Neeilinė kova: senjorė – prieš valstybę ir lenktynininkus
Vaizdingoje vietoje, Kauno rajone, Kačerginės pašonėje, esančią valstybei priklausančią žiedinių lenktynių trasą „Nemuno žiedas“ ne vienus metus purto skandalai. Ją valdžiusi viešoji įstaiga bankrutavo, iš buvusio vadovo teismas nusprendė išieškoti daugiau kaip 3 mln. eurų pasisavintų lėšų.
Dėl įtakos šioje lenktynių trasoje kovoja kelios interesų grupės. Visai neseniai pareigas paliko po paskelbto bankroto naujai įsteigtos ir trasą valdančios viešosios įstaigos „Nacionalinis žiedas“ vadovas Arūnas Samochinas. Jis portalui „Delfi“ sakė pavargęs dėl nuolatinio pagalių kaišiojimo į ratus. Iš šios įstaigos dalininkų pareiškė pasitraukianti ir Kauno savivaldybė, viešai apkaltinusi kitus du dalininkus – Kauno rajono savivaldybę bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją – įsipareigojimų nevykdymu.
Šiuo metu jau nuspręsta lenktynių trasos ateitį sieti su investuotojais. Bus ieškomas koncesininkas, kuris savomis lėšomis rekonstruos valstybės žemėje esančią trasą, kad joje galėtų vykti pasaulinio lygio varžybos.
Tačiau tai gali ir neįvykti. Garbaus amžiaus sulaukusi Kauno rajono gyventoja Regina Dargužienė teismuose reikalavo, kad šioje trasoje būtų uždrausta organizuoti lenktynes.
Šis moters reikalavimas tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti juokingas. Tačiau ji gyvena „Nemuno žiedo“ viduje, kur stūkso jos sodyba, tad, norėdama patekti į savo namus ar išvykti iš jų, moteris priversta kaskart rizikuoti. Tiek ji, tiek ir jos šeimos nariai ar draugai turi kirsti trasos atkarpą, kuria milžinišku greičiu beveik kasdien skrieja lenktyniniai automobiliai. Ką jau kalbėti apie triukšmą, kurį tenka kęsti sodybos gyventojams?
R. Dargužienės dukra Asta Dargužytė portalui „Delfi“ sakė jog ši problema itin sena, tačiau iki šiol niekaip nėra sprendžiama. Panašu, jog prevencinis ieškinys su reikalavimu uždrausti lenktynes – išsekusios kantrybės pasekmė.
Ūkis priklausė V. Landsbergio-Žemkalnio šeimai
Kaip galėjo atsirasti privatus namas valstybei priklausančios nacionalinės lenktynių trasos viduje, kurio savininkė reikalavo uždrausti lenktynes? Šis klausimas tikriausiai kyla daugeliui, o atsakymas vertas politiniam trileriui prilygstančio siužeto. Juolab kad dėl šios sodybos jau vyko teisminė kova, kurioje R. Dargužienė susirėmė su buvusiu faktiniu valstybės vadovu, konservatorių patriarchu, ilgamečiu parlamentaru, profesoriumi Vytautu Landsbergiu.
Ūkis, kuriame gyvena moteris, šioje vietoje iškilo dar tarpukariu. Šalia esančioje Kačerginėje vasarnamį turėję V. Landsbergio tėvai Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir Ona Jablonskytė-Landsbergienė šiose apylinkėse buvo įsigiję nemažai žemės. Politiko mama valdė ir minėtą sodybą Gaižėnėlių kaime, kurią šiuo metu juosia lenktynių trasa.
O. Jablonskytė-Landsbergienė sodybon priėmė gyventi R. Dargužienės tėvus – Antaną ir Marijoną Budrius. Teigiama, jog gerai su politiko tėvais sutarusi šeima prižiūrėjo jų ūkį bei vasarnamį, buvę tarsi Landsbergių ūkvedžiai.
Po Antrojo pasaulinio karo Budrių šeima liko gyventi O. Jablonskytės-Landsbergienės sodyboje, jų vardu buvo įregistruota nuosavybė.
