Liberalų krizė kerta per R. Šimašiaus reitingus
„Deja, šiandien aš konstatuoju – nėra tokios partijos, kuri galėtų drąsiai pasakyti, kad ji verta Tautos piliečių. Liberalai galėjo tokiais tapti, bet netapo, nes pasitikėjome tais, kurie pasitikėjimo nėra verti.<...> Ar dar galima susigrąžinti šį prarastą šansą? Nežinau. Žinau tik tai, kad stručio pozicija, ginčas teismuose su Valstybės saugumo departamentu, apsimetimas, kad nieko tokio blogo neįvyko – tai blogiau nei kelias į niekur. Tai kelias į moralinį susinaikinimą.“
Taip R. Šimašius rašė birželio pabaigoje savo „Facebook“ paskyroje pasidalintame laiške, pavadintame „Lietuva, liberalai ir laisvės ištroškęs žmogus“. Šis laiškas pakurstė kalbas, jog sostinės meras ketina palikti Liberalų sąjūdį ir su bendražygiais kurti naują politinę jėgą. Gegužę R. Šimašius pareiškė, jog nemato bendros politinės ateities su Valstybės saugumo departamento pažymose minimais Liberalų sąjūdžio nariais Vitalijumi Gailiumi ir Petru Auštrevičiumi.
Liberalus krečianti krizė – tai pirmiausia įvardijo DELFI kalbinti pašnekovai, paklausti, dėl ko krenta R. Šimašiaus reitingas. Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga pastebi, jog liberalų korupcijos skandalas ir naujos jo detalės yra nuolatos aptarinėjamos viešojoje erdvėje bei žiniasklaidoje, o jų fone dažnai minima ir R. Šimašiaus pavardė.
„Kai kas sako, kad ir jis yra įsipainiojęs, kai kas sako, kad ne. Bet, vis dėlto, bendras fonas, kaip jau bežiūrėtume, tikrai nėra palankus“, – kalbėjo S. Spurga.
Politologas Bernaras Ivanovas teigia, jog R. Šimašiaus pastangos atsiriboti nuo partiją krečiančių skandalų yra bevaisės, nes šis politikas ilgą laiką buvo vienas iš Liberalų sąjūdžio veidų, taip pat šios politinės jėgos pirmininkas. Jo nuomone, sostinės meras, neįvertinęs pasekmių, laiku nepasitraukė iš partijos ir dėl to smarkiai nukentėjo. Pašnekovas mano, kad R. Šimašiui vertėjo pasitraukti ne tik iš Liberalų sąjūdžio, bet ir iš mero posto.
„Aš sunkiai suvokiu tą padėtį, kurioje yra ponas R. Šimašius. Kodėl jis dar neatsistatydino? Kaip jam užtenka ūpo laikytis tos kėdės įsikibus ir tokiu būdu diskredituoti visą Vilniaus valdžią“, – svarstė B. Ivanovas.
Politikos tyrimų ir analizės instituto direktorius Marius Ulozas mano, kad R. Šimašiaus populiarumas priklausys nuo to, kiek toliau bus skiriama dėmesio Liberalų sąjūdžio krizei.
„Politinė kova yra pakankamai intensyvi ir klausimas, ar R. Šimašius ir liberalai bus taikinys, ar dėmesys pereis į kitas partijas. Jei taip, paties R. Šimašiaus reitingas turėtų atsigauti“, – kalbėjo pašnekovas.
Vieni gyrė paltą, kiti atliktus darbus
R. Šimašius Vilnių valdo jau daugiau nei trejus metus. Kalbintų ekspertų nuomonės apie per šį laiką mero nuveiktus darbus gerokai išsiskyrė.
„Stilingai, gražiai pasikirpęs. Paltas jo gražus, o daugiau ir nėra už ką pagirti“, – ironizavo politologas B. Ivanovas.
Kitokios nuomonės apie R. Šimašiaus nuveiktus darbus buvo M. Ulozas.
„Ir gatvės, ir parkai, visi dalykai tvarkomi. Kranai stovi, keliai taisomi, daug dalykų tikrai vyksta. Kiti galbūt pasigenda kažkokių didesnių projektų, kuo garsėjo prieš tai buvęs meras“, – kalbėjo pašnekovas.
