„Ne viskas yra taip, kaip jūs galvojate“ arba karinės statistikos mitai: skaičiai Ukrainoje rodo viena, bet realybė – kita

Stebint vykstantį karą Ukrainoje mūsų visuomenė vis labiau „sluoksniuojasi“ – ne, kalbu ne apie kovojančią šalį palaikančių ar agresoriui simpatizuojančių „stovyklas“. Du metai kovų suformavo „ekspertinį sofos generolų“ sluoksnį, kuris vis tvirčiau jaučiasi vertindamas tiek šio karo perspektyvas, tiek turėdamas neginčytiną nuomonę apie Lietuvos karinio atsparumo stiprinimą.

Gana įdomu ir tai, kad panašios nuomonės susiformavimui įtakos turi ne tik tūkstančiai vaizdo įrašų iš karo zonos ar perskaitytų publikacijų skaičius – Lietuvos piliečiai tiesiogiai dalyvauja karo veiksmuose ir savo patirtis transliuoja įvairiais viešais kanalais (tie patys vaizdo įrašai, knygos, žinutės ir pasakojimai socialiniuose tinkluose). Rodosi, kas gali būti tiksliau negu patirtis iš mūšio lauko, statistiniai duomenys iš „įvairių šalių žvalgybos institucijų“, atsargos kariškių komentarai?