Lenktynių trasa šioje vietoje buvo įrengta daug vėliau, pirmosios varžybos joje vyko 1960 metais. Kodėl taip nutiko, kad projektuojant sąjunginės reikšmės trasą jos viduje liko sodyba su gyventojais, galima tik spėlioti.
„Tvartelio bylos“ epicentre – sodyba lenktynių trasoje
Prieš beveik du dešimtmečius dėl šios sodybos kilęs ginčas buvo plačiai aptarinėjamas visuomenėje.
Nors sodyboje gyveno ją iš tėvų paveldėjusi R. Dargužienė, turtines pretenzijas į buvusią motinos nuosavybę pareiškė ir V. Landsbergis. Šiame teisminiame ginče netrūko emocijų, pati istorija buvo praminta „tvartelio byla“, nes nuo 1923 metų nepakitęs išliko tik sodybos tvartas, o kiti pastatai buvo rekonstruoti ir teisiškai įgijo naujų statinių statusą.
V. Landsbergis nurodė, kad jo mamai priklausę pastatai stovi ant jo paveldėtos 9,5 ha žemės. Politiko atstovas teisme minėjo, jog klientas sutinka pastatus padovanoti juose gyvenantiems žmonėms, tačiau nori, jog pirmiau būtų atkurtas istorinis teisingumas – grąžintas jo mamai priklausęs turtas.
Gali būti, jog nedidelis ūkis buvo padovanotas ar parduotas Budriams, tačiau šio teiginio įrodyti neįmanoma, nes nėra išlikę tai patvirtinti galinčių dokumentų.
Ilgai trukęs ginčas dėl to, kam priklauso sodyba ir žemė po ja, baigėsi tuo, jog „Registrų centre“ šios valdos savininke įregistruota R. Dargužienė.
Atgautą tėvų žemę, dėl kurios nekilo ginčų, V. Landsbergis pardavė Australijoje gyvenusiam savo sesers sūnui Algimantui Karazijai, jis šiuo metu valdo miško sklypą, kurį taip pat juosia minėta lenktynių trasa „Nemuno žiedas“.
Bylą pralaimėjo, ruošiasi antram ginčų etapui
Tačiau grįžkime prie teismo proceso, kuriame sodybos savininkė reikalavo žiedinių lenktynių trasoje uždrausti lenktynes. Nors šie reikalavimai buvo atmesti, tačiau moters atstovas, advokato padėjėjas Arnoldas Šimaitis portalui „Delfi“ minėjo, jog ruošiasi naujam bylinėjimosi etapui.
Kuo paremti prašymai uždrausti lenktynininkams rengti varžybas bei treniruotes vienintelėje tokio pobūdžio trasoje?
Vilniaus apylinkės teismui adresuotame prevenciniame ieškinyje nurodoma, kad VŠĮ „Nacionalinis žiedas“ vykdo pavojingą veiklą, t. y. šalia ieškovės sodybos įrengtoje lenktyninių automobilių trasoje, neįrengę sanitarinės apsaugos zonos, vykdo automobilių lenktynių varžybas bei šios sporto šakos treniruotes.
Dokumente teigiama, jog iš viso yra trys trasos – dvi mažosios, kurios nekelia pavojaus, ir didžioji, 3350 metrų ilgio, trasa, šalia kurios, vidinėje trasos dalyje, stovi R. Dargužienės sodyba.
Taip pat nurodoma, jog lenktynių trasa važiuojantys automobiliai teršia aplinką ir kelia didelį triukšmą, išlėkusios iš trasos lenktyninės mašinos niokoja turtą, kelią realų pavojų trasos teritorijoje gyvenančių dviejų šeimų narių sveikatai ir gyvybei. Teigiama, jog pavojus realus, nes jau yra įvykę du incidentai: R. Dargužienės turtui buvo padaryta 6000 Eur žala, kitu atveju – 1700 Eur žala jos brolio turtui.
Tačiau svarbiausiu argumentu nurodomas nuolat kylantis pavojus tiek sodybos gyventojas, tiek patiems sportininkams.
