Pastarųjų padedami, verslo saitais su Rusijos valstybinėmis geležinkelio bendrovėmis viešuose šaltiniuose siejami asmenys jau kuris laikas dalyje Lietuvos kariuomenei priklausančio Šiaulių oro uosto šeimininkauja lyg nuosavame kieme, o Šiaulių miesto savivaldybės taryba šoka pagal apsukrių investuotojų norų ir pageidavimų dūdelę.
Dar daugiau – jau antra Vyriausybė, nuo „valstiečių“ Sauliaus Skvernelio iki konservatorių Ingridos Šimonytės, milijonais eurų dalina valstybės koronaviruso pandemijos suvaldymui skirtas, pasiskolintas lėšas iš biudžeto – tam, kad Šiaulių miesto savivaldybė galėtų paslaugiai vykdyti infrastruktūros atnaujinimo darbus Šiaulių oro uoste.
Tokių atnaujinimo darbų iš vietinės savivaldybės reikalauja milijonus Šiauliuose investuoti žadantys du vyrukai iš sostinės – Povilas Padaiga ir Dmitrijus Čeliadinas, savąsias investicijas vis nukeliantys „geresniems laikams“.
Patys investuotojai neigia turintys verslo ryšių Rusijoje ir kaltina verslo oponentus vykdant prieš juos „užsakytą šmeižto kampaniją“. Tam, anot jų, pasitelkiama ir žiniasklaida.
Verslininkai tikina, kad jų užmojai įkurti Šiaulių oro uoste pasaulinio garso orlaivių remonto ir aptarnavimo centrą – realūs ir pamatuoti, nors jokių realių investicijų ženklų iš šių verslininkų pusės nematyti jau kelerius metus.
Nueinančios Vyriausybės dovana Šiaulių miesto savivaldybei
Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui, konservatoriui Antanui Bartuliui „advokataujant“, buvusioji Sauliaus Skvernelio Vyriausybė paskutinėmis savo kadencijos dienomis, lapkričio 25-ą dieną, įžūliems verslininkų užmojams finansuoti per Šiaulių miesto savivaldybę skyrė beveik 5 milijonus eurų iš skolintų valstybės lėšų COVID-19 situacijai suvaldyti – DNR Atgaivinimo plano biudžeto.
Kaip matyti iš Vyriausybės posėdžio protokolo, klausimo svarstymas sutilpo į tris lakoniškas eilutes protokole. Tačiau perklausius garso įrašą, akivaizdu, kad Vyriausybės ministrams, bendru sutarimu skyrusiems lėšas Šiauliams, net nebuvo pilnai pristatytas pats projektas – klausimą pristatęs tuometinis finansų ministras Vilius Šapoka vengė minėti ne tik Šiaulius, oro uostą, bet ir konkretizuoti finansavimo tikslą bei tikslines aplinkybes. Apsiribota buvo pasakymu, kad lėšos skiriamos „teritorijų vystymui ir verslui palankios aplinkos gerinimui regionuose“.
Balsuota šiuo klausimu nebuvo, ministrai S. Skvernelio siūlymui pritarė bendru sutarimu. Tą pačią dieną Šiaulių meras A. Visockas savo socialiniame tinkle prapliupo padėkomis „valstiečiams“.
Dėkoti būta dėl ko – tokio Vyriausybės dosnumo tądien sulaukė vos trys projektai, ir vienas iš jų – Šiaulių miesto savivaldybės raštas dėl 4,72 milijono eurų lėšų skyrimo darbams Šiaulių oro uosto teritorijoje tęsti.
Kiek anksčiau tam pačiam merui A. Visockui radus priėjimą iki buvusio Vyriausybės kanclerio, dabartinio „valstiečių“ frakcijos Seime nario Algirdo Stončaičio, Šiaulių regione rinktų praėjusio Seimo vicepirmininkės, „valstietės“ Rimos Baškienės ir jos bendrapartiečio Stasio Tumėno, o per juos ir iki paties S. Skvernelio, buvo palaužtas ir tuometinio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio priešinimasis – į oro uostą, kuriame patronuoja visą Baltijos jūros regiono oro erdvę saugančios NATO oro pajėgos, neįsileisti neaiškios kilmės civilių verslų.
Naujuosius Vasiukus Šiauliuose išdavė kelių „gaideliai“ iš Rygos
Aplinkybė, privertusi atkreipti dėmesį į Šiauliuose vykstančius procesus, buvo, palyginti, nekalta. Praėjusių metų rugsėjo 16-osios naktį, apie pusę ketvirtos, Šiaulių mieste policijos patruliai sustabdė įtartiną prabangų „Mercedes“, kurį vairavo Estijoje gyvenantis Latvijos pilietybę turintis gyvenantis 31-erių metų Artiomas Gladilinas. Jam nustatytas vidutinis 1,82 promilės girtumo laipsnis.
Šalia keleivio vietoje sėdėjusiam automobilio savininkui, 29-erių metų Rygos (Latvija) gyventojui Arturui Petrosianui nustatytas 1,65 promilės girtumas. Sustabdžiusiam policijos pareigūnui A. Petrosianas tiesiogiai pasiūlė 1 000 eurų kyšį už tai, kad būtų paleistas sulaikytas jo draugas ir grąžintas automobilis.
Areštinėje naktį praleidę ir pagreitinto proceso tvarka prieš Šiaulių teismą stoję vyrai bausmės išvengė – po atgailos buvo perduoti pagal laidavimą žmonai ir seseriai.
Ši istorija dar nesibaigusi – apskundus teismo sprendimą konfiskuoti prabangų automobilį, byla šį mėnesį nagrinėjama iš naujo.
Tačiau būtent teismo metu, spalio pabaigoje, paaiškėjo, kaip užsieniečiai atsidūrė Šiauliuose. Teismui teisiamieji pasakojo, kad į Šiaulius vieno iš jų automobiliu iš Rygos atvyko į bendrovę „Aviatic MRO“, kaip komandiruoti kvalifikuoti specialistai – atlikti darbų.
Užtrukti Lietuvoje vyrai turėjo vos porą dienų – atvykę rugsėjo 14-ą, rugsėjo 17-ąją jau turėjo vykti atgal. Rugsėjo 16-osios naktį įkliuvo neblaivūs policijai.
Kokiems darbams latviai buvo pakviesti, teisme detalizuota nebuvo, tačiau būtent ši aplinkybė patraukė Delfi žurnalistės dėmesį.
Viešo teismo proceso metu sakydami savo anketinius duomenis, vyrai nurodė ir savo išsilavinimą bei pareigas darbovietėje: aukštąjį aviacijos ir informacinių technologijų išsilavinimą turintys vyrai dirba (tiksliau būtų – dirbo, mat po teismo verdikto vyrai buvo atleisti iš pareigų) licencijuotais orlaivių technikais Estijoje registruotoje visapusiškos lėktuvų techninės priežiūros ir turto valdymo bendrovėje „Magnetic MRO AS“. Vienas iš jų – net pamainos vadovu.
