Vaikų maitinimui draudžiama tiekti traškučius, saldainius, šokoladą, pieno produktus su glajumi – taigi, glazūruotus sūrelius, gazuotus ir energetinius gėrimus. Mažiesiems netinka ir subproduktai (išskyrus liežuvius ir kepenis), jiems negalima ragauti džiūvėsėliuose apvoliotos ar jais pabarstytos keptos mėsos.
Raudona mėsa (kiauliena, jautiena, veršiena, aviena) vaikų maitinime turėtų būti keičiama paukštiena be odos ar triušiena, riebi mėsa – liesa mėsa ar ankštinėmis daržovėmis. Apskritai, gyvūninės kilmės riebalų siūloma vartoti mažiau, o į lėkštes krauti daugiau daržovių, taip pat ir bulvių, patiekalų, vaisių, uogų, grūdinių ir ankštinių produktų, nevengti pieno gaminių bei geriamojo vandens.
Tokios tendencijos numatomos artimiausiu metu žadamame patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtame vaikų maitinimo apraše, kuris įsigalios nuo rugsėjo. Tiesa, dalis ugdymo įstaigų šiomis nuostatomis jau vadovaujasi, maitindamos vaikus pagal praėjusių metų spalį išleistą maisto technologės, viešosios įstaigos „Sveikatai palankus“ įkūrėjos Ramintos Bogušienės parengtą „Sveikatai palankaus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinį“.
Dėl rekomenduojamų patiekalų kai kuriuose vaikų darželiuose jau verda tikras karas. Viešumoje pasklido pasipiktinusios mamos laiškas: moteris skelbė, kad viename Panevėžio darželyje pagal „Sveikatai palankus“ siūlomas receptūras maitinamas jos mažylis namo grįžta alkanas, mat nenori ragauti vadinamųjų „Žemaičių“ blynų, kurių įdare mėsa pakeista lęšiais su cinamonu, ir panašių gardėsių.
Į DELFI redakciją laišku kreipėsi ir buvusi Rumšiškių darželio-lopšelio auklėtoja, kuri teigia: gaila alkanų vaikų ir virėjų darbo, nes visas „sveikuoliškas“ maistas keliauja į atliekų kibirus.
„Vaikų maitinimais darželyje toli gražu neatrodo palankus sparčiai augančiam organizmui, – rašė darželio auklėtoja. – Labai atsakingai galiu pareikšti, jog dauguma patiekalų – marmalai. Ko niekaip nepavadinsi palankiu maistu, žinant bent kiek vaikų psichologiją ir mitybos ypatumus“.
Ministerija nuo knygos atsiribojo
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vitos Šturmienės, kaip maitinti vaikus, darželiai turi pasirinkti patys – jokia institucija nurodinėti negali.
Darželiai turi arba patys parengti valgiaraščius, kuriuos reikia suderinti su VMVT, arba gali naudotis jau parengtais receptūrų rinkiniais. Jeigu rinkiniai suderinti su SAM, papildomai jų derinti darželiams nebereikia. Pagrindinis dokumentas, kuriuo turi būti grindžiamas receptūrų rinkinys – jau minėtas vaikų maitinimo aprašas.
Kaip maitinti vaikus svarstantys darželiai neoficialiai prasitaria, kad SAM ir VMVT atstovai jiems esą rekomenduoja būtent R. Bogušienės knygą.
„Tai pasakyti labai lengva. Neretai dar pasakoma, kad VMVT „liepė“. Nežinau, liepė ar neliepė, bet darželiai gali pasirinkti. Teisiškai leidiniai yra lygiaverčiai. Išskirti, kuris geresnis, negalėčiau. Dabar minimame leidinyje tikrai yra sveikatai palankesnių produktų, nors nėra sugraduota, kad tas valgiaraštis sveikatai palankesnis, o anas – prastesnis. Visi atitinka reikalavimus. O maitinti vaikus sveikatai palankiau yra menas, ir laipteliais į viršų galima kilti aukštyn ir aukštyn“, – aiškino V. Šturmienė.
R. Bogušienės parengtas receptūrų rinkinys, kaip nurodoma VšĮ „Sveikatai palankus“ tinklalapyje, kainuoja 100 eurų. „Knygos negrąžinamos. VšĮ „Sveikatai palankus“ neatsako už pagamintų patiekalų kokybę, kuri priklauso nuo žaliavos kokybės, žmogiškojo faktoriaus, turimos įrangos ir kita“, – skelbiama įstaigos svetainėje.
Joje taip pat nurodoma, kad pateikiami valgiaraščiai bei technologinės kortelės yra suderintos su SAM.
