Vertinant Sauliaus nusikalstamą karjerą, jį galima vadinti net legendiniu sukčiumi – aktyviai nusikaltimus daro jis jau du dešimtmečius ir yra užsidirbęs mažiausiai 12 teistumų.
Kiek painiavos yra dėl jo pavardės, nes anksčiau jis buvo Saulius Kurgonas, tik visai neseniai pavardę pasikeitė į Giliaus. Kad Kurgonas ir Gilius - vienas ir tas pats asmuo, Delfi išsiaiškino pasinaudodami Registrų centro duomenimis.
Įspūdinga kriminalinė karjera
Pirmą kartą į žiniasklaidos akiratį aferistas pateko 2001 metais. Tuomet dar 20-metis jaunuolis Saulius Kurgonas, apsimesdamas vienos įmonės komercijos direktoriumi, bandė iš Mažeikiuose registruotos bendrovės įgyti 20 tonų naftos produktų, jų vertė – daugiau nei 33 tūkst. litų, rašė BNS.
Jį pareigūnai sulaikė vienoje kavinėje prie Arkikatedros, vos tik jis pasirašė sutartį su Mažeikių įmonės atstovu. Teisėsauga tada skelbė įtarianti, kad S. Kurgonas – tik gerai organizuotos sukčių grupuotės narys. Kuo ši istorija baigėsi, neaišku.
Tačiau po to, kaip rodo teismo dokumentai, jis nuteistas mažiausiai 12 kartų. Jo nusikaltimai įmantrūs – vyras dažniausiai apsimesdavo įvairių įmonių atstovu, o kartais jas net, klastodamas dokumentus ir antspaudus, fiktyviai perimdavo, tada pirkdavo ar parduodavo įvairiausius daiktus. Pagal Registrų cento duomenis, jis net oficialiai per savo gyvenimą yra buvęs 10 įmonių akcininku ir vadovu.
Delfi žiniomis, paskutinį kartą teismo nuosprendį S. Kurgonas išklausė 2020 m. gruodį. Kadangi jis jau ne kartą baustas lygtinai, tačiau ir toliau darė nusikaltimus, jam skirta griežta bausmė – 10 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimas.
Kodėl S. Kurgonas šiuo metu ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje toliau greičiausiai apgaudinėja žmones, išsiaiškinti nepavyko – Kalėjimų departamentas sakė, kad jų sistemose duomenų apie tokį nuteistąjį nėra.
Delfi kreipėsi ir į Policijos departamento atstovą Ramūną Matonį, nes pareigūnai turėtų nuteistąjį pristatyti į įkalinimo įstaigą, tačiau jis sakė, kad duomenų informacinėse sistemose apie tai, kad minimas asmuo būtų pristatytas į policijos įstaigą, nėra.
Probacijos tarnyba turėtų prižiūrėti lygtinai paleistus nuteistuosius, tačiau ši institucija nurodė, kad S. Giliaus šiuo metu ieško policija ir bendrauti reiktų su pareigūnais.
Vienintelis aiškus faktas: 2020-ųjų pabaigoje 10 metų laisvės atėmimo bausmę gavęs Saulius Gilius yra laisvėje ir toliau apgaudinėja žmones.
Pastaraisiais mėnesiais jis skolinasi daiktus per platformą dalinuosi.lt ir jų negrąžina, nukentėjusių – mažiausiai 7, o nuostoliai siekia tūkstančius eurų.
Kad juos apgavo legendinis sukčius, žmonės suprato internete pamatę Sauliaus Kurgono nuotrauką – nekilo abejonių, kad savo daiktus jie perdavė būtent šiam žmogui.
Beje, skolintų daiktų negrąžinimu jis užsiima nebe pirmus metus, susidūrimą su šiuo sukčiumi savo tinklaraštyje dar 2016 yra aprašęs fotografas Mindaugas Dulinskas, kuriam tik per didelius vargus pavyko atgauti brangią techniką.
Pagalbos policijoje nesulaukė
Į Delfi laišką parašęs Jonas Veličko pasakojo spalio pradžioje sulaukęs užklausos iš S. Giliaus su prašymu išnuomoti fotoaparatą „Sony A7 III“ su objektyvu, daiktų vertė – daugiau nei 2 tūkst. eurų.
Iš pradžių jis gaudavo pinigus už daiktų nuomą ir nieko blogo neįtarė, tačiau kai sukčius iš pradžių pradėjo kurti įvairiausias istorijas ir tempti laiką, o galiausiai išvis nebeatrašė į žinutes, atsirado negera nuojauta. Kad buvo apgautas, vyras suprato tik sulaukęs laiško iš „dalinuosi.lt“, kuriame pasiūlyta dėl dingusių daiktų kreiptis į policiją, nes S. Giliui paskolinusių ir daiktų neatgavusių žmonių yra ne vienas.