„Sportinių lenktynių bei nuolatinių treniruočių metu negalima saugiai patekti į savo namus ir išeiti iš jų, trasos teritorijoje esanti sodyba nesaugi, nes nėra pastatyta apsauginė triukšmo siena, nėra šviesoforo ar tunelio, ar viaduko, saugiai leidžiančio keturiems sodybos gyventojams, įskaitant mokinę mergaitę, patekti į savo namus ir išvykti iš jų, taip pat nėra užtikrinta apsauga nuo kietųjų benzino dalelių bei išmetamųjų dujų, nėra suformuotos sanitarinės apsaugos zonos“, – rašoma atsakovams, „Nacionalinio žiedo“ dalininkams, – Kauno miesto bei rajono savivaldybėms ir Kūno kultūros ir sporto departamentui – adresuotame ieškinyje.
Pirmosios instancijos teismas šį ieškinį atmetė bei nurodė, jog netinkamai pasirinkti atsakovai – VšĮ „Nacionalinis žiedas“ dalininkai. Analogišką sprendimą priėmė ir apeliacinį ieškovės skundą šių metų kovo 17 dieną išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.
Komentuodamas šį sprendimą R. Dargužienei atstovaujantis advokato padėjėjas A. Šimaitis sakė, jog ruošiasi kitam teisminių ginčų etapui: toliau prašys uždrausti lenktyniauti trasoje, tik šįkart ieškinį teiks „Nemuno žiedą“ valdančiai viešajai įstaigai.
Kad pavojus egzistuoja, pripažino ir „Nemuno žiedo“ vadovas
„Vienas žmogus negali eiti prieš visuomenės interesus, tą darantis žmogus turėtų būti labai naivus. Tikriausiai labai gudrūs advokatai, kurie nori „paprievartauti“ turto iš senyvo amžiaus moteriškės, tokia mano nuomonė“, – sakė Všį „Nacionalinis žiedas“ vadovavęs ir visai neseniai šį postą palikęs Arūnas Samochinas.
Visgi, jis pripažino, kad lenktynių trasos viduje negali būti gyvenamojo namo, kurio gyventojai, norėdami patekti į namus, turi kirsti kelią, kuriuo apie 180 kilometrų per valandą greičiu skrieja automobiliai ir motociklai.
Kokios lauktų pasekmės, kai į kitą automobilį įsirėžia milžinišku greičiu skriejantis lenktyninis bolidas, galima tik numanyti. Akivaizdu, jog tokiu greičiu skriejančiam motociklui ar automobiliui kliudžius žmogų šiam išgyventi nebūtų jokių šansų.
Tiesa, prieš kurį laiką buvo įrengti nuotoliniu pulteliu valdomi vartai, kad, išskyrus sodybos gyventojus, daugiau niekas be reikalo į trasą nepatektų. Tačiau tai esminių saugumo problemų neišsprendžia.
„Kad tai nesaugu – faktas. Kai vyksta varžybos, toje vietoje, kur gyvena R. Dargužienė, visada budi apsaugos darbuotojas. Tačiau jis būna tik varžybų metu, o treniruotės trasoje vyksta iš esmės kiekvieną dieną“, – pripažino A. Samochinas.
Problemos sprendimo būdai: statyti viaduką, kasti tunelį arba nupirkti sodybą
Nagrinėjant R. Dargužienės ieškinį teisme, gautas „Nacionalinio žiedo“ atsiliepimas, kuriame aiškiai nurodoma – jos sodybą planuota išpirkti.
Ruošiantis trasos rekonstrukcijai 2018 metais buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kuriame, be kita ko, kalbama ir apie šią sodybą.
„Pateiktuose pasiūlymuose numatytos šio poveikio mažinimo alternatyvos – įrengti akustinę užtvarą ir saugų įvažiavimą arba iškelti gyventojus, išpirkus iš jų statinius ir žemės sklypą. Pastaruoju klausimu 2018-01-09 su ieškove pasirašytas ketinimų protokolas, kuriuo ieškovė ir VŠĮ „Nacionalinis žiedas“ susitarė, kad ieškovės sodybą ketinama išpirkti, lėšų skyrimo klausimas svarstytas LR Vyriausybėje“, – rašoma lenktynių trasą valdančios viešosios įstaigos „Nacionalinis žiedas“ atsiliepime.
