai buvo teisės aktai? Kokia nauda iš jų Lietuvos žemės ūkiui?
2. Ar jums atrodo etiška ir su ministro darbui keliamais skaidrumo principais suderinama, jog jums dirbant Aplinkos ministru, jūsų buvusiai darbovietei (kurioje turėjote ir dalininko teises, kurių tapęs ministru laikinai atsisakėte tik keturių metų kadencijos laikotarpiui perleidžiant jas savo viceministro žmonai) Baltijos aplinkos forumui (BAF) net kelis kartus buvo skirta milijoninė Aplinkos ministerijos parama? Taip pat siekiant atsidėkoti BAF projektų partnerių APVA ir VSTT direktoriams bei užtikrinti šių projektų įgyvendinimą, jūsų paties įsakymais abu direktoriai 2018 metų pabaigoje (prieš pat atleidžiant jus iš Aplinkos ministro posto) paskirti antrai kadencijai? Tai pat tai, kad jums tapus Žemės ūkio ministru BAF ir toliau sėkmingai laimi viešuosius pirkimus jūsų dabartinėje ministerijoje? Taip pat tai, kad buvę BAF darbuotojai dirba jūsų politinėje komandoje ? Taip pat kad jums baigus ministro kadenciją ir atgavus BAF dalininko teises, turėsite tiesioginę naudą ir jūsų valdytų abiejų ministerijų milijoninių sumų neaiškiems ir abejotino turinio projektams?
3. Jūsų patarėja Kristina Simonaitytė studijavo Wageningeno universitete, paskui dirbo aplinkos ministerijoje, dabar dirba su jumis. Šis universitetas turėjo darbų ir parengė tam tikrų dokumentų, kurie buvo skirti Žemės ūkio ministerijai. Gal galite paviešinti kokie tai buvo dokumentai? Ir kiek už jų rengimą buvo sumokėta? Ar Simonaitytė jums padėjo atrinkti universitetą ir kodėl manote, kad būtent Olandijos universitetas geriausiai išmano Lietuvos žemės ūkį?
4. Jūs atsakingas už NMA veiklos sutrikdymą paskirdamas laikinu vadovu abejotino skaidrumo, kompetencijos skyriaus vedėją Eivydą Kaziliūną, kuris į NMA atėjo kartu su Eriku Bėrontu vėliau atleistu dėl VSD pažymų negavimo. Tas pats Kaziliūnas buvo atsakingas už tai, kad jo vadovaujamas skyrius nesusigražino Vičiūnų įmonės išmokėtos paramos nors tai turėjo būti padaryta. Jis pats dar savo antrą paskyrimo dieną jau prašė tų pačių Vičiūnų įmonių projektų bylų, nors nuo šio klausimo Kaziliūnas buvo nušalintas Jūsų įsakymų. Tai įvyko sausio 27 d. tačiau toks viešus ir privačius interesus supainiojęs asmuo vadovavo iki kovo 9 d. NMA nepaistant NMA darbuotojų profsąjungos protestų, skundų, ir prašymų keisti tokį asmenį. Ar tai reiškia kad Jūs toleruojate tokius neskaidrius darbuotojus, ir tai atitinka jūsų deklaruotus aukštus skaidrumo standartus. Ar gal Jūs pats turite interesų dangstyti Vičiūnų įmones kad jiems nereikėtų gražinti 4 mln. Eur? Ar dėl tokios savo veiksmų sekos skaidrus ir sąžiningas ministras neturėtų iš karto atsistatydinti, nes tai Ministras tiesiogiai atsako už savo sprendimus dėl savo valdymo srities, paskiriamų vadovų ir pan. pagal Žemės ūkio ministerijos reglamentą ir Viešojo administravimą įstatymą.
NEBENDRADARBIAVIMAS SU ŽEMDIRBIAIS BEI KITAIS SEKTORIAUS ATSTOVAIS IR BENDRAVIMAS TIK SU TAM TIKRAIS ATSTOVAIS, KURIUOS PAVYKO NUPIRKTI
1. Svarbiausias darbas atrodo buvo 2023–2027 metų strategijos parengimas ir jos patvirtinimas. Europos komisijos patvirtinimas yra, tačiau gal galite pasakyti su kiek žemdirbių organizacijų ši strategija buvo derinama. Kodėl būtent su jomis, o ne su visomis? Ar derinimas nebuvo vykdomas būtent su tomis organizacijomis, kurioms skyrėte lėšų ir Strategijos viešinimui? Kiek lėšų šiems darbams buvo skirta Žemės ūkio rūmams ir Žemės ūkio tarybai?
