„Trūko aiškumo“
Vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas pirmiausia kėlė klausimą, kam galėjo būti siūlomi pinigai, paaiškėjus, kad pareikšti įtarimai yra korupcinio pobūdžio. Jis taip pat teigė, jog klausimų dar išlieka gana daug.
„Tada jau galima prisiminti ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) padarytas išvadas, kad „Foxpay“, kuria naudojasi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kitos valstybinės įstaigos, jų įkainiai yra tiesiog per brangūs ir neatitinka rinkos kainų. Galime prisiminti ir prie Vyriausybės veikiančios komisijos sprendimus dėl įmonės neatitikimo nacionalinio saugumo kriterijams.
Taigi, yra labai daug klausimų, kuriems dar turės būti duoti atsakymai, bet matosi, kad tai yra ypatingai didelės apimties tyrimas, kuris nesusiveda tik į poną Germaną, kuris jau anksčiau turėjo teistumų dėl savo nesąžiningos veiklos“, – priminė vaizdo tinklaraštininkas S. Malinauskas.
Žinių radijo laidos pašnekovas S. Malinauskas dar kartą kartojo, jog teisėsaugos institucijų penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje jam trūko aiškumo.
„Nes tai, kad ponas Germanas savo finansų imperiją yra pastatęs ant labai abejotinų pamatų, jau seniausiai buvo parodyta. Buvo parodyti ryšiai, jo paties praeitis. Bet jeigu čia mes kalbame apie papirkimą, apie tai, kad buvo, pavyzdžiui, neskaidrūs viešieji pirkimai, dėl to galėjo nukentėti visi mokesčių mokėtojai, galbūt buvo kiti dalykai...
Nes ką tu gali papirkinėti. Nes jie ir yra susiję arba su viešosiomis įstaigomis, institucijomis, arba asmenimis, kurie gali daryti sprendimus, arba jiems prilyginami asmenys iš kažkokių privačių įmonių“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ svarstė S. Malinauskas.
Paklaustas, ar ši istorija gali paveikti valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD), kurios narė M. Navickienė yra, nors rinkimuose nedalyvauja, rezultatus Seimo rinkimuose, S. Malinauskas teigė, jog menkai. Bet jis dėmesį atkreipė, kad Lietuvoje jau beveik nebeliko politinių partijų, kurios nebūtų susitepusios korupcinėse istorijose.
„Priminsiu, kad M. Navickienė vienu metu net buvo svarstoma kaip Ingridos Šimonytės įpėdinė, svarstė dalyvauti prezidento rinkimuose. Ir jeigu tu matai, kad jos namuose, šeimoje vyksta tokie dalykai, kai mes kalbame ne tik apie finansinius nusikaltimus, bet kalbame apie korupcinius nusikaltimus, abejonių kyla labai daug“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi vaizdo tinklaraštininkas S. Malinauskas.
VPT vertinimas
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus pavaduotoja Viktorija Namavičienė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ papasakojo, ką nustatė jų atliktas vertinimas.
„Konkrečiai dėl to, kiek vartotojai galėjo permokėti VPT nėra nustačiusi konkretaus skaičiaus. Bet VPT atliko dviejų pirkimų vertinimus, atliktus 2020 ir 2022 metais. Ir buvo nustatyti kainodaros taisyklių pažeidimai. Kadangi organizuojant pirkimų nebuvo išskirta pasirengimo paslaugų teikimui kaina, ji buvo įskaičiuota į transakcijos įkainį.
O pačios sutartys buvo sudarytos vieneriems metams su galimybe pratęsti kelerius metus. Ką mes nustatėme, kad tiekėjas, norėdamas atgauti tą fiksuotą paslaugų kainą, kurią jis išleidžia paslaugų teikimui, tai turėjo įsiskaičiuoti į pirmuosius paslaugų teikimo metus, nežinant, ar kontraktas antriems, tretiems metams bus pratęstas. Dėl to galutiniai vartotojai galėjo permokėti už paslaugas. Tokį pažeidimą mes konstatavome“, – tikino V. Namavičienė.
„Tai kas čia vyksta?“
VU Kriminologijos katedros vedėjas Algimantas Čepas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ irgi sakė, kad klausimų kyla labai daug.
