Patarimų, ką galima aplankyti Vilniuje, negailėjo nei Vilniaus turizmo informacijos centras, nei Vilniaus keliautojų klubo pirmininkas, nei profesionali gidė. Visi jie vieningai sutarė, kad Lietuvos sostinė turi kuo didžiuotis ir įvardijo patraukliausias Vilniaus vietas.
Džiaugiasi naujais traukos centrais
Vilniaus turizmo informacijos centro projektų įgyvendinimo skyriaus vadovė Vilma Daubarienė nuotykių ieškantiems poilsiautojams patarė aplankyti šio sezono naujienas.
„Šiemet buvo atidarytas Vytauto Kasiulio dailės muziejus. Jame veikia net 950 kūrinių dailininko kūrinių ekspozicija, įrengtos keičiamų parodų salės, konferencijų ir renginių centras. Be nuolatinės ekspozicijos Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia ir keičiamų nacionalinių ir tarptautinių parodų centras. Šiais metais jame bus pristatyti Mykolas Rauba, Neemijos Arbitblata ir kiti menininkai. Lankytojams duris atvėrė ir Valdovų rūmai. Jame galima apžiūrėti dvi nuolatines ekspozicijas, atspindinčias istorinės rezidencijos funkcijas“, - DELFI pasakojo V. Daubarienė.
Taip pat ji patarė aplankyti Katedros aikštėje Nežinomam Baltijos kelio dalyviui paskirtą plytelę – pėdas. Po plytelė užkasta yra užkasta atminimo kapsulė – atmintukas. Jame yra tekstas, skirtas ateinančioms kartoms. Vilniaus miestas po tokią pat plytelę padovanojo ir Rygai bei Talinui, kurie ją taip pat įmontuos centrinėse miesto vietose.
Norintieji sulaukti sėkmės gali aplankyti Vilniaus g. 10 esančią skulptūrą „Sėkmės Pilvas“. 40 cm. dydžio bronzos bareljefą siūloma patrinti. Sakoma, kad tai atneš net verslo sėkmę.
Miestiečiai, V. Daubarienės teigimu, galėtų aplankyti ir anoniminių savanorių kurtas sūpynes. Neišaiškinti iniciatoriai įvairiose miesto vietose pakabino net 20 sūpynių. Įdomu tai, kad ant geltonų sūpynių lentų organizatoriai užrašė net atsakingai suptis raginančias frazes. Sūpynių išdėstymo žemėlapį galima rasti internete.
Siūlo aplankyti draustinius
Vilniaus keliautojų klubo pirmininkas Algimantas Jucevičius patikino, kad žmonės vis dažniau nepelnytai nuvertina Vilnių. Anksčiau jo klubo organizuojamose ekskursijose, kurių metu raginama pėsčiomis pėsčiomis pažinti apylinkes, dalyvaudavo apie 100, dabar susirenka vos 20 žmonių.
„Galima pasivaikščiojimą pradėti Pasakų parke ir eiti link Neries. Kitas variantas, Pravieniškių draustinis, jame visai neseniai buvo atnaujinti takai. Neturint jokio specialaus pasirengimo galima vaikščioti ir Karoliniškių draustinyje, jame labai gražu. Ilgesnei ekskursijai galima rinktis kairį arba dešinį Neries krantą. Juose yra pažymėtos trasos su aprašymais, prie objektų pastatytos schemos“ , - DELFI įdomiausias ekskursijų vietas atskleidė A. Juckevičius.
Pataria geriau pažinti senas vietas
6 metus gide dirbanti „Senamiesčio gidas“ atstovė Justina Petrašiūtė pasakojo dažniausiai ekskursijas vedanti užsieniečiams. Lietuviai mano viską žinantys, tad į gidus kreipiasi retai.
„Petro ir Povilo bažnyčia padaro milžinišką įspūdį užsieniečiams. Tai nėra užmirštas objektas, bet lietuviai ten eina tik paklausyti mišių. Niekas nežino, kad tie 2000 skulptūrų yra su priežastimi. Skulptūras ne šiaip sau prilipdė XVII a., jos turi prasmę“, - pasakojo J. Petašiūtė ir patarė nauju žvilgsniu pažvelgti į senąsias miesto įžymybes.
„Verkių parke yra unikalus objektas – Vilniaus Kalvarijos, jis turėtų būti įdomus religingiems žmonėms. Tos koplyčios buvo sunaikintos sovietmečiu, dabar jos yra atkurtos. Kraštovaizdžio tipo Kryžiaus kelias yra ilgas, sutvarkytas. Jame yra įvairiausios koplyčios, upeliai, tiltai. Dažnai žmonės net nesusimąsto, kodėl ta Jeruzalė būtent taip yra vadinama. Pačios tos istorijos, kaip sovietmečiu neleisdavo važiuoti į tą parką, kaip užtverdavo kelią žmonėms, yra labai įdomios“, - pasakojo J. Petrašiūtė.
Nepelnytai pamirštamos vietos
Vilniaus turizmo informacijos centro atstovė V. Daubarienė patarė aplankyti ir jau ne pirmus metus mieste esančias žymias vietas:
Literatų gatvė
Manoma, kad ši gatvė „Literatų” buvo įvardyta tik XIX a. pirmojoje pusėje, joje gyvenusio Adomo Mickevičiaus garbei. Literatų gatvės pradžioje gyveno poetas Adomas Mickevičius, tą liudija ir trys lentos ant namo lietuvių, rusų bei lenkų kalbomis.
Nuo 2008 metų grupei menininkų kilo mintis atgaivinti gatvę ir papuošti ją meno kūriniais, susijusiais su literatais. Gatvėje buvo iškilmingai atidengta siena, kurioje dailininkai ir kitų sričių menininkai du metus kūrė metalo, medžio, stiklo ir kitas plokšteles ar objektėlius literatams.