2. ŽŪR tiesioginė funkcija yra skleisti informaciją žemdirbiams (pagal įstatymą jiems jau skiriamos tam lėšos), tačiau ŽŪM skiria dar papildomai lėšų ir važinėja kartu. Ar tai įprastinė ir teisėta praktika, kai klausimus atsakinėja ŽŪM darbuotojai, tačiau atlygį už viešinimą gauna ŽŪR?
3. 2021 metais ir dalį 2022 metų Jūsų darbą kritikavo visos žemdirbių organizacijos, tačiau nuo tam tikro laiko jau tik dalis jų iki šiol dėsto kritiką jūsų adresu. Šiuo metu daugiau kaip 80 proc. Organizacijų atstovaujančių žemdirbius nepalaiko Jūsų sprendimų ir jūsų kaip ministro, kaip planuojate keisti situaciją?
4. Kas atlieka 2023–2027 metų kaimo plėtros strategijos viešinimą šiuo metu? Kokios sumos numatytos šiam viešinimui ? Kaip buvo organizuojamas viešinimo pirkimas? Kodėl dalyvavo tik vienas pareiškėjas? Ar taisyklės nebuvo sukurtos būtent jam vienam?
5. Kodėl iš darbo grupių kurios kūrė įvairias paramos taisykles, buvo išmesti tie atstovai, kurie kritikavo ŽŪM? Negalite pakęsti teisingos kritikos?
6. Kiek soc. partnerių buvo įtraukta naujojo laikotarpio žuvininkystės teisės aktų rengime? Atsakymas vienas – Virginijus Kirsnickas. Darbo grupė sudaryta Jūsų įsakymu. Kodėl buvo pasirinktas tik jis vienas iš visos Lietuvos žuvininkystės sektoriaus visų atstovų? Kokie buvo atrankos principai? Ar kitiems atstovams išviso buvo siųsti kvietimai?
7. Kodėl siuntinėjote Lietuvos darbdavių konfederaciją dėl paramos kaimo verslui į kitas ministerijas, tačiau paaiškėjo, kad nei viena kita ministerija tokios paramos neteiks ir neplanuoja teikti? Kodėl melavote? Nebendraujate su kitais LRV atstovais kolegomis ministrais?
8. Susitikime pas Ministrę pirmininkę, kuriame dalyvavo ŽŪM vadovybė ir Lietuvos darbdavių konfederacija, jiems iš ŽŪM pusės buvo pažadėta spręsti situaciją, kad kaimo verslai Lietuvoje neliktų be paramos. Kaip tai sekasi įgyvendinti? Ar eilinį kartą pažadėjote ir netęsite savo pažadų? Ir vėl liekate tiesiog melagiu.
9. Kodėl Jūsų taip nemėgsta žemdirbiai?
KITOS STRATEGINĖS PROBLEMOS IR JŲ NESPRENDIMAS
1. Nesenai gautos Europos Komisijos galutinės išvados apie neatitikimus kompleksinės paramos srityje, ko pasėkoje Lietuvai bus taikoma 7,5 mln. Eur sankcija už tai, kad ŽŪM teisės aktais nėra nustatyta tinkama NATURA 2000 teritorijų kontrolė, t.y. Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų apraše nėra reikalavimų patikroms už Natura 2000 ribų dėl laukinių paukščių apsaugos. Pažymėtina, kad ŽŪM ši problema buvo žinoma jau nuo 2020 metų, tačiau iki šios dienos ji nėra išspręsta ir Lietuvai prie jau taikomos 7.5 mln. Eur sankcijos Europos Komisija siūlo taikyti papildomą 10 mln. Sankciją už pakartotinį ES teisės aktų pažeidimą. Kodėl per jūsų dvejų metų darbo laikotarpį reikalingas teisės aktas nebuvo pakeistas ir papildytas taip, kad papildomų sankcijos būtų išvengta? Ar jums nerūpi Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai ? Ar nemanote, kad turite prisiimti asmeninę atsakomybę dėl šios situacijos?
2. Kaip derina savo paramos schemas ŽŪM ir AM, kai viena ministerija duoda paramą griovių išvalymui, o kita jų užkimšimui? Kodėl ŽŪM leidžia tai daryti? Kaip ŽŪM prižiūri tokių priemonių įgyvendinimą? Ministras per ūkininkų protestą buvo pasakęs, kad jis nėra atsakingas už tokių priemonių priežiūrą. Tada kas atsakingas?