Pati SAM, šiuo receptūrų rinkiniu pradėjus domėtis DELFI, nuo sąsajų su knyga paskubėjo atsiriboti.
„SAM atsiriboja nuo bet kokios šios knygos autorystės – SAM specialistai nedalyvavo jos rengime ir leidyboje. Be to, knygoje minimas faktas, kad „SAM rekomenduoja“ ir panaši formuluotė nebuvo derinta su SAM, vadinasi, tokie teiginiai yra klaidinantys visuomenę ir žmonės turi teisę apie tai žinoti“, – atsakyme DELFI nurodė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
Jos teigimu, svarbu paminėti ir tai, kad SAM „necenzūruoja ir niekaip kitaip nevertina šalyje leidžiamų receptų ar mitybos patarimų knygų, nes tai yra privačių leidėjų iniciatyvos ir jie yra atsakingi už savo kūrinių turinį“.
Teigia, kad turinys – arčiausiai tiesos
Pasak SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko, R. Bogušienės receptūrų rinkinys „nėra nei „SAM nurodyta“, nei „SAM rekomenduota“ knyga, o tik viena iš receptūrų knygų, kurią naudoti kai kurios ugdymo įstaigos pasirenka laisva valia“.
„Lygiai taip pat galima pasirinkti bet kokią kitą knygą, keisti ją arba naudoti savo receptūras. Svarbu, kad vaikams būtų patiekiamas sveikas maistas, atitinkantis vaikų maitinimui nustatytus pridėtinio cukraus, druskos ir kai kuriuos kitus kriterijus, kuriuos ministras netrukus patvirtins nauju „Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu““, – DELFI teigė ministerijos atstovas.
Praėjusią savaitę su žurnalistais bendravusi SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Gudanavičienė, kartu su A. Kranausku oficialiuose dokumentuose įvardijama kaip sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl naujojo vaikų maitinimo aprašo projekto autorė, kalbėjo kiek kitaip.
Pasak specialistės, šiuo metu yra trys SAM suderinti vaikų maitinimo receptūrų rinkiniai. Du iš jų yra senesnio leidimo, naujausias – R. Bogušienės „Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys“.
„Ši knyga yra arčiausiai tos tiesos, ką mes matome naujame apraše, bet nė viena iš knygų nėra privalomos, čia yra metodinė medžiaga“, – sakė I. Gudanavičienė.
Autorė dalyvavo rengiant naująsias taisykles
Dar viena tiesa yra ta, kad pati R. Bogušienė su kitais ekspertais prisidėjo rengiant naujausią vaikų maitinimo aprašą, kuriame kartojasi jos knygoje vardijamos tendencijos.
Praėjusių metų spalį šios autorės vadovaujamos įstaigos „Sveikatai palankus“ interneto svetainėje buvo patalpintas pranešimas „Sukurta praktinė priemonė sveikatai palankiam vaikų maitinimui“.
Jame skelbiama: „Nuo 2018 metų sausio 1 dienos visos ugdymo įstaigos privalės keisti valgiaraščius tiek mokyklose, tiek darželiuose, nes įsigalioja sumažintos kalorijų normos, bet siūlome keisti iškart į sveikatai palankius valgiaraščius, nes vaikų maitinimo teigiami reglamentavimo pokyčiai ant slenksčio ir tikimasi, kad dar šiais metais bus patvirtintas atnaujintas vaikų maitinimo aprašas“, – pranešime cituojama R. Bogušienė. Ji įvardijama kaip tarpžinybinės darbo grupės vaikų maitinimo gerinimui narė.
Ši darbo grupė sveikatos apsaugos ministro A. Verygos įsakymu buvo sudaryta 2017 metų birželio 30 dieną. Kartu su 12 įvairių institucijų atstovų, taip pat – jau minėtais SAM specialistais A. Kranausku bei I. Gudanavičiene, dirbusi R. Bogušienė iki praėjusių metų pabaigos turėjo teikti siūlymus vaikų maitinimo organizavimui gerinti.
DELFI teiravosi R. Bogušienės, ar ši darbo grupė teikė rekomendacijas ar kitaip prisidėjo rengiant SAM aprašą dėl maitinimo vaikų ugdymo įstaigose.
„Vaikų maitinimo organizavimo aprašas turbūt paskutinį kartą koreguotas prieš dvejus metus. Rekomendacija dėl Lietuvos vaikų mitybos ir valgymo kultūros formavimo, žinoma, kad teikta visų darbo grupės narių ir svarstyta posėdžių metu, kaip pagerinti vaikų mityba nuo namų iki viešojo maitinimo sektoriaus“, – raštu nurodė knygos autorė.