Teoriškai nuoma per šią platformą yra saugi – ten patvirtinamos žmonių tapatybės, tikrinamas kreditingumas, pasirašoma oficiali sutartis. Todėl jei kas nors pradingsta su išsinuomotais daiktais, visada turėtų būti galima kreiptis į policiją. Tik, kaip įsitikino Jonas, sulaukti pagalbos tokiais atvejais iš pareigūnų ne visada pavyksta.
„Parašęs pareiškimą, sulaukiu skambučio iš tyrėjos, kuri pakviečia į apklausą. Nuvykęs į policiją, viską detaliai papasakoju, tačiau iš tyrėjos sulaukiu replikų, kad tyrimas greičiausiai nebus pradėtas, nes tarp manęs ir sukčiaus yra pasirašyta sutartis, kuri suteikia mums civilinių santykių statusą, kas reiškia, jog aiškintis reikia per teismą. Aišku, tyrėja patikina, kad šansų, jog tyrimas bus pradėtas, tikrai yra, reikia palaukti. Kantriai laukęs atsakymo pamatau, jog, kaip man buvo sakyta, taip ir yra. Policija neįžvelgia, jog sukčius daro kažkokią nusikalstamą veiką ir šį ginčą reikia spręsti teisme.
Valio. Visi nukentėję, įskaitant ir mane, gavo tokį patį atsakymą. Žmogus pasisavina tūkstančius kainuojančią įrangą, o policija nemato nusikalstamos veikos požymių. Vienintelė išeitis – samdyti teisininką ar advokatą ir kreiptis į teismą, kadangi savo pastangomis žmogus tikrai neparašys kvalifikuoto kreipimosi į teismą. Tai reiškia, kad žmonės nukenčia ne tik nuo sukčiaus, bet dar ir turi susimokėti nemažus pinigus teisininkams. O ir garantijų, jog įranga ar pinigai už ją bus atgauti tikriausiai lygus nuliui“, – kokios pagalbos sulaukė policijoje, išdėstė Jonas.
Delfi kalbintų ekspertų vertinimu, tokia situacija gali susidaryti ir dėl pareigūnų trūkumo, nesiimant tokių bylų kontroliuojami darbo krūviai. Kad tai gali būti tiesa, liudija ir Jonas, kuriam tyrėja per apklausą užsiminė, kad panašias bylas Trakų rajone narplioja vos du policininkai.
Pasiteiravus dėl šios situacijos, Vilniaus apskrities policijos atstovas Tomas Bražėnas tik patvirtino, kad įvertinus surinktus duomenis, pareigūnai Jono situacijoje įžvelgė civilinius santykius, todėl atsisakė pradėti tyrimą.
Įdomi detalė: paklaustas, kodėl pareigūnams neužkliuvo tai, kad daiktų negrąžinęs asmuo jau 12 kartų teistas už sukčiavimus, jis sakė, kad policija tokių duomenų neturėjo. Atsakymo Delfi negavo ir į klausimą, ar asmeniui pasikeitus pavardę teisėsauga nebemato jo teistumų istorijos.
Tik jau parengus šią publikaciją, Jonas informavo, kad prokuratūra savo iniciatyva panaikino policijos priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Visgi tai ne pirmas, kai Delfi pasiekia informacija, kad pareigūnai itin nenori įžvelgti sukčiavimo tais atvejais, kai yra pasirašytos sutartys ir visada ragina žmones bylinėtis civiline tvarka.
Dabar pabendravus su fotografu M. Dulinsku, jis paminėjo: „Policija beveik visada atsisako pradėt tyrimą. Policija sako, kad čia sutarties nevykdymas, o ne vagystė.“
Problemą mato ir patyręs teisininkas
„Sorainen“ kontoros advokatas, buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis, į šią problematiką puikiai įsigilinęs, prieš porą metų jis skaitė mokslinį pranešimą baudžiamosios ir civilinės teisės skirtį. Tai itin aktuali ir nuolat aptarinėjama problema tarp teisės mokslininkų, ypač daug gilinamasi į nepagrįsta civilinių santykių kriminalizavimą.
Kalbėdamas su Delfi advokatas sakė, kad savo praktikoje pastebi atvejus, kai esant pasirašytoms sutartims teisėsauga vengia pradėti tyrimus ir net nebando gilintis ar tokie rašytiniai susitariamai nebuvo tik priemonė nusikaltimui padaryti.
„Panašu, kad neabejotinai gera perteklinio baudžiamojo persekiojimo vengimo idėja ima virsti problema, kai baudžiamojo proceso priemonėmis nukentėjusių asmenų interesai neginami net tada kai tą daryti tikrai reikia“, – pastebi jis.