„Nacionalinio žiedo“ vadovas tikino: nebūta jokio realaus pažado įrengti viaduko ar pylimo, kad būtų galima patekti į trasos viduje esančią sodybą. Pasak jo, tai – tik teoriniai pasvarstymai ruošiant projektą bei sprendžiant, kas būtų pigiau – sodybą išpirkti ar įrengti itin daug kainuosiančius statinius.
„Buvome nudirbę ilgą ir nuoseklų darbą šiuo klausimu. Su R. Dargužiene buvo pasirašytas ketinimų protokolas, kad jos turtas bus išpirktas. Kieno pinigais, savivaldybių ar ministerijos, tai bus daroma, tuomet nedetalizuota.
Jeigu mes norime, kad pagaliau ši lenktynių trasa pradėtų klestėti ir į ją atkeliautų investicijų, realiausias atnaujinimo būdas yra koncesija. Mano giliu įsitikinimu, nė vienas koncesininkas net nesvarstys galimybės investuoti, kai viduje yra du privatūs sklypai“, – sakė A. Samochinas.
Vis dėlto sandoris taip ir neįvyko. A. Samochinas minėjo, kad buvo sutarta mokėti apie 200 tūkst. eurų siekusią sumą, tačiau, jo manymu, šį planą sužlugdė moters advokatai.
R. Dargužienei atstovavęs advokato padėjėjas A. Šimaitis kaltinimus siekiant perimti klientės valdomą turtą kategoriškai paneigė. Jis minėjo, kad moteris sutiktų išsikelti į tokios pačios kokybės būstą. Pasak teisininko, moters sodyba verta apie 250 tūkst. eurų.
Nesutarė ir dėl privataus miško kainos
Kiek vėliau A. Samochinas patikslino, kad sandoris, dėl kurio buvo tartasi, neįvyko pasikeitus aplinkybėms. Likvidavus lenktynių trasos savininką – Kūno kultūros ir sporto departamentą, jo teises ir pareigas perėmė Lietuvos sporto centras.
„Dabar jai niekas tokių pinigų nesiūlys, dėl to esu ramus. Manau, kad vienintelis realus būdas – sulaukti Kauno rajono savivaldybės sprendimo jos valdą paimti visuomenės poreikiams. Tada sumokama tiek, kokia yra rinkos kaina“, – sakė A. Samochinas.
R. Dargužienei atstovavęs ir naują ieškinį trasos valdytojams rengiantis advokato padėjėjas A. Šimaitis tikino, jog šiuo atveju teisiškai nėra įmanoma privačios namų valdos paimti visuomenės poreikiams. Pasak teisininko, antraip ši procedūra jau būtų seniai atlikta.
Lenktynių trasos apjuosta sodyba nėra vienintelė „rakštis“ „Nemuno žiedo“ atnaujinimo planuose. Šalia sodybos plyti A. Karazijai priklausantis miškas.
Buvęs lenktynių trasą valdančios įstaigos „Nacionalinis žiedas“ vadovas prisiminė, kad dar 2014 metų liepą į jį kreipėsi trasos viduje esančio miško sklypo savininkas, Australijoje tuo metu gyvenęs ir į Lietuvą periodiškai atvykdavęs V. Landsbergio sūnėnas A. Karazija. Tąkart kalbėta apie galimybę jo turtą išpirkti, tačiau nuspręsta kiek palūkėti.
A. Karazijai išvykus į Australiją, anot A. Samochino, jo reikalais rūpinosi giminaitė.
„Susisiekiau su ja, buvo pateiktas pasiūlymas parduoti už 0,5 mln. eurų. Pasakėme, kad, mūsų nuomone, tai nėra reali rinkos kaina, viskas taip ir nurimo. Tad dėl A. Karazijos sklypo viskas labai neapibrėžta“, – minėjo A. Samochinas.
Mato vienintelę išeitį – mišką parduoti valstybei
Portalui „Delfi“ susisiekus su į Lietuvą iš Australijos grįžusiu A. Karazija bei paklausus, ką ketina daryti su lenktynių trasoje esančiu mišku, šis tik atsiduso. Jis pripažino ne tik negalintis naudotis savo nuosavybe, bet ir jos parduoti.
