33-ejų metų moters patirtis sujaudino tūkstančius skaitytojų, kurie ėmė siūlyti įvairių rūšių paramą. Į pagalbos šauksmą atsiliepė ir 3 dantų priežiūros klinikos.
Nebežino nė ką atrašyti
„Šventės tikrai buvo intensyvios, smagesnės, atsirado daug norinčių padėti. Žmonės drabužių atvežė vaikams, visko. Viena moteris skambino iš Anglijos, sakė, kad turi berniukams skirtų drabužių, pažadėjo atsiųsti“, – skaitytojų jautrumu džiaugėsi Aušrinė.
Ji stebėjosi ir odontologų gerumu. Pirmasis medicininės pagalbos siūlymas ją pasiekė dar šeštadienį, paskutinysis – pirmadienį.
„Net nežinau, ką atrašyti“, – kuklinosi moteris.
Pagalbos pinigais nepriėmė
Aušrinė negalėjo išskirti, kas dažniausiai siūlė jai pagelbėti – skambino ir el. laiškus rašė ir vyrai, ir moterys, ir emigrantai, ir Lietuvoje gyvenantys tautiečiai.
„Iš viso nesitikėjau, kad kas nors man padės. Panašu į Velykinį stebuklą“, – juokėsi ji.
Moters teigimu, daug kas siūlė ją paremti ir pinigais, tačiau finansinės pagalbos Aušrinė atsisakė.
„Sakau: „Nepykite, bet sąskaitoje mano minusas, negaliu“. Pagalbos pinigais nepriėmiau“, – sakė pašnekovė.
Dėl darbo nenuleidžia rankų
Paklausta, gal pavyko jau susirasti ir darbą, Aušrinė tikino, kad pastarojo kol kas niekas nepasiūlė, tačiau žmonių gerumas ją paskatino nenuleisti rankų. Tuoj po Velykų, antradienį, ji skubėjo į vieną prekybos centrų su savo gyvenimo aprašymu.
„Antradienį buvau nuėjusi į prekybos centrą, siuntė „Darbo birža“. Atėjau su lapu, bet pasakė, kad jau nebereikia“, – apgailestavo moteris.
Aušrinė džiaugiasi, kad po teksto publikavimo jos ir sūnų gyvenimo kokybė gerokai pagerėjo.
Prašė ne pinigų, o darbo
DELFI primena, kad į redakciją Aušrinė kreipėsi, nes pastarieji jos gyvenimo metai – tikras jėgų ir kantrybės išbandymas. Šiuo metu 3 berniukų mama gyvena vos iš 271 euro mėnesinių pajamų.
„Sunku rasti tokį darbą, kuris būtų nuo 8 iki 17 valandos, kad galėčiau prižiūrėti berniukus, nes nesu baigusi jokių mokslų. Galiu dirbti tik pardavėja, turiu gal 10 metų patirties, tačiau po smurto šeimoje, ką teko patirti, tiesiai šviesiai pasakysiu, esu be dantų, todėl niekas nenori priimti“, – rašė ji.
Aušrinė tikino neieškanti paguodos, tik prašanti padėti susirasti darbą. Toliau, tiki, viskas susitvarkys savaime.
„Gyvenu Kaune, tačiau galiu persikraustyti, dirbti bet kuriame mieste“, – užsispyrimo moteriai galima pavydėti.
Gyvena iš 271 euro
Tačiau pati ji aiškina paprasčiausiai nebeturinti, ką prarasti. 33-ejų Aušrinės pajamos nedidėja, skolos auga, pastaruosius mėnesius ji gyvena baimėje ne tik dėl finansinės padėties, bet ir dėl savo ir vaikų saugumo.
„Esu 3 nuostabių berniukų, kuriems 9, 5 ir 3 metai, mama. Gyvenu iš socialinės pašalpos, kuri yra 113 eurų grynais, dar 113 eurų gaunu į „Maximos“ kortelę, papildomai 45 eurus perveda už vaikus. Alimentų nesiteisiu, nes bijau vaikų tėčio, kuris grasina susidorojimais, jei prašysiu jų“, – situaciją, kurioje atsidūrė, trumpai nupasakojo pašnekovė.
Jos buvęs sugyventinis beveik 3 metus sėdėjo kalėjime, tačiau jau du mėnesius yra laisvėje.
„Į kalėjimą jis pateko dėl smurto – ne kartą, ne du ir ne tris skriaudė, visko prisidirbęs buvo. Bet dabar jis turi kitą žmoną, aplanko gal 1-2 kartus per mėnesį vaikus. Paskutinį kartą atvažiavęs davė visiems vaikams po 20 centų. Kaip patyčios. Buvau prašiusi: „Būk geras, padaryk vaikui nuotrauką dokumentinę“. Darželyje reikėjo, į priešmokyklinę grupę ruošia. Tuomet nuvažiavo, padarė nuotraukas, nupirko saldainių ir įdavė po monetą“, – kuo prasideda ir pasibaigia tėvo rūpestis vaikais, pasakojo ji.