„Nes įdomu, kas ten nutiko. Iš tos informacijos, kuri buvo paviešinta penktadienį, nelabai, kas yra aišku. Patikslinimų šiek tiek buvo, bet iš jų tik dar daugiau klausimų. Pirmiausia turime būti dėkingi pareigūnams, kad jie išėjo ir pasidalino ta informacija, kuria gali pasidalinti. Matėsi, kad pareigūnai spaudos konferencijoje buvo pervargę, nervingi. Labai sunkus tas darbas buvo, kurį jie atliko.
Kitas dalykas, bet tos informacijos tai nėra (daug, aut. p.). <...> Tai, kad yra pareikšti įtarimai ir papirkimu, ir kyšininkavimu kažkam. Bet nėra pareikšta įtarimų nei vienam viešojo sektoriaus atstovui. Tai kyšininkavimą gali padaryti tik specialusis subjektas – valstybės tarnautojas, arba jam prilygintas asmuo. Tai kas čia vyksta?“ – klausimą kėlė Žinių radijo pašnekovas A. Čepas.
Teisėsaugos institucijų atstovai penktadienį savo spaudos konferenciją pradėjo paneigdami bet kokias galimybes, jog ši istorija yra kažkaip susijusi su vykstančiais Seimo rinkimais. Atliekamų veiksmų vietą politiniame kalendoriuje pabrėžė ir VU Kriminologijos katedros vedėjas A. Čepas.
„Bet kažkaip Lietuvoje per dažnai (tai įvyksta, aut. p.). Aš nesakau, kad čia pareigūnai kaip nors politikuoja... Bet kažkaip per dažnai Lietuvoje...Vis artėja rinkimai ir vis kas nors būtent rinkimų laikotarpiu išlenda. <...> Aš negaliu sakyti, kad ką nors pareigūnai daro netinkamai. Taip pat netinkama būtų laukti, kol pasibaigs rinkimai ir nedaryti procesinių veiksmų dėl šios priežasties, tai irgi būtų nepagrįsta.
Bet kad tų sutapimų per visą pastarųjų 20 metų istoriją yra ganėtinai daug“, – laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo A. Čepas.
Svarbiausi elementai
„Transparency International“ Lietuvos biuro vadovė Ingrida Kalinauskienė teigė, jog šis teisėsaugos tyrimas jai atrodo apie mūsų dabartį – „šiuolaikinis, globalaus pasaulio, įtraukiantis daug įvairių technologinių aspektų“. Kartu ji vardijo ir klausimus, kurių dar kyla.
„Man atrodo, kad esminiai keli elementai šiame tyrime yra, pirmąjį išskirčiau viešųjų pirkimų klausimą. Nes tai yra klausimas dėl smarkiai permokėtos sumos už įmonės „Foxpay“ teikiamas paslaugas. Tada klausimas – kaip taip nutiko, kad viešojo sektoriaus institucija, kuri perka pasaugas, nepamatė tų raudonų vėliavėlių ir buvo sudaryti tokie susitarimai. Ir kaip mokesčių mokėtojai permokame už gaunamas paslaugas. <...>
Antras didelis visai elementas yra turto kilmė ir pinigų plovimo rizikos per finansinių technologijų įmones“, – jos nuomone svarbiausius tyrimo aspektus išskyrė „Transparency International“ Lietuvos biuro vadovė I. Kalinauskienė.
Žinių radijo pašnekovė sakė, jog „Transparency International“ Lietuvos biuras visai neseniai atliko tyrimą apie pinigų plovimo rizikas fintech sektoriuje.
„Ir anot tyrime dalyvavusių ekspertų, didžiausi fintech įmonių privalumai, tokie kaip greitis, inovatyvumas sąlygoja ir didžiausias su jų veikla susijusias pinigų plovimo rizikas. O daugiausiai rizikų turinčios įmonės yra tos, kurios dirba su kriptovaliutomis“, – kalbėjo I. Kalinauskienė.
Trečiasis kylančių klausimų blokas, anot „Transparency International“ Lietuvos biuro vadovės, yra susiję su politika.