„Skiriant bausmę ne mažiau svarbus nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir ginti baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis, dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė, – pažymėjo Evaldo Gražio pirmininkaujama kolegija. – Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.“

Pasak teisėjų, pirmosios instancijos teismo N. Kopcui skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė yra per švelni dėl jo padaryto nusikaltimo ir kilusių pasekmių, o paskyrus kaltininkui neteisingą bausmę, negalima įgyvendinti baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų.

Įvertinę Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juliaus Rėksnio skunde nurodytas aplinkybes ir baudžiamosios bylos duomenis, teisėjai pabrėžė, kad N. Kopcas anksčiau buvo teistas net septynis kartus, iki sulaikymo net 19 kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinės teisės pažeidimus, įskaitant smulkias vagystes, Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

„N. Kopcas linkęs nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio reikalavimų, – pabrėžiama teismo nuosprendyje. – Šis asmuo, nepaisant anksčiau jo atžvilgiu priimtų sprendimų ir taikytų administracinio bei baudžiamojo pobūdžio teisinių priemonių, visiškai nerodo pastangų keisti savo elgesio, gyvenimo būdo. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad anksčiau daręs daugiausiai turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas N. Kopcas šioje baudžiamojoje byloje padarė nusikaltimą žmogaus gyvybei, taigi, darytina išvada, kad šio nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja. Ankstesni sistemingi N. Kopco susidūrimai su teisėsauga, atsižvelgus į ganėtinai jauną jo amžių, teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie susiformavusias nuteistojo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir visuomenėje sutartas taisykles bei rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą, taip pat tai, kad taikytos įvairios poveikio priemonės (tame tarpe laisvės atėmimo bausmės) teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nedaro.

Nerijus Kopcas
Dar daugiau, netgi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos N. Kopcas piktybiškai nesilaikė nustatytų įpareigojimų ir draudimų, darė teisės pažeidimus, dėl ko buvo grąžintas į bausmės atlikimo vietą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies. Be kita ko, atsižvelgtina ir į konkrečias nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padaryto nusikaltimo aplinkybes – nukentėjusiajam, dar prieš nusikaltimą turėjusiam judėjimo problemų, vaikščiojusiam su ramentais, nuteistasis N. Kopcas tyčiniais veiksmais (smūgiais į įvairias gyvybiškai svarbias kūno vietas) sukėlė bejėgiškumo būseną, vėliau dar gyvą šį nukentėjusįjį išmetė pro ketvirto aukšto langą.“

Šie veiksmai, anot teisėjų, rodo N. Kopco brutalumą, ciniškumą bei patvirtina apie didelį šio nuteistojo asmenybės pavojingumą.

N. Kopcas buvo nuteistas dėl nužudymo, kurį įvykdė dar 2021 m. liepą, tiksliai nenustatytu metu, bet laikotarpyje nuo liepos 19 d. 14 val., kai susitiko su pažįstamu Artūru S., ir ne vėliau kaip liepos 20 d. 6 val., kai nužudytojo kūnas buvo rastas prie daugiabučio.

Bylos duomenimis, N. Kopcas Artūrui S. sudavė ne mažiau tris kartus kairės rankos kumščiu į petį, nosį, galvą, po to ne mažiau du kartus jį pastūmė, dėl ko šis galva trenkdamasis į sieną prarado sąmonę, o vėliau, kai Artūras S. greičiausiai dar buvo gyvas, bet bejėgiškos būklės, N. Kopcas jį nustūmė prie lango ir išmetė pro ketvirtajame aukšte atidarytą buto langą. Dėl daugybinių sužalojimų vyras mirė iš karto.

Šiuo nusikaltimu kaltinamas N. Kopcas buvo sulaikytas po penkių parų – visą šį laiką jis slapstėsi nuo pareigūnų. Ne vienas – su Artūro S. sugyventine Viktorija R., dėl kurios, ko gero, ir ryžosi žudyti.

Kaltės nepripažinęs N. Kopcas šį siaubingą nusikaltimą įvykdė Artūro S. namuose švęsdamas savo 28-ąjį gimtadienį.

„Jis iš pradžių norėjo mano sugyventinį sukapoti į gabalus, bet neleidau, tada nutarė, kad išmes pro langą ir nutemps į šiukšlių konteinerį – išmetęs persigalvojo, sakė, tegul guli“, – sukrečiančią istoriją teisme pasakojo nužudytojo sugyventinė Viktorija R.

Ji – vienintelė, mačiusi, kaip N. Kopcas viename sostinės Šaltkalvių g. daugiabučių gyvenusį vyrą išmetė pro langą. Šokiruoja, bet moteris nepuolė gelbėti savo sugyventinio, taip pat neiškvietė nei greitosios pagalbos medikų, nei policijos pareigūnų.

„Bijojau“, – vėliau teisinosi moteris, nors su žudikui po šaltakraujiškai įvykdytos žmogžudystės kelias valandas lėbavo nužudytajam Artūrui S. priklausančiame bute, o vėliau kelias dienas kartu slapstėsi nuo policijos.