M. Ulozas mano, jog R. Šimašiaus reitingas gali paaugti rudenį, kai vilniečiai, grįžę iš atostogų į darbus ir mokslus, pamatys pagerėjusią miesto infrastruktūrą.
Gedimino kalno slinkimas, didelės liūtys ir užtvindytos gatvės – tai nesėkmės, už kurias R. Šimašius nėra tiesiogiai atsakingas, tačiau, pasak M. Ulozo, tai taip pat smarkiai kirto per jo reitingus. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Lauras Bielinis pritarė minčiai, jog kartais atrodo, kad sostinės merui tiesiog nesiseka.
„Bet valdžia yra vertinama ne pagal tai, kas nutiko, o pagal tai, kaip jie sureaguoja į tai, kas nutiko. Šiuo atveju R. Šimašiaus reakcijos buvo vėluojančios, ne visada adekvačios. Galbūt ir dėl tos priežasties visuomenė mato R. Šimašių labiau neigiamai negu teigiamai“, – kalbėjo L. Bielinis.
Kita R. Šimašiaus mažėjančio populiarumo priežastis, L. Bielinio teigimu, – yra matomi akivaizdūs pokyčiai Kaune, kurių fone atrodo, jog Vilnius stovi vietoje.
„Kauno sėkmė tampa Vilniaus mero nesėkme“, – teigė politologas.
Tam pritarė ir B. Ivanovas, kurio nuomone, Kauno mero V. Matijošaičio požiūris, kurį jis atsinešė iš privataus verslo, iš esmės pakeitė darbų organizavimą mieste ir pagerino miesto įvaizdį viešojoje erdvėje. Jis taip pat siūlė prisiminti ir Kauno pasveikinimus Vilniui gimtadienio proga.
„Tai buvo Kauno vykdytas Vilniaus trolinimas. Subtilus, švelnus, bet trolinimas. Įvaizdžio prasme, Vilnius Kauno fone atrodo prastai. Šioje sferoje Vilnius pralaimi. Tas pralaimėjimas, nori nenori, asocijuojamas su meru“, – kalbėjo B. Ivanovas.
Remiantis „Vilmorus“ apklausa, V. Matijošaitis už R. Šimašių populiaresnis ir tarp vilniečių. Kauno miesto merą palankiai vertina šiek tiek daugiau nei 55 proc. vilniečių, o savo miesto vadovą – beveik 44 proc. sostinės gyventojų.
S. Spurgos nuomone, nei V. Matijošaitis, nei R. Šimašius neturi itin gerų sugebėjimų bendrauti su visuomene, tačiau Kauno meras pasižymi kita svarbia savybe.
„Jis turi gerą uoslę, ko visuomenė nori, ir nedarydamas didelių reklaminių kampanijų ar per daug nesigirdimas, jis sugeba parodyti savo gerus darbus. R. Šimašius feisbuke pasiekia tam tikrą auditoriją, bet vis dėlto feisbukas dar nėra visa Lietuva“, – teigė MRU docentas.
Pagrindinis konkurentas – A. Guoga?
Kitų metų vasario arba kovo mėnesį vyks rinkimai į savivaldybių tarybas, o kartu su jais antrą kartą bus organizuojami ir tiesioginiai merų rinkimai.
„Noriu pasakyti, jog dar nemažai darbų turi būti padaryta, o per likusius metus visų jų tikrai nespėsiu įgyvendinti, todėl kandidatuosiu į Vilniaus merus antrai kadencijai. Paminėsiu, jog daug darbų jau buvo padaryta, nemažai daroma ir šiuo metu, tačiau dalis liks laukti savo eilės, norėtųsi, jog juos galėčiau įgyvendinti antros kadencijos metu“, – vasario mėnesį portalui madeinvilnius.lt teigė R. Šimašius.
Kokie yra jo šansai antrą kartą laimėti rinkimus į sostinės vadovo postą?
„Aš manau, labai nedideli“, – teigė politologas L. Bielinis.
Jo nuomone, didžiausias galimybes turės kandidatai, kuriuos rems aiškią struktūrą turinčios partijos.