Būtent aplinkybė, kad aukštos klasės aviacijos inžinieriai atvyko į komandiruotę ne aptarnauti Šiauliuose įsikūrusios NATO aviacijos bazės technikos, bet į iki tol tik skambiais pranešimais apie būsimas investicijas į būsimą orlaivių aptarnavimo centrą garsėjusią, buvusio Darbo partijos sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos sūnaus Povilo Padaigos vadovaujamą bendrovę „Aviatic MRO“, paskatino į Šiaulių mieste vykstančias investicijas pažvelgti atidžiau – kokie darbai vyksta Šiaulių oro uosto teritorijoje.
Niekuo pasibaigusios investicijos
Žiniasklaidoje plačiai rašyta apie didžiuliais skandalais pasibaigusiais iš pirmo žvilgsnio didžiules investicijas Šiauliuose. Ko verta vien istorija, kai Šiaulius tuomet valdę socialdemokratai patikėjo verslininkais iš Maskvos prisistačiusiais apsukruoliais, kurie Šiauliuose žadėjo įrengti „skraidančių traukinių“ arba taip vadinamo styginio transporto bazę.
Rusas inžinierius Anatolijus Junickis tuomet sugebėjo anuometiniams Šiaulių miesto tarybos politikams tiek apsukti protą, kad Putino žemietis išsinuomojo keliasdešimties hektarų žemės sklypą visai šalia Šiaulių karinės NATO aviabazės – oro geležinkelių linijoms tiesti.
Įsikišus specialiosioms tarnyboms, „investuotojo“ neliko, o „Pietinia miesta“ politikai toliau kurpė planus, kaip miestą prikelti į klestėjimo Olimpą.
2015-ais metais į mero kėdę atsisėdęs A. Visockas akis nukreipė į oro uostą, juolab, kad ir investuotojas jau stovėjo prie durų – verslininkas Gediminas Žiemelis su „Avia Solutions Group“ pinigais.
„Avia Solutions Group“ norėjo Šiaulių oro uoste pastatyti lėktuvų remonto bei dažymo angarus, taip pat svarstyta iš Vilniaus perkelti pilotų rengimo centrą.
Įsikišus mūsų šalies specialiosioms tarnyboms, Maskvoje (Rusija) valstybinius užsakymus vykdančiai lietuvio G. Žiemelio įmonei kurtis Šiaulių oro uoste leista nebuvo.
Iš karto po to, kai G. Žiemeliui Šiauliuose Lietuvos saugumo tarnybos parodė duris, Šiaulių mero A. Visocko darbo kabineto duris pravėrė nauji investuotojai – du jauni verslininkais prisistatę reprezentatyvūs vyrai.
Vienas iš jų – Povilas Padaiga, buvusio Darbo partijos Seimo nario ir sveikatos apsaugos ministro, politinės korupcijos vienu iš simbolių tapusio garsiojo e-sveikatos projekto autoriaus Žilvino Padaigos sūnus.
Kitas – pirmojo pažįstamas vilnietis Dmitrijus Čeliadinas.
Abu vyrai merui pristatė investicijų projektą, identiškai atitinkantį saugumo tarnybų neįsileisto G. Žiemelio investicijoms Šiaulių oro uoste.
Investuoti iki penkių milijonų eurų, pagal pirminius susitarimus, turėjo D. Čeliadino tuomet vadovauta jam priklausanti UAB „Termicom“.
Šiais laikais Delfi kalbinami tiek P. Padaiga, tiek D. Čeliadinas nuo vieno turtingiausių Lietuvos verslininkų G. Žiemelio žegnojasi abiem rankomis – nei pažįsta, girdi, jį, nei – juo labiau, kokių biznio reikalų bendrų turi.
Į tiesmuką Delfi klausimą – ar judviejų pasiūlymas Šiaulių savivaldybei dėl investicijų, idealiai atitikusių neįsileisto G. Žiemelio verslo pobūdį įkurti kariniame Šiaulių oro uoste komercinių orlaivių aptarnavimo ir remonto centrą, nebuvo būdas pro duris išvytam G. Žiemeliui įlipti į NATO naudojamo oro uosto teritoriją per langą, tiek P. Padaiga, tiek D. Čeliadinas atsakė neigiamai.
Apgavę savivaldybę ir ministeriją – gavo 1,5 milijono eurų iš ES paramos
Kaip matyti iš Delfi surinktų dokumentų, 2017 m. P. Padaigos vadovauta įmonė UAB „Aviacijos partnerystė“ sudarė angaro nuomos sutartį su Šiaulių oro uostu, ir iš karto minėtą angarą pernuomojo UAB „Termicom“. Vėliau paaiškės, kad – neteisėtai, ir nuoma bus nutraukta.
Tačiau iki to laiko, bendrovė suspės per tuometinę Ūkio ministeriją (dabar – Ekonomikos ir inovacijų ministerija) gauti pusantro milijono eurų iš ES struktūrinių fondų paramos lėšų – projektui „ORLAIVIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS IR APTARNAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMAS Nr. 03.3.1-LVPA-K-803-03-0024“.
Sutartis dėl finansavimo buvo pasirašyta paskutinėmis tuometinio ūkio ministro, socialdemokrato Mindaugo Sinkevičiaus darbo ministerijoje dienomis – 2017 m. spalį.
Tų pačių metų lapkritį ministras Mindaugas Sinkevičius paliko postą dėl žlugusios valdančiosios koalicijos Seime, ir jo pareigas perėmė kitas Sinkevičius – „valstietis“ Virginijus, vėliau ministro karjerą iškeisiantis į Europos Komisijos komisaro kėdę Belgijos sostinėje Briuselyje.
Gi bendrapavardis Mindaugas sėkmingai laimės savivaldybių tarybų rinkimus ir politinę karjerą tęs kaip Jonavos rajono savivaldybės meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
Tuomet, 2017-aisiais, pats Šiaulių meras A. Visockas rašė raštus į Ūkio ministeriją ir jai pavaldžią Lietuvos verslo paramos agentūrą (LVPA), skirstančią ES lėšas, apie tai, kad „Termicom“ projektas negali būti finansuojamas, nes įmonė suklastojo paraiškos dokumentus, nurodydama investicijoms reikalingos veiklos adresu nekilnojamąjį turtą Šiaulių oro uoste – angarą, kurį išsinuomojo neteisėtai, ir sutartis su ja dėl nuomos nutraukta.
Delfi turi tuometinį atsakymą iš LVPA, kuris patvirtina, kad įstaigai buvo žinoma apie neteisėtai gautas patalpas, kurios buvo projektui nurodytos kaip būsima veiklos vykdymo vieta, tačiau LVPA ir tuometinė Ūkio ministerija vis tiek skyrė pusantro milijono eurų paramą „Termicom“ – įsigyti orlaivių diagnostikos ir remonto įrangai.