Šio savo poelgio Viktorija R. teisme negalėjo paaiškinti, tačiau prisipažino, kad iki nužudymo ji ne kartą turėjo lytinių santykių su N. Kopcu, o šis, nužudęs ilgametį jos draugą, dar prie lavono suokė apie meilę – klausė, ar ši tikrai yra įsitikinusi, jog jie visą likusį gyvenimą galės būti kartu.

„Jis sakė, kad taip pasielgė dėl mūsų meilės, klausė, ar tikrai esu įsitikinusi, jog mes galėsime būti kartu“, – kalbėjo moteris.

Viktorija R., kuri su Artūru S. gyveno daugiau kaip vienuolika metų, pasakojo, kad tiek ji, tiek jos sugyventinis anksčiau buvo priklausomi nuo narkotikų, todėl jau kurį laiką priklausomybę gydėsi ir vartojo tik metadoną. Pora yra susilaukusi vaiko, kuriam šiuo metu turėtų būti apie 10 metų, bet berniukas, kai šiam tebuvo vos dveji metukai, vaiko teisių specialistų sprendimu buvo perduotas globoti svetimai šeimai – jį susigrąžinti nei motina, nei tėvas net nebandė.

Nerijus Kopcas
Į butą Šaltkalvių g. pora atsikraustė tik prieš tris mėnesius iki tragedijos, tačiau jau buvo spėję pasižymėti – kaimynai skundėsi dėl nuolat iš buto sklindančio triukšmo. Taip buvo ir tą naktį – viena moteris prisipažino girdėjusi didelį triukšmą, o ryte iš kito kaimyno sužinojo, kad buto savininkas yra negyvas. Kaimynai iš pradžių manė, kad vyras pats iššoko pro langą iš ketvirto aukšto.

Tačiau vos tik jo mirties aplinkybes ėmė tirti policijos pareigūnai, kilo įtarimų, kad jis buvo nužudytas – bute, kuriame jis gyveno, nieko nebuvo, o čia matėsi kraujo žymių, be to, buvo akivaizdu, kad prieš tai buvo girtauta. Čia pareigūnai surado ir kuprinę, kurioje buvo N. Kopco vardu išduotas pasas, o Artūro S. sugyventinė netikėtai dingo, nors visą laiką būdavo namuose.

Apie tai, kad N. Kopcas nužudė Artūrą S., žinojo ne tik nužudytojo sugyventinė Viktorija R. – dar tą pačią naktį vyras apie tai buvo papasakojęs ne tik vienai savo pažįstamai, kuri jį ir supažindino su Artūru S. bei šio sugyventine Viktorija R., bet ir dar vienam bičiuliui, kuris besislapstant leido pernakvoti savo gyvenamojo daugiabučio rūsyje.

Kartu su N. Kopcu pirmąsias dienas besislapsčiusi Artūro S. sugyventinė pareigūnams taip ir negalėjo pasakyti, kodėl buvo nužudytas kartu su ja gyvenęs vyras, tačiau prisipažino, kad šis jai testamentu po mirties buvo palikęs butą, kuriame ir buvo nužudytas.

Tądien, anot Viktorijos R., jai paskambinęs N. Kopcas prisipažino, kad šiandien švenčia savo gimtadienį, prašė atvažiuoti į Naująją Vilnią, bet taksi taip ir neatvažiavus, liepė laukti Naujininkuose prie parduotuvės. Kai čia jie susitiko, vyras nupirko „daug skardinių alaus ir degtinės“, keletą skardinių alaus jie išgėrė šalia parduotuvės.

„Tada N. Kopcas pasiūlė eiti į namus, todėl paskambinau ir Artūrui S. ir paklausiau, ar jis nori išgerti alaus – žmogus juk švenčia gimtadienį“, – Viktorija R. teigė, kad jos sugyventinis taip pat pažinojo N. Kopcą, su juo gerai sutarė, todėl neprieštaravo, jog linksmybės tęstųsi būtent jam priklausančiame bute.

Trijulė girtavo visą dieną – moteris teigė, kad jokių konfliktų nebuvo kilę, tik N. Kopcui labai nepatiko, kai Artūras S. ją apkabindavo ir sakydavo meilius žodžius.

„Artūras S. mėgo sakyti, kad mane labai myli, o kai mirs, jo butas atiteks man – tą vakarą jis daug kartų mane glostė, bučiavo, – sakė Viktorija R. – Kai jis vėl glaudėsi prie manęs ir bučiavo, pastebėjau, kaip pasikeitė N. Kopco veidas, todėl nenorėdama aitrinti šios situacijos, nutariau į lauką išvesti šuniuką. O tada N. Kopcas pasiūlė Artūrui S. prisėsti šalia – juos draugiškai besibičiuliaujančius ir palikau.“

Bet praėjus vos pusvalandžiui Viktorija R. sulaukė skambučio: „Dar vaikščiojau su šuniuku, kai paskambinęs N. Kopcas pasakė, kad grįžčiau kuo greičiau namo, nes „kai ką blogo padariau“. Nieko nesupratau, jau ėjau namo, bet po 10 minučių sulaukiau dar vieno jo skambučio – klausė, kur esu, vėl kartojo, kad kai ką blogo padarė.“

Į namus netrukus sugrįžusi Viktorija R. pasijuto lyg būtų patekusi į skerdyklą – Artūras S. gulėjo lovoje paverstas ant šono, jo veidas buvo visas mėlynas, aplink – daug kraujo, o į jo burną buvo sugrūstas rankšluostis, kuriuo moteris naudojosi išeidama iš vonios kambario.