„R. Šimašiui, šiuo atveju, partijos politinė parama yra probleminė, nes pati partija reikalauja paramos, jai pačiai jos reikia. Ji yra ne tik politinėje, bet ir moralinėje krizėje“, – kalbėjo L. Bielinis.
Pašnekovas pridūrė, jog didesni ar mažesni skandalai, kurie seka R. Šimašių visos kadencijos metu, galiausiai nualins jį kaip politiką ir jam bus sunku vykdyti rinkiminę kampaniją.
Politikos tyrimų ir analizės instituto direktoriaus M. Ulozo teigimu, R. Šimašiaus vertinimą pagerintų tai, jei pavyktų iki kadencijos pabaigos įgyvendinti bent kelis didesnius, labiau matomus projektus.
„Aš manau, kad jis turi labai neblogus šansus, kad ir kaip atrodytų dabar užpultas ir šlubas“, – teigė M. Ulozas.
Optimistiškas R. Šimašiaus atžvilgiu buvo ir MRU docentas S. Spurga.
„R. Šimašius nėra toks blogas meras, kad jis visiškai neturėtų ko parodyti ir ko pasakyti. Rinkimų kampanijos metu tai jo privalumas. Jo konkurentai turėtų siūlyti savo viziją ir turėtų kritikuoti dabartinį merą, bet daryti tai labai tikslingai ir ryškiai. Kol kas teko susipažinti su kai kuria Artūro Zuoko išsakyta kritika, tai ji yra jau girdėta ir sena. Nežinia, ar rinkėjai patikės“, – kalbėjo S. Spurga.
Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas gali būti vienas iš realiausių R. Šimašiaus priešininkų mero rinkimuose. Kritikos dabartiniam miesto vadovui jis nevengia išreikšti ir tarybos posėdžiuose, ir vos ne kasdien pasirodančiuose savo vaizdo dienoraščiuose. DELFI kalbinti ekspertai buvo skeptiški dėl A. Zuoko galimybių vėl vadovauti sostinei.
„A. Zuokas jau turbūt ne šios dienos politikos. Jam jau reikia memuarus rašyti“, – komentavo B. Ivanovas.
M. Ulozas atkreipė dėmesį, jog buvęs sostinės vadovas kardinaliai keičia įvaizdį.
„Su ypač aršia kritika prieš „G tašką“, prieš „Go Vilnius“ vadovę jis atsiriboja nuo to, ką darė prieš tai, koks jis buvo modernus, jaunatviškas, veržlus, ambicingas vadovas“, – kalbėjo M. Ulozas.
Jo teigimu, ir A. Zuokas, ir kitas galimas kandidatas, europarlamentaras Antanas Guoga taiko į tuos pačius rinkėjus, o tai gali būti šansas kitokius rinkėjus pritraukiančiam R. Šimašiui.
„A. Guoga gali patraukti V. Uspakicho elektoratą. Toks pats apsukrus, veiklus, aktyvus žmogus. Jis gali ne tik dalį liberalų patraukti, bet ir tokių politinių oportunistų balsų“, – teigė M. Ulozas.
„Šiuo metu manau, yra labai realus scenarijus, kad aš baigsiu politinę karjerą po kadencijos pabaigos“, – antradienį po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu žurnalistams sakė A. Guoga.
Prieš šį pareiškimą buvo pasigirdę kalbų apie galimą A. Guogos dalyvavimą Vilniaus mero rinkimuose su valstiečių-žaliųjų vėliava. B. Ivanovo nuomone, jei A. Guoga nuspręstų eiti į rinkimus su R. Karbauskio parama, jis turėtų dideles galimybes tapti sostinės vadovu. Tačiau, jam laimėjus rinkimus, ne jis, o valstiečių lyderis taptų tikruoju Vilniaus valdytoju.
„Jis (R. Karbauskis – red. past.) nori Vilniaus, nes tai didžiulis resursas, didžiulės, pačios įvairiausios galimybės. R. Karbauskiui patinka manipuliuoti politikais, todėl, aš manau, jeigu pavyks A. Guogai su juo surasti bendrą kalbą, tai A. Guoga paklus R. Karbauskiui, o ten kitaip ir negali būti. Jis bus meru, bet klausys, ką jam sako Kultūros komiteto pirmininkas“, – įžvalgomis dalinosi B. Ivanovas.