Būtent šita paramos sutartimi, kaip savo ketinimų rimtumu, P. Padaiga ir D. Čeliadinas mosavo Šiaulių politikams, surengę prezentaciją savo būsimų investicijų Šiaulių oro uoste.
Meras gyrėsi pažintimis Vyriausybėje ir Seime
Ta pačia sutartimi, prašydamas 2020-ųjų metų lapkritį, prieš porą mėnesių, skirti beveik penkis papildomus milijonus, rėmėsi ir Šiaulių meras A. Visockas – tuometiniams Vyriausybės kancleriui A. Stončaičiui ir Seimo narei R. Baškienei rašytame rašte.
Esą, Šiaulių miesto savivaldybei neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų Padaigos ir Čeliadino verslui ir neįrengus tinkamai infrastruktūros Šiaulių oro uosto teritorijoje, minėti verslininkai negalės įvykdyti ES lėšomis finansuotos sutarties.
Tos pačios, kuriai finansavimą gavo apgaulės būdu, neteisėtai išsinuomojus savivaldybei priklausantį turtą.
„Atkreipiame dėmesį, kad tokios apimties išlaidų poreikio (9,8 mln. eurų) Šiaulių miesto savivaldybė negalėjo prognozuoti ir planuoti savo strateginiuose dokumentuose, tačiau supranta, kad be papildomos viešosios infrastruktūros Projektas, bendrafinansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, dėl kurio įgyvendinimo UAB „Termicom“ ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė sutartį, būtų neįgyvendinamas.
<..> Gerb. Kancleri, prašome Jūsų artimiausiu metu inicijuoti bendrą susitikimą su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento bei VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovais, kurio metu būtų pristatyta Šiaulių miesto savivaldybės finansinė situacija ir aptariamas viešosios infrastruktūros, skirtos investicijų pritraukimui ir darbo vietų sukūrimui, bendrafinansavimo galimybės“, – rašė meras A. Visockas tuometiniam Vyriausybės kancleriui A. Stončaičiui.
Sutapimas, kad pernai metų pabaigoje, baigiantis Vyriausybės kadencijai, ir skiriant lėšas Šiaulių miesto savivaldybei, Ekonomikos ir investicijų (buvusiai Ūkio) ministerijai vadovavo Rimantas Sinkevičius, anuometinio ministro, skyrusio paramą „Termicom“, Mindaugo Sinkevičiaus tėvas.
Sutapimas, bet po istorijos su milijonine europine parama, iki tol skeptiškai žiūrėję į dviejų vilniečių žadamas investicijas Šiaulių oro uoste, Šiaulių meras A. Visockas ir jo į administracijos direktorius pasikviestas konservatorius Antanas Bartulis tapo uoliausiais „Termicom“ investicijų „advokatais“ ne tik Šiaulių miesto savivaldybės taryboje, bet ir Vyriausybėje, ir net Seime.
Čia meras A. Visockas pasinaudojo „valstiečio“ Stasio Tumėno praėjusioje Seimo kadencijoje suburta parlamentine laikinąja „Šiaulių krašto bičiulių“ grupe ir į Seimą Šiaulių apygardoje išrinkta tuometine Seimo vicepirmininke, „valstiete“ Rima Baškiene.
Pastaroji, kaip ir Šiaulių savivaldybės tarybos konservatorių frakcija, net vyko į Šiaulių oro uostą, kaip buvo rašoma vietos žiniasklaidoje – „įsitikinti būsimų privataus kapitalo investicijų rimtumu“, prieš tarpininkaujant dėl lėšų skyrimo Vyriausybėje dviejų verslininkų užmačioms reikalingos oro uosto infrastruktūros tvarkymui Šiauliuose.
Kalbėdamas su Delfi žurnaliste, meras A. Visockas vaizdžiai pasakojo, kaip jam asmeninių pažinčių su politikais dėka pavyko pramušti ledus, kad Krašto apsaugos ministerija sutiktų leisti Lietuvos kariuomenei perleisti valstybinę žemės panaudą, o pačiai savivaldybei – leisti skelbti tos oro uosto žemės aukcionus.
„Tai čia dėkui Stončaičiui. Kiek mano privažinėta, kiek raštų prirašyta! Aš jiems sakau ten Vilniuj – aš ne sau, aš miestui darau, kad parengti infrastruktūrą verslui ateiti. Kas tau čia eis, kai pakilimo takas sutrupėjęs tiek, kad leistis lėktuvui baisu? Ar ne prabanga Šiauliams ir Lietuvai išlaikyti dėl keturių naikintuvų šitokią infrastruktūrą? Įveiklinti ją reikia, leist verslui, įsileist investuotojus, visus! Nėra nei elektros, nei dujų, vamzdynai, vanduo, drenažas – reikia šitą padaryt, jei nori, kad verslas į tą žemę ateitų ir kurtųsi“, – žurnalistei pasakojo A. Visockas.
Jis neslėpė, kad „išsikvietė kancleris (A. Stončaitis, buvęs S. Skvernelio Vyriausybės kancleris – aut. past.) Karoblį, sako, ko tu ten užspaudęs, civilių įsileist nenori? Ir staigiai viskas pajudėjo“.
Savivaldybę spaudžia investuoti, nors patys – neskuba
Būsimos verslininkais prisistačiusių vyrukų iš sostinės investicijų sumos kilo – nuo penkių milijonų eurų iki dešimties, dar vėliau – iki dvidešimties, žiniasklaidoje platinant pranešimus spaudai apie pasirašytus ketinimų protokolus bendradarbiavimui su įvairiomis užsienio kompanijomis, įkūrus patrauklaus dizaino įmonės interneto svetainę (tiksliau, perėmus ją iš vienos savo įmonių, į ką nurodo domenas), su teksto klaidomis, taip visomis pastangomis bandant sudaryti rimtos ir solidžios, patikimos investicinės kompanijos įspūdį, mainais spaudžiant savivaldybę prisidėti sava dalimi, t.y. parengti visą infrastruktūrą, reikalingą būsimai „Termicom“, tuomet jau virtusiai UAB „Aviatic MRO“, veiklai – nutiesti praplatintą pakilimo taką, sutvarkyti oro uosto peroną, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, atvesti reikalingą galią elektros įvadų, nutiesti inžinerines elektros, dujų, vandens, ryšių, drenažo sistemas.
Savivaldybės politikai Šiauliuose vienbalsiai kėlė rankas, balsuodami už tokias būsimas investicijas, patikėję nepretenzingai atrodančių jaunų, verslininkais prisistatančių vyrų pasakojimais.
Buvo sudaryta sutartis, numatyti grafikai, kada ir kiek, kuri pusė investuos.
Užbėgant už akių reikia pasakyti, kad minėta sutartis buvo keista jau keletą kartų, kiekvieną kartą savivaldybei prisiimant vis naujus įsipareigojimus, ir vis nukeliant investuotojo būsimų investicijų ir veiklos pradžios, t.y. angaro lėktuvų remontui statybų darbus.