Galera
Užupio meno inkubatorius – vienas pirmų Europoje meno inkubatorių. Analogų neturinčios struktūros – Užupio respublikos centrinė dalis, kur vyksta pastovi socialinė, meninė integracija ir inkubavimas. Užupyje sukurta pastoviai veikianti vertybių komunikacija.
Pagrindinis šios parodinės erdvės bruožas yra neformalumas. Galeroje ne tik rodoma, bet ir kuriama, bendraujama, reguliariai rengiamos parodos, vienas kitą keičiantys projektai, festivaliai, simpoziumai...
Plytelė „Obuoliukas“
Turbūt kiekvienas vilnietis žino stebuklingąją plytelę, esančią šalia Katedros. Tačiau jai atsirado konkurentė – Vilniaus g. 30 esantis kūrinys – „Obuoliukai“. 2007 metais Vilniuje atskleistą istorinę įsimylėjėlių vietą įprasminti nuspręsta meilės plytele „Obuoliukai“. Šis meilės simbolis yra St. Moniuškos skverelyje.
Skulptorius G.Umbrasas grindinio plytelėje pavaizdavo obuolio ir širdies simbolius, primenančius Biblijoje įamžintą Adomo ir Ievos pasimatymą rojuje – meilės legendą bei žmonijos ir jos gyvenimo Žemėje pradžią.
Naujamiestis
Naujamiesčio rajonas bando atsikratyti pramoninio rajono statuso. K. Kalinausko g. 2010 m. rugsėjo viduryje veiklą pradėjo „Naujamiesčio revoliucija“. Šios idėjos iniciatoriai jau įrengė aukso spalvomis tviskančių varpelių alėja, parengtas specialus žemėlapis.
J. Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių sankryžoje yra didelis ir nestandartinis Naujamiesčio žemėlapis. Jame sužymėta dvidešimt vietų, kurios, „Naujamiesčio revoliucijos“ atstovų teigimu, yra unikalios ir vertos miestiečių dėmesio. Tarp jų – naujojo Vilniaus panorama, pirmasis pasaulyje paminklas Frankui Zappai, Vilniaus dizaino kvartalas, geriausia vieta pasitikti aušrą Vilniuje, seniausias ir didžiausias sostinės gėlių turgus.
Muitinės muziejus
Nemokamai apsilankyti galima Jeruzalės g. 25 esančiame Muitinės muziejuje. Jame saugoma istorinė, dokumentinė ir kita medžiaga, susijusi su muitinės istorija. Muziejuje veikia keturios ekspozicijos.
Pirmojoje iš jų galima susipažinti su muitinės istorija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos imperijos laikotarpiais. Antroji ekspozicija apima laikotarpį nuo 1940 m. birželio mėnesio, kai Sovietų valstybės kariuomenei okupavus Lietuvą jos muitinės veikla buvo nutraukta.
Trečioji ekspozicija pasakoja apie muitinės veiklą po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir po 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Lankytojai gali pamatyti peršautą Lietuvos Respublikos vėliavą, kabojusią Lavoriškių poste, pirmąsias Lietuvos pareigūnų – Savanorių krašto apsaugos tarnybos, muitinės, pasienio policijos, dabartinę muitininko ir mobiliosios grupės specialiąją uniformas, dabartinio Lietuvos pasienio stulpo kopiją, plombas ir plombavimo priemones. Ketvirtojoje ekspozicijoje galima pasigrožėti iš daugelio pasaulio šalių įvairiomis progomis gautais įdomiais suvenyrais ir dovanomis.
Gintaro muziejus-galerija
Šv. Mykolo g. 8 yra įkurtas gintaro muziejus-galerija, kuriame eksponuojama unikali inkliuzų kolekcija. Jame taip pat įdomiai ir šiuolaikiškai pristatoma Baltijos gintaro susidarymo eiga, profesionalus menininkas demonstruoja gintaro apdirbimo procesą, lankytojai supažindinami su svarbiausiomis gintaro savybėmis ir vaidmeniu senovės pagonių apeigose.
Undinėlė
Maironio g. ir Užupio g. sankryžoje yra pastatyta menkai težinoma bronzinė undinėlė. Kitaip ji vadinama Užupio mergele. Undinėlė sėdi Vilnios krantinėje įrengtoje nišoje. Sakoma, kad būtent ji ir vilioja į Užupį žmones iš viso pasaulio. O tie, kurie neatsispiria jos kerams, pasilieka Užupyje amžinai. Jos autorius – skulptorius Romas Vilčiauskas.
Dailininkų sąjungos galerija
Vokiečių g. 2 esanti dailininkų sąjungos galerija yra viena didžiausių Vilniaus miesto galerijų, įkurta 1968 metais. Galerijos steigėjas yra Lietuvos dailininkų sąjunga, kuri vienija arti pusantro tūkstančio narių. Galerijoje organizuojamos autorinės ir teminės parodos, galima įsigyti profesionalių dailininkų, Lietuvos dailininkų sąjungos narių, tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės, stiklo ir meninės odos kūrinių.
Meno niša
J. Basanavičiaus g. 1 / 13 esanti galerija „Meno niša“ įkurta 2002 metais. Galerijoje eksponuojamas profesionalus menas, organizuojami tarptautiniai meniniai projektai, bendradarbiaujant su užsienio galerijomis, kultūros institucijomis ir menininkais. „Meno nišoje“ savo parodas rengia jau pripažinti kūrėjai, galerija taip pat atvira jauniems talentingiems menininkams bei jų projektams.