Trečiadienį Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute 10 kandidatų į Vilniaus merus turėjo galimybę pristatyti savo esminius prioritetus, atsakyti į gyventojų klausimus. Vienas jų teiravosi, ar Vilniuje, kandidatų manymu, reikia LGBT+ bendruomenei svarbių „Baltic Pride“ eitynių.
Laisvės partijos iškeltas kandidatas Tomas Vytautas Raskevičius, pats rinkimuose išsikėlęs Mykolas Majauskas, konservatorių iškeltas Valdas Benkunskas, partijos „Laisvė ir teisingumas“ iškeltas Artūras Zuokas, socialdemokratų keliama Rasa Budbergytė, Lietuvos žaliųjų partijos iškeltas Remigijus Lapinskas, Liberalų sąjūdžio iškelta Eglė Radvilė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Lukas Savickas į klausimą atsakė teigiamai.
Partijos „Jaunoji Lietuva“ kandidatas Ramojus Girinskas ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica atsakė neigiamai.
Komentuodamas savo poziciją, A. Zuokas teigė, kad „tai – tiesiog konstitucinė teisė“.
Raskevičius Zuokui: dėkoju, kad pakeitėt savo nuomonę
T. V. Raskevičius nusistebėjo tokia oponento pozicija – esą ji bėgant metams pasikeitė.
„Aš jums noriu padėkoti. Noriu padėkoti, kad jūs per 10 metų pakeitėt savo nuomonę, nes 2012 metais, kai mes rengėme Gedimino prospektu eitynes, aš su jumis bylinėjausi keturiose instancijose, kad ta teisė galėtų būti realizuota pagrindinėje miesto gatvėje“, – sureagavo LGBT+ bendruomenės narys T. V. Raskevičius.
Tačiau A. Zuokas atkirto, kad bylinėjimasis vyko ne dėl eitynių, o dėl jų vietos.
„Čia toks mažas skirtumas, ar Upės gatvė, ar Gedimino prospektas“, – patikslino kandidatas.
Savo ruožtu M. Majauskas palinkėjo, kad sostinėje rengtume ne „Baltic Pride“ eitynes, o paradus.
„Manau, tik palinkėjimas, kaip ir kituose Vakarų Europos miestuose, kad turėtume ne eitynes, o paradus. Puikiai žinome, kad eitynių ir paradų skirtumas yra: eitynėse tu demonstruoji ir sakai, kad nėra užtikrintos lygios galimybės, paradas, kai tu turi, ką švęsti“, – sakė jis.
Girinskas: tai neturėtų būti prievartinis aktas
R. Girinskas sutiko, kad LGBT+ eitynės ar paradai rengiami visame pasaulyje, bet dėl tokių renginių, anot jo, turėtų spręsti konkreti visuomenė.
„Žinoma, tai reikšminga šventė, bet galbūt tas formatas, kuriame ji vyksta <...> – tai neturėtų būti kažkoks prievartinis aktas. Bet kokiu atveju tai turėtų spręsti visuomenė, ar reikia, ar nereikia – čia platus klausimas“, – vertino jis.
M. Majauskas savo poziciją dėl paradų išdėstė plačiau – esą kai Lietuvoje sureguliuosime homoseksualų teises, tuomet jų eitynes galėsime vadinti paradais.
„Tarp eitynių ir paradų yra skirtumas ten, kur nėra užtikrintos lygios galimybės. Ten yra eitynės, ten žmonės protestuoja ir sako, kad turi būti užtikrinamos realios galimybės. Ten, kur švenčia, ten yra paradas, sako, kad tai yra šventė, diena, kai mes galime švęsti, kad tos lygios galimybės yra užtikrintos.
Lietuvoje mes turime eitynes, todėl raginčiau nemaišyti su paradais. Ir kai Seime bus priimti reikalingi sprendimai, mano kolegos pasiryš tokiems sprendimams, tada bus galima vadinti paradais“, – dėstė jis.
Radvilė: įsivaizduoju Vilnių, kuriame to net švęsti nereikėtų
E. Radvilė išdėstė dar kitokį matymą.
„Aš įsivaizduoju Vilnių, kuriame net ir švęsti to nereikia, nes tai yra taip savaime suprantama, kad mes galime švęsti jau ir kitus dalykus – truputėlį pažiūrėti į tokį aukštesnį lygmenį ir aš to labai noriu, labai tuo tikiu“, – sakė ji.
V. Sinicos įsitikinimu, LGBT+ eitynių klausimą reikia spręsti teisme, o diskusijos apie tai, kad rengti eitynes nesaugu, kad vieta ne ta, anot jo, yra „bėgimas nuo esmės“.
„Lietuvos Konstitucijoje yra šiaip jau principinė nuostata, kuri egzistuoja, kad asociacijos ir susirinkimų teisė yra viena esminių, bet taip pat ten yra nuostata, kodėl ji gali būti ribojama. Ir yra tokia nuostata kaip „jeigu prieštarauja visuomenės dorovės sampratai“. Į šitą klausimą ir reikėtų atsakyti.
Žinom, iš „Vilmorus“ 2019 ar 2020 metų [apklausos], kad tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje tam, kaip visuomenė supranta dorovę, šitos eitynės prieštarauja.
Aš kaip Vilniuje politologas suprantu, kad greičiausiai toks klausimas turi būti iškeltas teisme, tada teismas turėtų atsakyti – turi teisę visuomenė sakyti, kad kažkas prieštarauja dorovės sampratai, ar ne. Gal atsakytų, kad neturi. Bet tai būtų visai kito lygio ginčas, negu su A. Zuoku prieš 10 metų“, – komentavo V. Sinica.
Paskutinį kartą eitynės buvo be incidentų
Paskutinį kartą „Baltic Pride“ eitynės sostinėje vyko 2022 metų birželį, skelbiama, kad jose dalyvavo rekordinis skaičius žmonių – apie 20 tūkst. Eitynės sostinėje vyko dvyliktą kartą, buvo sklandžios, be incidentų.
Eitynių metu keltas klausimas dėl teisinių pokyčių, kurių Lietuvoje nori vienalytės poros.
Seimą yra pasiekęs Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuris užtikrintų galimybę tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių poroms sudaryti civilines sąjungas. Projektas yra praėjęs pateikimo stadiją, skelbta, kad Seimo pavasario sesijoje jis turėtų būti svarstomas.
Merų ir savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyks kovo 5-ąją.