Paskutiniu sprendimu, kuris priimtas pernai metų lapkričio mėnesį, įkurtuvės atidėtos dar dvejiems metams. Kalbinti tiek naujasis „Aviatic MRO“ direktorius P. Padaiga, tiek bendrovės galutinis naudos gavėjas D. Čeliadinas, valdantis „Aviatic MRO“ įmonės akcijas per Estijoje registruotą ir jam priklausančią bendrovę „Completec OU“, piktinosi vien klausimu – kiek rimtos jų investicijos ir kodėl vėluoja investicinių statybų darbai.
Pasak D. Čeliadino, „tokie žiniasklaidos veiksmai tik rodo mūsų konkurentų tam tikrus veiksmus ir baimę, kad mūsų investicijos pasiteisina“.
P. Padaiga teigė, kad įmonė nedelsia su angaro statybos darbais: „Baigti projektavimo darbai, mes dabar vykdome parengiamuosius žemės paruošimo darbus, vėliau prasidės pamatų liejimas, tada statybos. Jūs turite suprasti, kad pandemija paveikė visas veikas, tame tarpe ir mūsų. Tačiau baimintis šiauliečiams tikrai nėra ko, mūsų grupė turi savo viziją investicijoms Šiauliuose, mes kantriai siekiame savo tikslų, turime planus ir tikrai nebus taip, kad vieną dieną susirinksime daiktus ir išeisime. Mes jau investavome penkis milijonus“.
Taip kalbėdamas P. Padaiga yra iš principo teisus – įmonės įstatinis kapitalas padidintas iki septynių milijonų eurų (Delfi žiniomis, išplatinus obligacijų emisiją, kurios obligacijos nežinia, ar išpirktos ir kokiomis lėšomis), o turimas turtas – ES finansuoto projekto, kuriuo įsigyta įranga orlaivių patikrai ir remontui, bendrovės finansiniuose dokumentuose iš tiesų siekia kelis milijonus – tiek, kokia buvo projekto vertė. Projekto, finansuoto ES lėšomis mūsiškės Ūkio ministerijos, kuriai tiko ir įtiko žinotina tuomet informacija, kad įmonė pateikė paraiškoje suklastotus duomenis.
Tačiau investicijų Šiauliuose sutarties su savivaldybe esmė – ne už europines lėšas įsigytas ir į bendrovės balansą įtrauktas turtas, o statybos angaro, kuriame dar praėjusių metų pabaigoje turėjo įsikurti „didžiausias Europoje orlaivių remonto ir techninės priežiūros centras“.
Tokio statinio įkurtuves Šiaulių politikai investuotojams leido nukelti iki 2022-ų metų. Sutapimas – iki savivaldybių rinkimų išvakarių. Tam, kad meras A. Visockas turėtų kuo laimėti dar vieną kadenciją?
Užtarimą rado ir Šimonytės Vyriausybėje
Pasak paties mero A. Visocko, bendra Šiaulių miesto savivaldybės investicijų suma į Šiaulių oro uosto infrastruktūros atnaujinimą turės siekti 9,5 milijono eurų. Būtent taip numatyta sutartyje su investuotojais iš Vilniaus.
Iki šiol iš šios sumos Šiauliai jau „įsisavino“ 7 milijonus eurų, ir ši suma atiteko rangovui – UAB „Panevėžio keliai“.
Šiaulių miesto savivaldybė dar 2020-ųjų metų pradžioje pasirašė rangos darbų sutartį su UAB „Panevėžio keliai“ už 9,5 milijono eurų, nors tokių lėšų savo biudžete nei turėjo, nei žinojo, iš kur paimti.
Štai čia ir pravertė mero A. Visocko pažintys buvusios kadencijos Seime ir Vyriausybėje.
Tarpininkaujant tuometiniam Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui, spaudžiant „valstiečio“ S. Tumėno suburtai šiauliečių Seimo narių grupei, kurioje vienu pirmųjų smuikų griežė tuometinė Seimo vicepirmininkė, dabartinė Seimo „valstiečių“ frakcijos narė Rima Baškienė, pernai iš kadenciją baigiančios S. Skvernelio Vyriausybės Šiauliai užsitikrino dosnų – 4,72 milijono eurų finansavimą savųjų „vasiukų“ projektui.
Šiomis dienomis Delfi kalbintas buvęs Seimo „valstiečių“ frakcijoje dirbantis A. Stončaitis kuklinosi savo tuometiniu indėliu į lėšų išrūpinimą privataus investuotojo naudai reikalingoms investicijoms Šiauliuose.
Tačiau tokio indėlio ir nepaneigė, atvirkščiai – patvirtino inicijuodavęs susitikimus Vyriausybėje, kvietęsis ir tuometinius aplinkos bei krašto apsaugos ministrus Kęstutį Mažeiką ir Raimundą Karoblį, kad šie uždegtų žalią šviesą civilių verslo atėjimui į NATO naudojamą oro uostą.
Paklaustas, ar tokie veiksmai jam priklausė pagal tuomet užimamas pareigas, S. Stončaitis nuoširdžiai nustebo.
„Tai nereikia čia man vienam nuopelnų priskirt, tai ten darėm visi, ne aš vienas. Man čia tos garbės nelabai reikia, čia dėl regionų, kaip sakyti. Taigi buvo, žinokit, ir raštai siųsti Seimo narių, ten tokia kaip šiauliečių palaikymo grupė pasirašiusi, ir pats meras kiek man rašė, ir skambino! Tai ir inicijavau, buvau išsikvietęs ir aplinkos, ir krašto apsaugos (ministrus – aut. past.), nes ten kažkas strigo tuose derinimuose. Ir paskui jie lėšų prašė, sutvarkyti ten peronus, ką – ten reikia žiūrėt, nes paskui skyrėm ten jiems – per regionų plėtrą skyrėm, kaip investicijoms į regionų plėtrą. Tai čia, mano galva, svarbu, nes aš ir tada sakiau, kad regionų plėtra yra svarbu“, – Delfi pasakojo dabar Seimo nariu dirbantis A. Stončaitis.
Tiesa, paties tuometinio krašto apsaugos ministro R. Karoblio pakalbinti apie tai, ar ir koks buvo daromas spaudimas jam užmerkti akis į privataus investuotojo norus kurtis karinių oro pajėgų naudojamame oro uoste – nepavyko.
Ministro posto netekęs ir ambasadoriumi nepaskirtas buvęs politikas, o dabar – diplomatas, neatsiliepė telefonu, taip pat neatrašė ir į žinutes socialiniame tinkle, nors pačias žinutes – perskaitė.
Tuo metu praėjusią savaitę kalbintas Šiaulių meras A. Visockas jau gieda ditirambus naujajai Vyriausybei. O ir ne be reikalo.