„Iš pradžių net negalėjau patekti į savo sklypus. Teko per ministerijas derintis servitutus, kad dviejose vietose ten galėčiau patekti. O jeigu vyksta lenktynės, patekti neįmanoma“, – sakė A. Karazija.
Jis sakė nematantis galimybės naudotis savo nuosavybe, tad ieškantis, kas ją įsigytų. Nors žemės plotai šalia prestižine gyvenviete vadinamos Kačerginės yra vertingi, tačiau pirkėjų vis neatsiranda.
„Kas pirks tokioje vietoje, kai neaišku, kokia ateitis laukia trasos“, – sakė A. Karazija ir paminėjo, jog seka publikacijas apie neaiškią šios lenktynių trasos ateitį bei interesų grupių nesutarimus.
Jis pripažino – bene vienintelė reali galimybė, kad iš jo šią žemę nupirktų lenktynių trasą valdanti valstybė.
„Su šiuo sklypu ypač žiemą būtų galima daug ką padaryti. Dalis sklypo – visai lygi žemė, čia įrengus vasaros estradą joje galėtų vykti koncertai. Yra visokių dalykų, kuriuos galima padaryti, tačiau niekam tai neįdomu.
Man kelis kartus skambino trasos direktoriai, kai dar užsienyje gyvenau. Kartą jiems buvau pateikęs pasiūlymą, sakiau: patys žinote, kad tai yra žema kaina. Bet apie pirkimą nekalbėta, jie sakė neturintys pinigų. Tikriausiai tikrino, ar aš dar egzistuoju, ar jau galima nukniaukti tą sklypą, ar ne“, – portalui „Delfi“ pasakojo A. Karazija.
Jis tikino – trasa unikali, tokios nėra nė vienoje Baltijos valstybėje, o, suradus investuoją, šią vietą galima sutvarkyti bei pritraukti lenktynininkus iš visos Europos.
„Bus įdomu, kuo čia viskas baigsis. Turi su manimi, su ta moterimi kalbėtis dėl pirkimo, juolab kad ji anksčiau kategoriškai atsisakydavo išsikraustyti. Jeigu dabar sutinka tai padaryti – jau rimtas žingsnis į priekį“, – sakė „Nemuno žiedo“ trasos apjuosto miško savininkas A. Karazija.
Ieško investuotojo, o kas pirks privačias valdas – neaišku
Žiedinių lenktynių trasa, daugiau nei 70 hektarų žemės sklypas, priklauso valstybei. Jį valdo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kurios atstovai turi lemiamą balsą VšĮ „Nacionalinis žiedas“.
Portalui „Delfi“ adresuotame atsakyme ministerijos atstovai minėjo, jog lenktynių trasa bus atnaujinama pritraukus koncesininką, tačiau iki to būtina atlikti nemažai įvairių procedūrų.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasisako, kad būtina išsaugoti vientisą ir kokybiškai veikiančią trasą, kaip svarbų šalies sporto objektą.
Vyriausybė yra pritarusi, kad lenktynių trasa „Nemuno žiedas“ bus atnaujinama koncesijos būdu. Lietuvos sporto centrui pavesta rengti reikalingus dokumentus. Pagal Koncesijų įstatymą, kad būtų paskelbtas koncesijos konkursas, turi būti parengtas investicinis projektas, jį turėtų vertinti Centrinė projektų agentūra. Taip pat numatyti kiti teisės aktuose apibrėžti žingsniai: viešos konsultacijos su suinteresuotais asmenimis, projekto derinimas, pirkimo skelbimas ir kt.
Visos procedūros užtruktų apie dvejus metus. Planuojama, kad po koncesijos paskelbimo ir nugalėtojo atrinkimo trasa galėtų būti atnaujinta per 2,5 metų“, – pranešė ministerijos atstovai.
Kaip ketinama spręsti problemą, kai lenktynių trasos viduje vis dar yra fiziniams asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas? Ar svarstoma galimybė šią nuosavybę išpirkti iš savininkų?