Klausiama, ar būsimojo aprašo pagrindu buvo parengtas jos leidinys, tai yra, ji pati prisidėjo ir rengiant aprašą, ir jo pagrindu parašė rekomendacijas ugdymo įstaigoms, autorė tai neigė.
„Ne. Darbo grupė pradėjo darbą 2017 metų vasaros pradžioje, ir baigė šių metų sausio 22 dieną. Knyga buvo išleista rudenį, tai čia yra su tuo kaip ir nesusiję visiškai dalykai“, – kalbėjo R. Bogušienė.
Jos teigimu, „VšĮ „Sveikatai palankus“ išleista knyga parengta pagal šiuo metu galiojantį vaikų maitinimo organizavimo aprašą, SAM bei Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.
Rėmėjai – didžiosios bendrovės, bet sutartys neviešinamos
„Sveikatai palankus“ idėjas R. Bogušienė skleidžia ne tik parengtame leidinyje, bet ir organizuodama seminarus visoje Lietuvoje. Autorė tvirtina, kad tokia veikla vykdoma jau treti metai, tačiau pranešimai žiniasklaidoje, ypač regioninėje, apie rengiamus seminarus dažniau aptinkami nuo 2017-ųjų pavasario.
Klausiama apie šiuos renginius, R. Bogušienė tikino, kad tie, kurie juose dalyvavo, žino, jog lektorė „jokių teorijų neperša, bet praplečia žmonių požiūrį į maistą“. Renginius, skirtus sveikatai palankiam mitybos būdui, jos teigimu, organizavo tiek VšĮ „Sveikatai palankus“, tiek Visuomenės sveikatos biurai.
DELFI pavyko aptikti ir kitus šių seminarų organizatorius. Pranešimai apie R. Bogušienės vestus nemokamus seminarus talpinti nemenką viešojo maitinimo už valstybės lėšas sektoriaus dalį užimančių bendrovių „Kretingos maistas“ bei „Pontem“ tinklalapiuose. Nuo 2015 metų šias įmones jungia tas pats savininkas.
Dar praėjusių metų sausį „Pontem“ puslapyje galima aptikti pranešimą apie maisto technologės R. Bogušienės vykdomą socialinę iniciatyvą „Sveikatai palankus ugdymo įstaigų tinklas“.
„Jaučiamas didžiulis visuomenės, ypač ugdymo įstaigų bendruomenių susidomėjimas sveikatai palankia vaikų mityba. Džiaugiuosi, kad su partnerių, vienų didžiausių Lietuvos ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų maitinimo organizatorių, pagalba UAB „Pontem“ ir VšĮ „Kretingos maistas“ galiu vykdyti kompleksinį visuomenės švietimą mitybos tematika“, – šiame pranešime cituojama R. Bogušienė.
DELFI klausiama apie bendradarbiavimą su šiomis įmonėmis, R. Bogušienė tvirtino, kad jis truko maždaug metus ir pasibaigė prieš kelis mėnesius.
„VšĮ „Sveikatai palankus“ gavo finansinę paramą už pravestus 8 seminarus iš šių įmonių. Bendradarbiaujant su šiomis įmonėmis per metus buvo suorganizuoti 8 seminarai, o VšĮ „Sveikatai palankus“ per metus vedė apie 100 seminarų“, – tvirtino ji.
Pasiteiravus, ar ugdymo įstaigoms, kurios apsisprendžia maitinti vaikus pagal jos parengtą knygą, yra rekomenduojama bendradarbiauti (įsigyti produktus arba pagamintą maistą) su įmonėmis „Kretingos maistas“ ir „Pontem“, R. Bogušienė tai neigė. „Tikrai ne. VšĮ „Sveikatai palankus“ parduoda knygą, bet nieko daugiau“, – tvirtino ji.
Plačiau komentuoti santykius su minėtomis bendrovėmis ji atsisakė, nes „pagal sutartį pasibaigus projektui tiesiog negalima komentuoti“.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dar 2016 metais paskalbė, kad didžiąją dalį maitinimo už valstybės pinigus rinkoje užima vos trys įmonės. Šių metų pradžioje VPT vadovė Diana Vilytė pakartojo, kad šią rinką ir toliau valdo kelios bendrovės: to paties šeimininko vienijamos įmonės „Kretingos maistas“ bei „Pontem“, taip pat „Sanitex“ ir „Grūstė“. Tuo metu smulkiųjų tiekėjų skaičius nuo maždaug 252 per metus sumažėjo iki 161.