2,2 milijono eurų iš S. Skvernelio Vyriausybės paskirtosios sumos Šiaulių savivaldybei priešpaskutinę praėjusių metų dieną skubiai pervedė jau naujoji – I. Šimonytės Vyriausybė.
Tiksliau – pervedė Susisiekimo ministerija, per kurią šios lėšos buvo paskirtos dar praėjusios Vyriausybės.
Pervedė, nepaisant to, kad vos perėmę vykdomąją valdžią, praėjusių metų gruodžio viduryje, dešinieji dievagojosi, kad visas „valstiečių“ priplanuotas DNR ekonomikos gaivinimo plano lėšas revizuos ir vertins jų reikalingumą iš naujo.
Ar Šiaulių „vasiukai“ – išimtis ir naujajai Vyriausybei? Šiaulių meras A. Visockas atviras – suveikė pažintys su naujuoju susisiekimo ministru, Laisvės partijos deleguotu Mariumi Skuodžiu.
„Jo, žinokit, pervedė jie mums 2,2 milijono. 29-ą dieną (gruodžio – aut. past.) pervedė, kad mes dar spėjom ir rangovui atsiskaityt iki metų galo, ten jau paskutinę dieną atsiskaitėm. Nerimo, neslėpsiu, šiek tiek buvo, kai čia jau girdėjom, kad čia tuos projektus peržiūrės. Bet turiu pasakyti, naujasis susisiekimo ministras ponas Marius, tai mes su juo pažįstami, ir tas labai gerai, nes jis dar prie anos Vyriausybės jau buvo įsigilinęs, kad tas projektas reikalingas, ir dabar čia mums, sakyčiau, pasisekė, kad naujasis ministras jau buvo įsigilinęs, tai todėl ir pervedė tuos pinigus mums“, – Delfi sakė Šiaulių meras.
Delfi primena, kad Laisvės partijos į susisiekimo ministrus I. Šimonytės Vyriausybėje deleguotas Marius Skuodis praėjusioje S. Skvernelio Vyriausybėje dirbo Ekonomikos ir inovacijų (prieš tai – Ūkio) ministerijos viceministru.
Būtent ši ministerija su tuometiniu socialdarbiečiu ministru Rimantu Sinkevičiumi inicijavo papildomų 4,72 milijono eurų skyrimą Šiauliams pernai metų lapkričio mėnesį, o Vyriausybės posėdyje rasta išeitis – per kurią ministeriją „praeiti“, kad minėtos investicijos atrodytų pagrįstos. Tam buvo pasirinkta Susisiekimo ministerija, kurios žinioje yra šalies oro uostų veiklos kontrolė.
Faktas, kad naujasis susisiekimo ministras M. Skuodis atėjo iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kuri šioje Ostapo Benderio vertoje istorijoje grojo ne paskutiniu smuiku, greičiausiai ir suveikė, kad naujoji Vyriausybė lėšas Šiauliams pervedė, spjovusi į garsiai deklaruotą patikrinimą visiems palikimui gautiems projektams.
Meras A. Visockas neslepia – nerimo, ar pavyks Šiauliams dar šiemet gauti ir tuos likusius 2,5 milijono eurų, yra.
„Bet aš jums pasakysiu – mums pavyko įrodyti, kad mūsų investicijų reikia visai Lietuvai, kad čia mes ne sau tvarkom, o kad visam verslui, tai todėl tikiu, kad mes gausim ir tuos likusius pinigus, nors čia ir karpo tuos biudžetus visoms savivaldybėms. Bet šitam projektui, aš tikiu, kad mes gausim, kaip suplanuota. Jūs taip ir parašykit, kad aš, Šiaulių meras Visockas, kviečiu visus verslininkus, nesvarbu, iš kur – kad kviečiu naudotis Šiaulių oro uostu, nes čia galim duot krovinių logistiką, kaip sakoma, per porą valandų iš bet kur Europoj, ir į bet kur. Tai mes esam tokie unikalūs, kad galim tokias paslaugas duot, ir kviečiu, kad verslas kurtųsi Šiauliuose, ar šitas, ar kitas – bet koks, visas verslas, nes man nėra skirtumo, kas ateis, man svarbu, kad mes išnaudotume tą oro uostą, mes uždirbt nesirengiam iš verslo, tegu tik ateina, kuriasi“, – sakė A. Visockas.
Ministras Skuodis: naujoji Vyriausybė nekeitė ankstesniojo sprendimo dėl finansavimo
Tačiau Šiaulių meras gali būti ramus kaip belgas – Šiaulių oro uoste finansinis badas negresia. Apie tai raštu atsiųstuose atsakymuose Delfi informavo naujasis susisiekimo ministras, Laisvės partijos į šias pareigas deleguotas M. Skuodis. Žemiau pateikiame neredaguotą ministro interviu:
Paskutinėmis praėjusių metų dienomis Jūsų vadovaujama ministerija pervedė 2,2 milijono eurų Šiaulių miesto savivaldybės administracijai – dalį praėjusios Vyriausybės nutarimu skirtų lėšų Šiaulių oro uosto investicijų išlaidoms padengti. Patikslinkite, kokiu konkrečiai dokumentu buvo remtasi tokio pervedimo vykdymui, kokia suma ir kada buvo pervesta.
Atsižvelgiant į Finansų ministro sudaryto Investicinio komiteto vertinimą, Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1316 projektas „MRO (orlaivių aptarnavimo) veiklos plėtra Šiaulių oro uoste“ buvo įtrauktas į Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinamų veiksmų ir projektų sąrašą. Vykdant minėtą Vyriausybės nutarimą, 2020 m. gruodžio 17 d. tarp Susisiekimo ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės buvo pasirašyta įgyvendinimo sutartis. Jos pagrindu gruodžio 30 d. minimo projekto įgyvendinimui Šiaulių miesto savivaldybei buvo pervesta 2,2 mln. eurų. Šiemet šis finansavimas buvo numatytas biudžete ir, peržiūrėjus DNR planą, šis projektas bus tęsiamas.
Ar toks pinigų pervedimas buvo derintas su Finansų ministerija ir Premjere I. Šimonyte?
Lėšų pervedimas buvo atliktas įgyvendinant Vyriausybės sprendimą, kurio nauja Vyriausybė nekeitė. Papildomo derinimo dėl lėšų pervedimo nebuvo.
Ar minėtas projektas, turiu mintyje Šiaulių miesto savivaldybės vykdomi infrastruktūros darbai Šiaulių oro uosto teritorijoje, ir jo finansavimo tikslingumas buvo vertinamas naujosios Vyriausybės? Jei taip, tai kada; jeigu nebuvo papildomai pervertinamas – kodėl?
Susisiekimo ministerijos administruojami Ateities ekonomikos DNR plano veiksmai ir projektai buvo peržiūrimi Seimo komitetuose 2020 metų pabaigoje. Aštuonioliktoji Vyriausybė peržiūrėjo projektus ir juos vertino kartu su biudžeto peržiūra.
