Situacija pasiekė kritinę ribą praėjusią savaitę, antradienį vaikai grasino papjauti žmones bibliotekoje, kitą dieną ten pat užpuolė Kultūros darbuotojus, juos iškeikė, apspjaudė ir apmėtė kreidomis. Tai – Skalvijos namų globotiniai, gyvenantys šeimynose.
„Mes tiesiog sakome, kad tai – grupuotė“, – pasakojo Inesa, Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos tarybos narė ir tėvų atstovė.
Baiminasi dėl saugumo
Pareigūnai dėl šių vaikų vien rugsėjo mėnesį pradėjo 3 administracinių nusižengimų teisenas dėl nedidelių viešosios tvarkos pažeidimų bei gavo dar 9 pranešimus, susijusius su Skalvijos namų globotinių siautėjimu miestelyje, informavo Marijampolės policijos atstovė Ieva Šlivinskienė.
Tačiau realiai teisėsauga tramdyti šių paauglių negali. Kadangi jiems nėra 16 metų, nei Baudžiamasis, nei Administracinių nusižengimų kodeksas nėra tinkami įrankiai spręsti susidariusią situaciją.
„Tikrai baiminamės dėl savo vaikų ir savo saugumo, – sako Inesa. – Niekas nieko jiems negali pasakyti, jie patys visada pabrėžia: aš nepilnametis ir ką tu man padarysi. Policija į mokyklą važiavo 4 kartus, bet jie atvažiavę gali vesti tik pokalbį su nepilnamečiu. Tai visiškas nebaudžiamumas. Tuos pačius pareigūnus jie pasiunčia ant trijų raidžių ir apsisukę daro kaip jie nori ir ką jie nori.“
Pavyzdžių, kaip šie jaunuoliai trukdo rimtį – apstu. Su tuo itin susiduriama mokykloje, bauginami ne tik vaikai, bet ir mokytojai. Pavyzdžiui, per pamoką į klasę įsiveržęs mokinys keikiasi rusiškai, tranko ir spardo duris, mėtosi kreidos gabalais ar apgraužtais vafliais.
„Devintokė įbėgo į ketvirtokų kūno kultūros pamoką, paėmė ir išnešė klykiantį ketvirtoką. Kodėl ji taip daro, neaišku, jai turbūt malonu, kai kažkas verkia, nes kito logiško paaiškinimo tam nėra“, – pasakoja pašnekovė.
Kenčia ir mokytojai
Paskambinus mokyklos direktoriui Artūrui Matukaičiui, jis išgirdęs klausimą atsidūsta ir sako: „Sprendžiam, sprendžiam. Sėdim, kalbamės ir šiandien Vaiko gerovės komisijoje sprendėme. Skalvijos vaikų namai... čia gili problema.“
„Tie vaikai įsivaizduoja kitokį gyvenimą. Jie turi suprasti, kad yra pareigos, o ne tik teisės. Jie viską gali, o pareigų jie niekaip nepripažįsta. Jie nepripažįsta, kad kiti irgi turi teises, kad jie pažeidžia kitų teises“, – sako direktorius.
Šios mokyklos mokytojai raštu kreipėsi į direktorių, nes sutrikdytas normalus ugdymo procesas. Paaugliai veržiasi į pamokas, siautėja, mėto daiktus ir grasina.
„Viskas gerai, visi dirba. Krizinė situacija. Kokia krizinė?“ – sakė A. Matukaitis, paklaustas apie mokytojus.
Jis pridūrė, šiuo metu viskas gerai, nes į mokyklą ramybės drumstėjai šiuo metu nevaikšto, tačiau neaišku, kas bus, kai jie vėl pradės lankyti pamokas. Direktorius dar akcentavo, problemos kyla ne dėl pavienių vaikų, o tuomet, kai jie susiburia į grupę.
„Kai susirenka vienodo būdo vaikai, su kitokiu požiūriu į gyvenimą, jie po to daro ką nori, jie jaučiasi galingi ir tuos klausimus sunku spręsti. Atėjo naujos kitos mergaitės su savo charakteriais ir iškart susibūrė kažkokia komanda, pradėjo veikti ir pašiurpo tėvai. Mes ėmėmės iniciatyvos, policija pokalbius pravedė, ką jie daugiau padarys. “, – problemos esmę įvardino direktorius.
Tą pačią problemą įvardino ir Inesa: „Viskas prasidėjo su didesniu kiekiu globos namų auklėtinių mokykloje. Kol jų būna 1 ar 2, jie būna ramesni, jie lengviau įsilieja, lengviau adaptuojasi. Bet kai susieina daugiau, tai tampa gauja.“
Sprendimo nemato
Esminis tėvų noras – išgirsti konkretų veiksmų planą, kaip spręsti šią situaciją. Kol kas visi iki tol žengti žingsniai rezultatų nedavė, išskyrus probleminių vaikų izoliavimą. Tačiau tai nėra realus problemos sprendimas.