3. Kodėl daugiamečių pievų nebus galima priskirti ekoschemose prie negamybinių plotų?
4. Kodėl Lietuva pasirinko tiek daug ekoschemų kai kitos ES šalys pasirinko tik po kelias. Kuri Lietuvos pasirinkta ekoschema bus efektyviausia ir ekonomiškai naudingiausia ir kodėl?
5. Paramos ūkių modernizavimui taisyklėse pastatams taikomi įkainiai yra nustatyti 2018 metais, visi paskutiniai paraiškų rinkimai parodė, kad pareiškėjams pastatų statyba nėra patraukli, paraiškų nesurenkama, tačiau reikalaujama į statybas investuoti bent 75 proc. lėšų. Ką kaip ministras padarėte, kad priemonė taptų populiaresnė ? Kas buvo daryta kad įkainiai būtų bent po keturių metų būtų pakeisti. Ar tai sąmoningas neveikimas, kad ūkininkai neteiktų paraiškų, o lėšų liktų pelkėms ir meldinėms nendrinukėms?
6. Kiek šiuo metu šalis apsirūpina kiauliena pati savo poreikiams tenkinti? (atsakymas apie 40 proc.) kodėl jūsų toks „padidintas“ dėmesys šiam sektoriui?
7. Kaip spręsite vis didėjančią kiaulių maro problemą ir aprūpinimo kiauliena klausimą?
8. Ar yra sudarytas Lietuvos pelkių žemėlapis? Jei taip, kas jį sudarė? Nes ūkininkams reikia žinoti kur reikės tas pelkes atkurti?
9. Kiek ŽŪM sukūrė perėjimo prie žaliojo kurso priemonių? Kokios jos buvo? Kokia jų pridėtinė vertė? Ar jomis ūkininkai galėjo pasinaudoti? Jei taip, kiek buvo tokių pasinaudojusių?
10. ŽŪM įsigijo studiją „Žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo įvertinimas ir didinimas ekstremaliųjų situacijų ir krizių atvejais“ už 80 000 Eur. Kokią naudą visuomenei ir Lietuvos žemės ūkiui davė ši studija ir išleisti pinigai? Gal tai pavirto krizių suvaldymo planu? Jei ne, kodėl kitos šalys tokius planus jau seniai pasirengė, o ŽŪM dar ne? Gal tokiu būdu siekiama kaip tik silpninti šalies saugumą dėl maisto produktų kriziniais atvejais nebuvimo? Ar taip nekeliama grėsme šalies nacionaliniam saugumui?
11. ŽŪM numato, kad deklaruojamas žemės plotas sumažės 200 000 ha, tokiu atveju bus grįžta į 2004 metų deklaruoto ploto dydį. Ar ministro tikslas, gražinti Lietuvos žemės ūkį beveik 20 metų atgal?
12. Kiek atleidote ŽŪM pavaldžiose bendrovėse ir įstaigose vadovų? Kaip pasikeitė šių įstaigų veikla? Pagerėjo?
KITI NELOGIŠKI SPRENDIMAI IR PASEKMĖS
1. ŽŪIKVC nuskambėjo, kad vienas IT specialistas uždirbo 18 000 Eur. Po skandalo jis buvo atleistas. Ar tiesa, kad pakeitus direktorių dėl šio skandalo šis IT darbuotojas buvo priimtas atgal tik kitokia forma (sudarius paslaugos sutartį) nes pasirodė, kad jis atlieka programų valdymo, priežiūros ir administravimo darbus, kuriuos perkant verslo paslaugas tektų mokėti dar daugiau nei tie 18 000 Eur. Kokia šio darbuotojo alga dabar?
2. Ar normalu užversti pavaldžias institucijas kaip pvz. NMA 60 pavedimų per mėnesį su tokiais nurodymais, kaip pvz. per tris dienas pateikti viso 2014–2020 periodo mokėjimų prašymų vertinimo vėlavimo priežastis pagal kiekvieną projektą ? Ar toks ŽŪM darbo stilius pasiteisino?
3. Viešoje erdvėje matoma, kad daug keliaujate po tolimas šalis. Kokia pridėtinė vertė šaliai buvo nuo to, kad nuvykote į Taivaną? Kiek Lietuvos verslas sutarčių dėl to sudarė? Kiek išvežė produkcijos, gavo pajamų?