Kaip vertinate privačių investuotojų, UAB „Aviatic MRO“, patikimumą ir investicijų garantijas?
Susisiekimo ministerija neturi nei informacijos apie šią įmonę, nei sutartinių santykių su UAB „Aviatic MRO“.
Ar dirbdamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje esate rūpinęsis finansavimo Šiaulių savivaldybės investicijoms oro uosto infrastruktūros darbams eiga, finansavimu? Jei taip – kokia apimtimi ir aplinkybėmis?
Taip, būdamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje buvau atsakingas už investicijoms palankios aplinkos kūrimą, esu rūpinęsis šios ir susijusios – pirmiausiai šalia esančios laisvosios ekonominės zonos bei pramonės parko – infrastruktūros vystymu, tuo tikslu esu ne kartą lankęsis Šiauliuose, bendravęs su savivaldybės, laisvosios ekonominės zonos, regiono verslo atstovais. Esu įsitikinęs, kad Šiaulių miestas su vietos savivaldos ir vyriausybės pagalba turi unikalias galimybes plėsti ir vystyti pramonės teritorijas, ypač išnaudojant integruotos oro, kelių ir geležinkelių transporto infrastruktūros sprendimus.
Šiaulių miesto savivaldybės vadovybė buvo informavusi apie ketinamus įgyvendinti projektus, susijusius su Šiaulių laisvosios ekonominės zonos, pramonės parko ir greta šių objektų esančio savivaldybei priklausančio oro uosto infrastruktūros vystymo. Ekonomikos inovacijų ministerija svarstė galimybes prisidėti finansuojant dalį reikiamos infrastruktūros vystant Šiaulių laisvąją ekonominę zoną, Pramonės parką ir dalį bendrosios infrastruktūros, kuria taip pat galėtų naudotis ir oro uostas. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos finansinėmis priemonėmis finansuoti oro uostų specialiąją infrastruktūrą galimybių nebuvo, todėl Šiaulių miesto savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo bei Vidaus reikalų ministerijas.
Ar Jums dirbant EIMIN žinojote apie Vyriausybės rengiamą nutarimo projektą dėl finansavimo lėšų skyrimo šiems darbams?
Taip, nes visi Vyriausybės nutarimų projektai derinami tarp institucijų LR Vyriausybės įstatymo bei Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
Kas toji „Aviatic MRO“ ir jos atstovų ryšiai?
Kas gi tie investuotojai, jau ketvirtus metus Šiaulių miesto ir aukščiausių šalies institucijų politikus pasikinkę į savo verslo planų įgyvendinimą?
Registrų centro duomenyse Delfi pavyko surasti keliolika įmonių, kuriose kaip akcininkai ar vadovai, esami ar buvę anksčiau, figūruoja tiek „Aviatic MRO“ direktorius P. Padaiga, tiek jos netiesioginis savininkas ir galutinis naudos gavėjas D. Čeliadinas. Didžioji dalis tų įmonių persipynę tarpusavyje – yra viena kitos akcininkėmis, turi tuos pačius akcininkus, jų įmonių vadovybėje yra ar buvę tie patys asmenys.
Dažnu atveju sutampa ir bendrovių registracijos adresai. Dar keletas įmonių, kuriose viena ar kita dalyvavimo forma figūruoja minėti asmenys, yra registruotos užsienyje, Kipre, Estijoje. Dalis jų – ribotos finansinės atsakomybės.
Dar daugiau – daugelis iš šių įmonių pagal savo viešai nurodomas veiklos sritis yra tiesioginės verslo konkurentės Šiauliuose investuoti įsipareigojusiai UAB „Aviatic MRO“.
„AVIATIC MRO“, „Aviacijos Partnerystė“, „Eksperimentiniai Lengvieji Skraidymo Aparatai“, „Elsa“, „AVIATIC GS“, „Aeromanage“, „Žemės planetos miškai“, „Airhub“, „Aviatoriai“, „Sausi batai“, „CLUSTECO MB“, „AVIATIC Investments“, „GetJet Aviation Holdings“, „SCB-EU“ – tai pavadinimai įmonių, kuriose figūruoja ne tik P. Padaiga, D. Čeliadinas, bet ir pastarojo brolis, Kipre rezidavimo vietą nurodantis Aleksandras Čeliadinas.
UAB „Aviatic MRO“ dar neseniai vadinosi „Termicom“ (prieš tai – „Elteza“). Ji priklauso Estijos bendrovės „Completec“ grupei, kurios akcininku ir galutiniu naudos gavėju yra Dmitrijus Čeliadinas. Iki sutarties su Šiaulių miesto savivaldybe akcijos priklausė pačiam D. Čeliadinui tiesiogiai.
Estijos įmonių registro duomenimis, „Completec“ grupei taip pat priklauso Lietuvos užsakomųjų skrydžių įmonė „GetJet Airlines“ bei fotoelektrinių jutiklių ir stiprintuvų, geležinkelio kontaktinio tinklo medžiagų ir įrangos tiekimo įmonė „NRG-MC“. Nuo 2011 metų veikianti „Completec“ visas tris Lietuvos įmones įsigijo 2016 metais.
2015–2016 metais „Completec“ nuo darbuotojų atlyginimų buvo mokami tik mokesčiai. 2016 m. viduryje dingo ir darbuotojai. Pirmąjį 2017 m. ketvirtį įmonės apyvarta staiga šokteli iki 992 tūkstančių eurų, o tada ji taip pat sparčiai krinta.
Nepaisant žemų jutikliais prekiaujančios bendrovės finansinių rodiklių, „Completec OÜ“ pavyko įsigyti savo aviakompaniją: 2016 m. gruodžio 30 d. ji išpirko lietuvišką UAB „Oro Taksi“ ir pervadino ją į UAB „GetJet Airlines“. Kaip rašoma oficialioje svetainėje, privati oro linijų bendrovė „GetJet Airlines“ valdo du „Airbus“ ir penkis „Boeing“ lėktuvus.
Orlaivius registracijos numeriais LY-MGC ir LY-PGC iš „GetJet Airlines“ anksčiau naudojo bankrutavęs vežėjas „Transaero“. Abu šie orlaiviai priklauso Rusijos bendrovei „GTLK“ (Valstybinė transporto lizingo bendrovė), kuri 100% priklauso Rusijos transporto ministerijai. Kitą lėktuvą LY-SPC anksčiau naudojo „Small Planet Airlines“. „Transaero“ yra sena ASG partnerė, o „Small Planet“ iki 2013 m. pavasario priklausė ASG. LY-GGC ir LY-SPC yra „GetJet Airlines“ ir „Grand Cru Airlines“ oraivių parko dalis.