„Nušalinti nuo pamokų kuriam laikui patys aršiausi vaikai. Tai davė rezultatą. Jie, pabuvę atskirai, susimąstė, ką daro. Buvo teikiama kompleksinė pagalba tiek mokiniams, tiek mokytojams. Organizuotas seminaras apie įtraukųjį mokymą. Visi mokomės, ką daryti, bet realių rezultatų nematome, nes yra vaikai, kurie nepasiduoda“, – sakė ji.
Inesos teigimu, bėda ir Skalvijos namų administracija, ne tik nesiimanti iniciatyvos, bet net atvirkščiai.
„Pati globos namų administracija neprisiima atsakomybės. Jie sako, kad tai tik mokyklos problema. Tačiau tai vyksta ne tik pamokų metu. Net buvome apkaltinti, kad esame nusiteikę prieš globos namus. Tikrai taip nėra. Yra puikių pavyzdžių, mokyklos organizuojamose stovyklose dalyvauja vaikai iš globos namų, jie įtraukiami mokyklos direktoriaus iniciatyva. Direktoriaus iniciatyva iš globos namų vaikai įtraukiami į Verslo dienų mugę, stengiamės integruoti į mokyklos bendruomenę. Tai toks kaltinimas yra visiškai niekinis. Bet pagalbos reikia ir dabar mokykla palikta tvarkytis viena, su kuo ji pati nepajėgi susitvarkyti“, – kalbėjo Inesa.
Vaiko teisės situaciją žino
Vaiko teisių Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Greta Bliutaitė perduotame komentare rašė, situaciją Smalininkų mokykloje vaiko teisių vaiko teisių gynėjai žino ir deda visas pastangas, kad padėtų šią situaciją išspręsti.
„Esame gavę ne vieną pranešimą dėl šioje mokykloje vykstančių konfliktų. Kas kartą gavus informacijos apie įvykusį konfliktą vykstame į mokyklą, kalbamės su vaikais, jų atstovais, tačiau akivaizdu, kad problema yra sisteminė ir vien vaiko teisių gynėjų pagalbos neužteks. Tad siekiant spręsti šią kompleksinę problemą bendradarbiaujame su vietos savivalda, tariamės ir siūlome globos įstaigai, mokyklai, kokių paslaugų reikia daugiau ir kokios yra galimybės organizuoti pagalbą vaikų globos namų auklėtiniams ir moksleiviams.
Saugią aplinką ir sklandų ugdymo procesą, visų pirma, užtikrina visa mokyklos bendruomenė. Prasidėję mokslo metai dar kartą parodė, kad ugdymo įstaigai kyla sunkumų sprendžiant mokykloje kylančias problemas. Siekiant suvaldyti kylančias problemines situacijas ugdymo įstaigoje dirbo švietimo centro pedagoginės-psichologinės pagalbos specialistai. Šiuo metu įstaigai yra pateikti pasiūlymai, kuriuos įgyvendinus, tikimės, problemos pradės spręstis.
Problemos sprendimas – ilgalaikės kompleksinės paslaugos tiek vaikams, tiek bendruomenei“, – nurodė ji.
G. Bliutaitė pastebėjo, ugdymo įstaigoje mokosi ir vaikai, turintys specialiųjų poreikių, jiems reikalinga profesionalų pagalba, tačiau savivaldybėje jaučiamas tokių paslaugų trūkumas.
„Sprendžiant problemą, kviestume vaikų globos namų atstovus kreiptis į savivaldybę dėl būtinųjų paslaugų gavimo klausimo. Taip pat kviestume mokyklos atstovus organizuoti vaiko gerovės komisijos posėdžius, kviestis tėvus ar globėjus pokalbiui. Šioje situacijoje labai svarbu kalbėtis ir su pačiais vaikais bei kartu ieškoti sprendimo būdų. Esant būtinybei galima kreiptis į Savivaldybės vaiko gerovės komisiją ir švietimo centrą dėl pagalbos teikimo ir jos gavimo.
Dėl susidariusios situacijos vaiko teisių gynėjai inicijavo tarpinstitucinį pasitarimą ir išsigrynino tolimesnius pagalbos teikimo būdus ugdymo įstaigai ir dalyvaus bei stebės šios situacijos tolimesnius sprendimus.
Pažįstamus ir aplinkinius pastebėjus kilusį konfliktą tarp vaikų, skriaudžiamą vaiką, kviečiame nelikti abejingais ir padėti rasti pagalbą. Kilus įtarimams, kad prieš vaiką gali būti smurtaujama bet kokia forma, praneškite vaiko teisių gynėjams skambindami į artimiausią vaiko teisių apsaugos skyrių arba bendruoju pagalbos telefonu 112 – tai gali išgelbėti gyvybę“, – rašė specialistė.