Lapkričio pradžioje į VRK atsiųstame rašte Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys pabrėžė, jog Konstitucija numato, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei.
Birželį Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis Pacų rūmuose 71 mūsų šalies piliečiui įteikė Lenko kortas. Tarp jų buvo ir Lenkų rinkimų akcijos nariai Michalas Mackevičius bei Valdemaras Tomaševskis. Beje, pastarasis jau dabar yra Seimo narys.
„Yra pagrindo konstatuoti, kad išrinktieji Seimo nariai M. Mackevičius ir V. Tomaševskis yra juridiškai susiję su užsienio valstybe, o Lenko kortai įsigyti užsienio šalies konsulatui pateiktas prašymas ir deklaracija yra pripažintini pasižadėjimu užsienio valstybei. Taip pat akivaizdu, kad šie asmenys, pildydami kandidato į Seimo narius anketą, nuslėpė savo ryšį su užsienio valstybe“, - aiškino G. Songaila.
Pagal Lenkijos įstatymus, į Lenko kortą pretenduojantys asmenys privalo pateikti deklaraciją, kad priklauso Lenkijos tautai. Be to, anot G. Songailos, jos gavimas ar prašymo atmetimas siejamas su Lenkijos gynyba, saugumu, viešąja tvarka, nekenkimu pagrindiniams valstybės interesams.
Lenko korta yra dokumentas, patvirtinantis ypatingą asmens ryšį su Lenkijos valstybe. Ją gali gauti lenkų tautybės žmonės, turintys lenkų kalbos pradmenis ir laikantys ją gimtąja, žinantys ir gerbiantys lenkų tautos tradicijas bei papročius. Turintieji kortą įgyja įvairių socialinių garantijų Lenkijoje, bet jei kenktų šiai šaliai, korta iš jų gali būti atimta.
Abu išrinkti Seimo nariai atsakymuose VRK nurodė, kad nėra susiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei, o šie duomenys „yra aktualūs ir dabar“.
Migracijos departamentas yra nurodęs, jog duomenų apie tai, kad M. Mackevičius ir V. Tomaševskis turi kitos valstybės pilietybę, neturi.
Tačiau penktadienį VRK nariai beveik valandą ginčijosi, ar Lenko kortą yra tolygu priesaikai ar pasižadėjimui, duotam kitai valstybei. Kaip pažymėjo VRK narys Gintaras Kalinauskas, šis dokumentas prarandamas, kai jį turintis asmuo pradeda veikti prieš lenkų valstybę.
„Lenkiu galvą prieš Lenkiją. Tai yra kvazipilietybė“, - aiškino jis, primygtinai ragindamas šią problemą tirti toliau ir sprendimą priimti tik išsiaiškinus visus niuansus.
„Dėl pilietybės – neturime galimybės prilyginti. Bet neturime atsakymo į svarbiausią klausimą – ar Lenko korta reiškia pasižadėjimą kitai valstybei, ar ne“, - kalbėjo VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Pasak jo, šis klausimas gali būti aktualus ir ateityje, jei panašius dokumentus nuspręs išduoti ir kitos valstybės, „net ir tos, kurios nėra draugiškos“. G. Songaila iš karto informavo, kad Ukrainoje jau dalinamos Ruso kortos.
Nesutarus, kaip traktuoti Lenko kortą, VRK nusprendė tyrimą pratęsti. Speciali darbo grupė buvo papildyta keliais nariais. Kad suspėtų priimti sprendimą iki pirmadienį vyksiančio pirmojo naujo Seimo posėdžio, jie ketina dirbti ir savaitgalį.
Tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas Lietuvos televizijai teigė, kad Seimo pirmininkas arba prezidentas galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti 1998 m. lapkričio 11 d. savo nutarimo nuostatą, jog asmuo, pretenduojantis būti Seimo nariu, neturi būti susijęs jokiu pasižadėjimu su užsienio valstybe.
„Lenko korta traktuotina kaip tam tikras pasižadėjimas – būtent politinio pobūdžio pasižadėjimas Lenkijai“, - teigė jis.
Lenko kortą, liudijančią ypatingą asmens ryšį su Lenkijos valstybe, jau yra įgiję per 500 Lietuvos piliečių.