Estijos „Completec OÜ“, prekiaujančios jutikliais, savininkas Dmitrijus Čeliadinas taip pat figūruoja ir Lietuvos civilinės aviacijos administracijos registre. Dmitrijui priklauso privatus lėktuvas RV-7A, kurio vartotojas nurodytas Aleksandras Čeliadinas, gimęs 1987 m. Jis yra Kipre gyvenantis verslininko brolis bei figūruoja ne vienoje bendroje įmonėje su P. Padaiga.
Aleksandras Čeliadinas nuo 2008 m. dirbo aviakompanijoje „Aurela“. 2013 metais ji bankrutavo vadovaujant kitam lietuviui Valdui Barakauskui. Po bankroto Barakauskas tapo naujai kuriamos „Grand Cru Airlines“ vadovu, o Aleksandras Čeliadinas – jos komercijos direktoriumi. Tai tas pats „Grand Cru Airlines“, kuris valdo lėktuvus kartu su „GetJet Airlines“.
Aleksandrui Čeliadinui priklauso UAB „Aviatoriai“. 2018 m. kovo 23 d. Aleksandras Čeliadinas įgaliojo Žaną Kel bendrovės vardu pasirašyti naują įstatų versiją. Žana Kel yra apskaitos įmonės UAB „Integre“ generalinė direktorė, kurios telefono numeris nurodytas kaip įmonės UAB „GTLK Lietuva 01“ kontaktinis numeris. „GTLK Lietuva 01“ priklauso Rusijos valstybinei įmonei „GTKL“.
Nuo 2014 m. rugsėjo iki 2016 m. lapkričio mėn. „Termicom“ (dabartinė „AVIATIC MRO“, investuojanti Šiaulių oro uoste) vadinosi „Elteza“ ir buvo siejama su Rusijos bendrove „Elteza AO“.
Rusijos „Elteza“ kontrolinį akcijų paketą valdo Rusijos geležinkeliai. Likusias akcijas, 50 % atėmus vieną, valdo Kanados holdingas „Bombardier“.
„Elteza“ yra didžiausia signalizacijos sistemų gamintoja ir tiekėja Rusijoje, taip pat veikia NVS ir Baltijos šalyse.
2017 m., „Novaya Gazeta“ paskelbus Panamos archyvo dokumentus, Švedija dėl korupcinių sandorių pradėjo tyrimą dėl vietos „Bombardier“ dukterinės įmonės.
„Bombardier Transportation (Signal) LLC“ 60 proc. akcijų priklauso „Bombardier Transportation Sweden“, 36 proc. – „Rusijos geležinkeliams“, 4 proc. – „ZheldorAvtomatizatsiya“.
Užsienio žiniasklaidoje skelbta, kad mainais už galimybę naudotis vyriausybiniais užsakymais, „Bombardier“ suteikė bendrų įmonių akcijas buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino ratui.
Atskirai pažymėtina, kad ši bendrovė stengėsi įtikinti Kanados valdžią neįtraukti paties Jakunino į sankcijų sąrašus.
Domeno vardas elteza.eu priklauso UAB „Termicom“ ir vilniečiui Dmitrijui Čeliadinui. Šio domeno nustatymuose yra sukonfigūruotas persiuntimas į rusų „Elteza“ svetainę.
2016-ais metais Lietuvos įmonė UAB „SCB-EU“, vadovaujama Dmitrijaus Čeliadino, laimėjo „Lietuvos geležinkelių“ sutartį dėl „Ebilock-950“ tiekimo už 491 130 eurų. Bendra UAB „SCB-EU“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ sutarčių suma siekė 895 360 eurų.
Kita Dmitrijui Čeliadinui priklausanti įmonė yra UAB „NRG-MC“. Dabar ji vadinasi „Aviatic GS“.
2016 m. „NRG-MC“ tiekė oro linijų komponentus „Lietuvos geležinkeliams“.
Lietuvos įmonių registro duomenimis, bendrovė „NRG-MC“ nurodė oficialią svetainę nrg-mc.eu. Šiuo metu svetainė neveikia, tačiau „Google“ talpykloje rašoma, kad iki 2018 m. balandžio šis domeno vardas nuvedė į Rusijos bendrovės „Universal – Contact Networks JSC“, kurios steigėjas yra UAB „ZheldorAvtomatization“, svetainę.
UAB „Zheldoravtomatizatsiya“ (ZhDA) yra pagrindinis „ELTEZA“ pardavėjas, tiekiantis įrangą geležinkelių automatikai, telemechanikai (ZHAT) Rusijos, NVS šalių ir Baltijos šalių geležinkeliams.
Investuotojai nusiteikę dar vieniems Vasiukams: kurs antikoroninius tunelius
Ne mažesnio dėmesio vertas ir kitas investuotojas – Povilas Padaiga. Vertas vien jau dėl jo tėvo, buvusio sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos, įtakų ir sąsajų.
Be to, kad skandalingai pagarsėjo dešimtmečio afera praminto e-sveikatos projekto kūrime, šis buvęs Darbo partijos veikėjas laikomas vienu įtakingiausių ir artimiausių Viktoro Uspaskicho bendražygių.
Ir nors jau kurį laiką Ispanijoje gyvenantis Ž. Padaiga bent jau viešumoje šalinasi politiko įvaizdžio, gerai žinantys Darbo partijos užkulisius asmenys Delfi patvirtino apie šio asmens įtakas europarlamentarui V. Uspaskich.
Beje, ir pats V. Uspaskichas yra vienu metu buvęs Lietuvos Vyriausybės, sutapimas – ūkio ministru.
„Tai vieša paslaptis, kad Žilvinas buvo laikomas Darbo partijos kasa – kaip kažkada Garbaravičius pas konservatorius. Tiesą sakant, tai jis įtakingesnis nei jūs galite įsivaizduoti, ir tas pasitraukimas iš politikos į šešėlį, kas gali paneigti, ir buvo tam, kad nekristi į akis“, – sakė Delfi šaltiniai.
Tuo tarpu buvusio politiko Ž. Padaigos sūnus P. Padaiga ir jo verslo partneris Šiauliuose D. Čeliadinas toliau kuria naujuosius Vasiukus. Šįkart – iš Vyriausybės programos lėšų COVID pasekmėms šalinti.
Delfi jau rašė apie tai, kad Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius pernai metų spalio 26-ą dieną pasirašė įsakymą, kuriuo atvėrė kelią 31 mln. eurų paramos, skirtos kovai su COVID-19 reikalingiems produktams, skyrimui.
Spalio 28-ą dieną buvo paskelbtas kvietimas verslui pretenduoti į šį finansavimą, siekiantį nuo 100 tūkst. eurų iki 1 mln. eurų.
Spalio 29-ą dieną pinigai baigėsi – projektų atranka sustabdyta, nes gauta paraiškų daugiau nei 31 milijono eurų numatytai sumai.
Delfi išsiaiškino, kad mažiausiai dvi paraiškos šiame kvietime – jau mūsų minėtų P. Padaigos ir D. Čeliadino. Abi – po „kuklų“ milijoną eurų.
