R. Liubajevas pripažįsta, kad ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvą teisiškai yra skirtingi, tačiau kontrolės prasme, anot VSAT vado, pasienyje atliekamos asmenų patikros procedūros yra vienodos.
„Šiuo metu prie sienos su Baltarusija ir Rusijos Federacija yra atliekama padidinta kontrolė. Pirmiausia tai susiję su NATO viršūnių susitikimu, o antras dalykas – apskritai, mūsų dėmesys šiuo metu nukreiptas į Rusijos ir Baltarusijos piliečius“, – Eltai teigė R. Liubajevas.
„Ribojimai skirtingi, bet kontrolės prasme procedūros yra tos pačios. Baltarusijos piliečių atžvilgiu taip pat taikoma individualaus vertinimo procedūra ir pareigūnai turi galimybę įvertinti jo pavojų nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai ir, tokiu atveju, priimti sprendimą pagal Šengeno kodeksą neįleisti tokių piliečių“, – pažymėjo jis.
R. Liubajevas taip pat pabrėžia, kad pasienyje Lietuva vykdo tik antraeilę keliaujančių per sieną asmenų patikrą. Pirmiausia leidimą keliauti – vizą – Baltarusijos piliečiui turi suteikti konsulinė Lietuvos įstaiga.
„Baltarusijos pilietis negali šiaip atvykti į Lietuvą, jis turi turėti vizą. Kontrolė pirmiausiai atliekama išduodant jam vizą. Kalbant apie Baltarusijos piliečius, jiems šiuo metu vizos išduodamos tik išskirtiniais atvejais, kai tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija arba humanitariniais pagrindais“, – pažymi R. Liubajevas.
„Jei turimas dokumentas autentiškas ir nėra duomenų, kad asmuo galėtų būti „Wagner“ kovotojas, mūsų vidinėje tvarkoje yra nustatyta, į ką reikėtų atkreipti dėmesį atliekant kontrolę.
Ir ne tik dokumentų, bet ir pačio keleivio – turime įvertinti jo išvaizdą, ar jis neturi kokių sužeidimų, kai tikrinami asmeniniai daiktai – ar nėra kokių Georgijaus juostelių arba V ar Z svastikos ir pan. Yra visa eilė tokių kriterijų ir požymių, pagal kuriuos galima nustatyti, ar žmogus kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigia VSAT vadas.
Neatmetama, kad „Wagner“ galėtų mėginti į Lietuvą atvykti ir per Šengeno erdvę.
Vis dėlto, pažymi R. Liubajevas, ne visos Europos valstybės iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos atvykstantiems piliečiams vykdo tokią pat kontrolė kaip Suomija, Baltijos šalys ir Lenkija. Todėl jis neatmeta galimybės, kad „Wagner“ samdiniai, teoriškai, galėtų į Lietuvą patekti ir per Šengeno erdvę.
„Gyvename Šengeno erdvėje, dėl to Rusijos ir kitų šalių piliečiai pas mus gali atvykti per vidinę Europos Sąjungos sieną, kur kontrolės, kol kas, mes nevykdome. Samito metu kontrolė prie vidinių sienų bus atstatyta, bet įprastai, ji nevyksta. Tai, teoriškai, yra galimybė, kad tokie kovotojai galėtų atvykti per kitą valstybę, yra“, – sako VSAT vadas.
„Žinoma, mūsų regione visos valstybės – pradedant Suomija, baigiant Lenkija – taiko apribojimus Rusijos Federacijos piliečiams. Tačiau yra tokių Šengeno valstybių, kurios tokių pačių apribojimų Rusijos piliečiams netaiko. Tai, šiuo atveju, rizika „Wagner“ kovotojams atvykti per vidinę sieną, egzistuoja“, – pažymi R. Liubajevas.
Šiuo metu į Lietuvą leidžiama atvykti tiems Rusijos Federacijos piliečiams, kurie yra Europos Sąjungos piliečių šeimų nariai, vairuotojams ir vykstantiems Kaliningrado tranzitu.
Vidinės sienos patikra – trumpalaikis sprendimas
Nors galimybė, kad „Wagner“ kovotojai patektų į šalį per sieną su Lenkija ar Latvija, yra, visgi atnaujinti vidinę Šengeno sienos patikrą, anot R. Liubajevo, Lietuva galėtų tik krizės atveju ir tik trumpam laikui.
„Pagal Šengeno kodeksą, tokios priemonės ar kontrolės įstatymas turi būti priimamas ribotam laikotarpiui, tam reikia pateikti tam tikrus argumentus, nes, vis dėlto, tai yra išskirtinė priemonė, kuri būtų taikoma krizinėmis situacijomis“, – sako VSAT vadas.
„Covid-19 pandemijos metu Lietuva buvo priėmusi sprendimą atnaujinti šią kontrolę dėl kitų priežasčių ir, vėlgi, tai buvo padaryta laikinai. Tai, šiuo atveju, tokius klausimus reikėtų derinti su mūsų partneriais, informuoti Europos Komisiją ir atitinkamai priimti politinius sprendimus dėl sienų uždarymo“, – pabrėžia R. Liubajevas.
Nuo 2022 metų rugsėjo, kai Lietuva priėmė regioninį sprendimą dėl Rusijos Federacijos piliečių ribojimo atvykti, į Lietuvą buvo neįleisti 1278 asmenys, pirmadienį LRT radijui sakė R. Liubajevas.
„Latvija neįleido 890 Rusijos Federacijos piliečių, o Estija – 1850 piliečių“, – pažymėjo VSAT vadas.
Anot R. Liubajevo, vien per birželio mėnesį į Lietuvą atvyko apie 60 tūkst. Rusijos bei kiek daugiau negu 150 tūkst. Baltarusijos piliečių. 1097 baltarusių į Lietuvą buvo neįleisti.
Tuo metu vidutiniškai per parą į Lietuvą atvažiuoja ir išvažiuoja apie 1,5 tūkst. rusų bei apie 4 tūkst. baltarusių, sakė R. Liubajevas.
ELTA primena, kad pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas į Baltarusijoje dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę, priminė dar neseniai valdančiųjų pastangomis atmestą jo veto, kuriuo buvo siekiama suvienodinti teisines sąlygas tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos pilietybę turintiems asmenims.
Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.
Visgi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad klaidos veto klausimu Seimas tikrai nepadarė. Pasak jos, priimant šį įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, buvo įvertinta abiejų šalių visuomenių specifika.
Savo ruožtu valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis antradienį žurnalistams taip pat sakė, kad nesutinka su prezidento išsakyta kritika, esą Seimas padarė klaidą, kai neįsiklausė į Prezidentūros siūlymus suvienodinti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Užsienio reikalų ministro teigimu, net įvertinus faktą, kad Baltarusijoje bus galimai dislokuoti „Wagner“ samdiniai, suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams nėra pagrindo.