Paklaustas, kodėl taip yra, D. Raulušaitis svarstė: „Tai bus tam tikros mano prielaidos, bet man atrodo, policija tokiu būdu bando reguliuoti savo darbo krūvius. Galbūt tai sprendžia problemas, kad ekonominių nusikaltimų tyrimo padaliniuose policijoje yra didžiulis žmonių trūkumas. Man atrodo, tai vienas iš būdų, kaip kuo mažiau prisiimti darbų.“
„Prisidengiama tarsi ir gera idėja, kad reikėtų vengti perteklinio civilinių teisinių santykių kriminalizavimo, atsisakoma pradėti tyrimus net ten, kur sukčiavimai gana akivaizdūs.“
Trumpai perpasakojus advokatui šią konkrečią publikacijoje aprašytą istoriją, D. Raulušaitis pastebėjo, kad Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja visada pradėti ikiteisminį tyrimą, kai yra nusikalstamos veikos požymių.
„Tokioje situacijoje, kad bent jau buvo nusikalstamos veikos požymiai, mano požiūriu, daugiau negu aišku, – kalbėjo ilgametę patirtį turintis teisininkas ir pridūrė. – Net nežinau, kaip pavadinti, ar tai neveiklumas, ar vengimas vykdyti pareigą. Policijai niekas nesuteikė teisės taip plačiai interpretuoti atvejus, kada reikia ar nereikia pradėti tyrimą, įstatymas aiškiai numato, jei yra nusikalstamos veikos požymiai, tyrimas turi būti pradedamas.“
Be to, bylinėjimasis civiline tvarka panašiose situacijose gali būti bergždžias reikalas, nes tokie žmonės kaip S. Gilius, tikėtina, oficialiai turto net neturi, taigi net prisiteisus pinigus realiai žmogus nieko negautų.
„Tu dar netgi galbūt gilinsi problemą, nes bylinėjantis civiline tvarka reikia pinigų, sumokėti žyminį mokestį“, – paminėjo pašnekovas.
Rengiant šią publikaciją Delfi bandė susisiekti su S. Giliumi, tačiau jo telefonas buvo išjungtas, o į el. paštu rašytą laišką vyras nesureagavo.
Pareigūnams reiktų žvelgti plačiau
Dalinuosi.lt duomenimis, tik labai nedidelė dalis nuomos sandorių, 0,2 proc., baigiasi nesąžiningai.
„Ir nors tai labai mažas skaičius, tačiau kiekvienas toks atvejis yra nemalonus. Tuo pačiu tai skatina mus žengti papildomus žingsnius, kad ateityje tokių atvejų būtų išvengta“, – komentavo platformos vadovė Miglė Rusteikaitė.
„Siekdami maksimaliai užtikrinti sklandų nuomos sandorių sudarymą ir įgyvendinimą, dalinuosi.lt platformoje nuomotojams esame pateikę visą reikalingą informaciją, patarimus ir rekomendacijas kaip apsisaugoti nuo tokių atvejų, kaip nuomininkui negrąžinus daikto. Reikia pažymėti, kad visi tokie atvejai nėra identiški, tačiau dauguma jų yra tokie, kai daiktus pasisavinę asmenys veikia sukčiaudami. Įvykus tokiems atvejams nukentėję savininkai turi kreiptis į policiją su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tuomet atitinkamas policijos komisariatas, gavęs pareiškimą, sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Mūsų patirtimi, būtent šioje vietoje ir prasideda sudėtingumas, kai nukentėję nuomotojai turi įrodyti, kad jie yra nukentėję būtent nuo sukčiavimo“, – nurodė ji.
Pasak jos, pastaruoju metu jų platformos vartotojai buvo susidūrę su situacijomis, kai pagal jų pareiškimus nėra pradedami ikiteisminiai tyrimai.
„Tokiais atvejais tokį neigiamą atsakymą galima skųsti prokurorui, kuris, nustatęs sukčiavimo požymius, patenkina tokį skundą ir pradeda ikiteisminį tyrimą. Taip pat yra ir kita galimybė nuomotojams, praradusiems savo daiktus, ginti pažeistas teises – kreiptis į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka.
Mūsų nuomone, į visą šią situaciją ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėtų žvelgti plačiau. Kiekvienas konkretus atvejis yra skirtingas ir, nepriėmus teisingų sprendimų ar, pavyzdžiui, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, gali būti suformuotas labai neigiamas precedentas, lemiantis dar didesnį nesąžiningų asmenų norą vis dažniau pasipelnyti būtent tokiais būdais, t. y. sukčiaujant sudarant nuomos sutartis, pasinaudojus apgaule suklaidinant nuomotojus ir tokiu būdu neteisėtai gaunant turtinės naudos sąžiningų nuomotojų sąskaita“, – komentavo M. Rusteikaitė.