Alimentų mokėti nesutinka, grasina net mirtimi
Tiesa, ir pati Aušrinė tikino prisibijanti vyro daugiau pagalbos prašyti. Jis smurtavo ir prieš ją, ir prieš vaikus, todėl moteris nėra tikra, kad tai nepasikartos.
„Kai esu bandžiusi užsiminti apie alimentus, tai antstoliai, tai dar ten velnias žino kas... Jam aiškinau: „Man neįdomu, žinau, kad nemokėsi, bet valstybė bent mokės“. Tai jis: „Pabandyk tu čia mane tik paduoti, aš per teismus eisiu, vaikus atimsiu...“ Trumpai – užmušiu, pakasiu, papjausiu“, – net kalbėti apie tai jai sunku.
Aptariama šeima įtraukta į soc. rizikos šeimų sąrašą, todėl tokių gąsdinimų Aušrinė bijo, tačiau ir visiškai bendrauti su tėvu vaikams drausti ji nenori – ryšį stengiasi palaikyti dėl berniukų.
„Aš pati nei bendraučiau su juo, nei man reikia“, – užtikrina Aušrinė.
Visada norėjo gausios ir gražios šeimos
Didžiausias jos širdies skausmas dabar – kaip susirasti darbą. Ir pokalbio su DELFI metu ji pasakojo vykstanti į „Darbo biržą“.
„Sunku vienai 3 vaikai rūpintis, bet ką padarysi. Įprasta mano diena prasideda vaikų nuvedimu į darželį. Grįžtu, apsitvarkau, valgyti padarau – šen, ten ir vaikus jau parsivesti reikia. Gerai būtų, kad būtų ramus berniukai, bet, žinote, kai keliese, visi skirtingo amžiaus, tai vienas vieną padaro, kitas pasimoko, žiūrėk, jau ir visi susimokė“, – apie kasdienę rutiną pasakojo Aušrinė.
Ji prasitarė visada norėjusi gausios ir gražios šeimos, svajojusi ir apie dukrelę, tačiau vienas po kito gimė 3 berniukai.
„Ačiū, ne, gana jau vaikų“, – paklausta, gal svajonę dar išpildys, juoktis ėmė moteris. Dabar jos planai – visai kitokie.
Turi maždaug 10 metų pardavėjos darbo patirties
„Sunkiai gyvename, bet darbo nepavyksta susirasti“, – atvirai prabyla moteris.
Maždaug 10-metų ji dirbo pardavėja. Kone visą laiką – prekybos centruose, kasose.
„Galėčiau ir visai norėčiau persikelti kažkur. Žinokite, net nesvarbu kur, turbūt. Kuo toliau norėčiau nuo sugyventinio buvusio būti“, – prasitarė moteris.
Tiesa, kiek stabdo staiga viską palikti turimi įsiskolinimai. Pavyzdžiui, ir už elektrą.
„Pagalvokite, už tokią sumą – mažiau nei 300 eurų – keturiese reikia išgyventi“, – skolas aiškino Aušrinė.
Į darbą nepriima, nes neturi dantų
Tačiau darbo rasti ji negali dėl nepalankaus rūpintis vaikais grafiko, arba dėl išvaizdos, kaip aiškina pati.
„Kas ims į kasą be dantų. Atvirai nepasako, bet, pavyzdžiui, pokalbio metu užsimena: „Pas mus yra reikalavimai išvaizdai“. Ir ką tu jiems pasakysi? Skaudu labai girdėti“, – emocijų neslėpė Aušrinė.
Dalies dantų ji neteko po buvusio sugyventinio išpuolių, byrėti jie, pasakojo, pradėjo ir po trečiojo vaiko gimimo.
„Dabar neturiu beveik viso viršaus. Kas už dyką darys ką nors? O plokštelė pati pigiausia – apie 300 eurų. Taupyti su dabartinėmis pajamomis man tam reikėtų bent metų, dviejų, bet kaip tą laiką išgyventi?“, – klausė Aušrinė.
Svajoja apie 3 dalykus – dantis, darbą ir dviratį sūnui
Verstis ji turi viena, nes sunkiai gyvena ir moters tėvai. Tėtis serga vėžiu, turi 2 neįgalumo grupę.
„Dantys ir darbas“, – paklausta, apie ką svajoja, užtikrino pašnekovė.
Kiek patylėjusi ji pridūrė, kad širdį skauda ir vis girdinti vyriausiojo sūnaus troškimą – berniukas svajoja turėti dviratį.
„Prieš kelias dienas kaimynas mažiukui atidavė paspirtuką, patenkintas. Vaikus norisi ir aprengti, ir kąsnį skanesnį paduoti, vasara artėja – ir dviračiai, ir paspirtukai ar šiaip sportbačiai... Bet nėra, už ką nupirkti. Iš socialinės pašalpos negali net išgyventi, ką jau atsidėti, nes dabar nuo pašalpos iki pašalpos. Kaip išgyventi?“, – klausė Aušrinė.
Norintys padėti moteriai gali kreiptis paštu delfi@delfi.lt