Tris darbuotojus turinti įmonė, UAB „Svedas“, metinėje ataskaitoje nurodo, kad verčiasi nekilnojamojo turto tvarkyba už atlygį, nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimu. Gavusi milijoną eurų ši įmonė žada įdiegti bekonataktę COVID-19 simptomų atpažinimo sistemą ir pagaminti jos funkcionalumui reikiamą įrangą.
„Šio projekto dėka planuojama gaminti bekontaktę simptomų atpažinimo sistemą, kuri naudodama jutiklius, radarą ir didelio dinaminio spektro kameras, nuotoliniu būdu įvertins tokius žmogaus gyvybinius ženklus, kaip kūno temperatūra, kvėpavimo dažnis, širdies ritmas ir kitus fiziologinius požymius“, – žadama paraiškoje ir nurodoma, kad įmonė į projektą investuotų 20 proc. nuosavų lėšų.
Įmonės savininkas Povilas Padaiga Delfi žurnalistui Ernestui Napriui praėjusių metų lapkričio mėnesį aiškino, kad įmonė pakeitė veiklos profilį.
„Reikia pradžiai, kad patvirtintų agentūra. Nes dabar uždarytas kvietimas, bet nei viena paraiška nepatvirtina. Tai kai bus paraiškos patvirtintos, aš manau, kad nemažai atkris tų paraiškų dėl kažkokių neatitikimų. (…) Tai, ką rodo rekvizitai.lt, čia dalis veiklos – kas buvo vykdoma. Įmonė pakeitusi profilį, tai viena iš įmonės veiklų, bet įmonė teikia ir įvairias paslaugas, čia tikriausiai 10 proc.“, – paaiškino įmonės savininkas.
Iš karto po šio paviešinimo P. Padaiga atsisakė direktoriaus pareigų įmonėje ir dabar, rekvizitai.lt duomenimis, UAB „Svedas“ vadovauja Augustė Liachovičiūtė.
Dar viena paraiška „už milijoną“ – jau mūsų minėto verslininko Dmitrijaus Čeliadino netiesiogiai valdoma aviacijos bendrovė UAB „Aviatic GS“, kuri anksčiau vadinosi „NRG-MC“.
Du darbuotojus turinčiai įmonei vadovauja direktorius Povilas Padaiga.
Ši įmonė finansinėse ataskaitose nurodo, kad jos veikla – orlaivių ir erdvėlaivių bei susijusios įrangos gamyba, kitos elektros įrangos gamyba, o paraiškoje dėl paramos teigia, kad specializuojasi geležinkelio elektronikos sistemų projektavimo ir tiekimo srityje.
„Viruso prevencijai įmonė gamins sanitarinį tunelį, kuriame bus įdiegti naujos kartos efektyvūs, sertifikuoti saugūs elementai, padės užtikrinti visapusišką 360 laipsnių dezinfekciją. Inovatyvi sistema per kelias sekundes dezinfekuos tiek žmogų, tiek jo daiktus“, – teigiama paraiškoje ir nurodoma, kad įmonė prisidėtų 14,5 proc. nuosavų lėšų.
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas: tai pernelyg svarbu, kad nereaguotume
Pakomentuoti investicijų į Šiaulių oro uostą ir pačius investuotojus paprašėme Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką, konservatorių Lauryną Kasčiūną.
Susipažinęs su Delfi tyrimo metu surinkta informacija, politikas atsiuntė tokį komentarą: „Jūsų klausiama tema dar neturiu informacijos. Tai, ką iš jūsų girdžiu, kelia nerimą ir susirūpinimą. Pagrįstą nerimą. Kaip NSGK pirmininkas sakau jums, kad tokia informacija, jei ji pasirodys viešai, tikrai bus atidžiai ir nuodugniai tikrinama. Ir mūsų komitetas domėsis situacija, prašysime atsakingų institucijų paaiškinimų. Tai pernelyg svarbus valstybei ir mūsų sąjungininkams klausimas, kad mes nereaguotume į tai“.
Šiaulių oro uosto direktorės Aurelijos Kuezados komentaras:
Analizuojame šiandien delfi.lt paskelbtą informaciją apie Šiaulių oro uoste investuojančią bendrovę „Aviatic MRO“ ir norime atkreipti dėmesį į procedūras, kuriomis remiantis vykdoma veikla savivaldybės valdomoje įmonėje „Šiaulių oro uostas“.
Oro uostas yra tarp Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir yra priskirtas I-ai kategorijai. Tai reiškia, kad bet kuri verslo bendrovė, norėdama vykdyti veiklą Šiaulių oro uoste, privalo būti patikrinta Nacionalinio saugumo komisijos prie LR Vyriausybės, informacija verslo bendrovės patikimumui nustatyti yra gaunama ir iš Valstybės saugumo departamento.
Visos verslo bendrovių tikrinimo procedūros vykdomos laikantis šalyje galiojančių teisės aktų reikalavimų. Bendrovė „Aviatic MRO“ – nebuvo išimtis, ją Lietuvos teisės aktuose nustatyta tvarka tikrino LR Nacionalinio saugumo komisija. Tik gavę teigiamą išvadą, su „Aviatic MRO“ sudarėme sklypo dalių nuomos sutartį.
Pagal pasirašytą investicinę sutartį su Šiaulių miesto savivaldybe bendrovė įsipareigojo Šiaulių oro uosto teritorijoje pastatyti orlaivių remonto centrą (MRO). Šiuo metu bendrovė yra pradėjusi sklypo parengimo darbus, taip pat yra parengusi statinio ir inžinerinių tinklų projektą. Planuojama, kad orlaivių techninės priežiūros ir remonto centro statybos prasidės oro uoste baigus statybos rangos darbus, vykdomus pagal Šiaulių savivaldybės ir AB „Panevėžio keliai“ sutartį.
Infrastruktūros atnaujinimo darbai bus baigti šių metų birželį. Šiam infrastruktūros projektui dalį pinigų skyrė LR Vyriausybė, už kuriuos Šiaulių oro uoste bus atlikta pilna B riedėjimo takelio rekonstrukcija, taip pat pastatytas naujas peronas, kuriuo naudotis galės visos įmonės ar avialinijos, atskraidinančius krovinius ar kitais tikslais atvykstančios į Šiaulių oro uostą.
Aktyvi „Aviatic MRO“ veikla Šiaulių oro uoste prasidėjo dar 2020 m. kovą, kai su bendrove pasirašėme sutartį dėl 14 orlaivių parkavimo vietų. Metų pabaigoje sutartis buvo pratęsta dar metams ir galioja visus 2021 metus. 2020 m. „Aviatic MRO“ gavo Transporto kompetencijų agentūros leidimą Šiaulių oro uoste įkurti orlaivių linijinio aptarnavimo centrą ir nuo praėjusių metų vykdo parkuojamų orlaivių techninį aptarnavimą.
Šiuo metu neturime jokio pagrindo abejoti „Aviatic MRO“ įsipareigojimų vykdymu.