Į šiuos klausimus ministerijos atstovai atsakė gana aptakiai, nurodė, jog šis klausimas bus sprendžiamas.
„Kontaktas su savininkais palaikomas. Ar privačios valdos turi būti išpirktos valstybės, ar ne, kol kas dar nėra apsispręsta, nes neturime tikslios kainos, kuri būtų priimtina ir savininkui, ir valstybei. Bet kokiu atveju privačių valdų (klausimas – aut. past.) yra darbotvarkėje, jis bus sprendžiamas“, – portalui „Delfi“ minėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai.
Kaunas savo dalį parduos aukcione
VšĮ „Nacionalinis žiedas“ dalininkės Kauno rajono savivaldybės atstovė Vilija Žukaitytė, komentuodama šią situaciją, teigė, jog savivaldybė suinteresuota, kad jos teritorijoje esanti vienintelė Lietuvoje žiedinė lenktynių trasa būtų atnaujinta, moderni, joje nuolat vyktų įvairios veiklos visuomenei: automobilių sporto varžybos, renginiai.
„Vienas svarbiausių viešosios įstaigos uždavinių yra surasti investuotoją, kuris galėtų rekonstruoti lenktynių trasą. Tai suprasdama, Kauno rajono savivaldybė 2019 metais skyrė VšĮ „Nacionalinis žiedas“ 135 tūkst. eurų techniniam trasos projektui parengti, taip pat – mažesniems trasos tobulinimo darbams atlikti. Be to, savivaldybė nuolat remia „Nemuno žiede“ vykstančius renginius visuomenei“, – teigė Kauno rajono savivaldybės atstovė.
Kas ir kaip valdys šią lenktynių trasą, kokia ateitis jos laukia, tapo dar labiau neaišku, nes Kauno savivaldybė pareiškė parduodanti VšĮ „Nacionalinis žiedas“ dalininko teises ir pasitraukianti iš jos veiklos. Šį sprendimą priėmė Kauno miesto savivaldybės taryba.
Kauno savivaldybė nurodė, kad būtent jai atiteko didžiausias krūvis ir finansinė našta, bei pažėrė priekaištų neveiklumu kitiems dviem dalininkams – rajono savivaldybei bei Švietimo, kultūros ir sporto ministerijai.
„Per šiuos metus iš kitų dalininkų nepamatėme jokio postūmio siekiant modernizuoti lenktynių trasą. Steigiant viešąją įstaigą sutarėme lygiomis dalimis prisidėti prie šios trasos puoselėjimo ir atnaujinimo, tačiau realybė pasirodė kitokia. Manome, jog tikslingiausia būtų koncentruoti veiklą vienose rankose, o ne tarp trijų dalininkų“, – sprendimą trauktis iš „Nacionalinio žiedo“ argumentavo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Naujuoju „Nacionalinio žiedo“ vadovu tapo krepšininkas Ž. Šeštokas
Kauno savivaldybė teigia esanti vienintelė iš dalininkų, kuri iki šiol visiškai įvykdžiusi savo įsipareigojimus: per pastaruosius metus lenktynių trasos infrastruktūrai gerinti ir saugumui užtikrinti skirta 200 tūkst. Eur. Taip pat buvo atliktas techninis trasos rekonstrukcijos projektas, pateiktas investicinis projektas valstybės investicijų programai.
„Tačiau didesnio dėmesio ir finansavimo iš valstybės institucijų sulaukta nebuvo“, – teigiama Kauno savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus pranešime.
Keičiantis „Nemuno žiedą“ valdančios viešosios įstaigos dalininkams, pasikeitė ir jos direktorius. Iš pareigų pasitraukus A. Samochinui į jo vietą dalininkų susirinkime paskirtas krepšininkas Žygimantas Šeštokas.
Apie tolimesnę šios lenktynių trasos ateitį, investuotojo paieškas bei privačios žemės bei sodybos išpirkimą jis portalui „Delfi“ nieko nekomentavo, minėjo, jog dar sprendžiami įdarbinimo formalumai, taip pat – būtina susipažinti su situacija.