„Labai išsigandau, pradėjau verkti, rėkti, bet jis tada man ranka užčiaupė burną“, – prisiminė moteris.

Anot jos, N. Kopcas jai vis kartojo, kad taip pasielgė tik iš meilės: „Jis man aiškino, kad taip padariau dėl meilės – nesupratau, ką jis čia šneka, sakiau, kokias tu nesąmones kalbi, bet jis nesiliovė – sakė, dabar tu mane prižiūrėsi, tavęs nepaleisiu.“

„Paskui jis priėjo prie Artūro S. ir jam iš burnos ištraukė rankšluostį – tada ėmė bėgti kraujas“, – prisiminė ji. Ir pridūrė – pritaikiusi momentą, kai N. Kopcas nemato, palietė savo sugyventinį, bet šis esą tuo metu „jau buvo šaltas“.

„Kad nematyčiau, jis Artūrą S. uždengė antklode, klausė, ko tu į jį taip žiūri, ką – tau gaila jo, o paskui pasidomėjo – kaip manai, ar galiu apie tai papasakoti Žanai (moteris, kuri N. Kopcą supažindino su Viktorija R. ir Artūru S. – Delfi.lt)“, – sakė moteris.

Žana gyveno netoliese, todėl N. Kopcas ir Viktorija R. nuėjo su ja susitikti ir apie tai šiai papaskojo – moteris iš pradžių nenorėjo patikėti tuo, ką girdi, o kai N. Kopco žodžius patvirtino Viktorija R., juos abu išvarė.

Nerijus Kopcas
„Galvojau, kad ji iškvies policiją“, – šiandien sako Viktorija R.

Iš draugės namų išėję Viktorija R. ir N. Kopcas sugrįžo atgal į tą patį butą – Artūras S. gulėjo toje pačioje vietoje, o jie toliau ėmė „švęsti“ N. Kopco gimtadienį. Bet šiam iš galvos neišėjo mintis, kaip atsikratyti buto šeimininku – norėjo vyrą išnešti iš namų ir išmesti į šalia daugiabučio esantį šiukšlių konteinerį.

„Jis bandė jį pakelti ir užsimesti sau ant nugaros, bet nepavyko, buvo per sunku, sakė, jėgų neužteks, todėl ėmė svarstyti, ką toliau daryti, – pasakojo moteris. – Tada jis sumąstė, kad reikia Artūro S. kūną sukapoti į gabalus – pasakiau, jog kalba nesąmones, neleisiu savo sugyventinio kapoti. Aš jo labai bijojau – gąsdino, kad nusuks galvas visiems, kurie papasakos, ką jis padarė.“

Anot Viktorijos R., vėliau N. Kopcas gyvybės ženklų nerodantį Artūrą S. nunešė ant palangės, sakė, jog šį išmes, o tada nuėjęs nutemps iki šiukšlių konteinerių ir į juos įmes.

„Tuo metu sėdėjau ant lovos, jis sakė, jeigu nenori, nežiūrėk, – prisiminė baisų nusikaltimą mačiusi liudytoja. – Nežiūrėjau, o netrukus atsisukusi pamačiau, kaip jis Artūrą S. išstūmė pro langą.“

Bet, moters teigimu, N. Kopcas iš buto niekur neišėjo – nutarė, kad kūno nebereikia slėpti tarp buitinių atliekų.

„Sakė, ai, tegul ten ir guli“, – teisme kalbėjo nužudytojo sugyventinė.

Tai, anot jos, įvyko apie 3 val. nakties.

„Po to vėl mes gėrėme – buvau ištikta šoko, gėriau vyną“, – aiškino Viktorija R. Paklausta, kodėl nekvietė policijos pareigūnų, moteris teisinosi, kad nerado savo mobiliojo ryšio telefono.

Apie 6 val. ryte, kai N. Kopcas nuėjo į tualetą, Viktorija R. priėjo prie lango pažiūrėti į savo sugyventinį – pamatė, kad jau atvykusi policija.

„Išsigandau, sakiau, bėgam“, – prisipažino moteris.

Iš daugiabučio jie paspruko ne pro pagrindines duris, todėl ir nesusidūrė akis į akį su policijos pareigūnais. Nuo policijos jie iš pradžių slapstėsi Naujininkuose – atsigulė pievoje: Viktorija R. klausėsi muzikos, o N. Kopcas miegojo.

„Jis manęs nepaleido, visur iš paskos vaikščiojo – tokį dalyką pamačiusi labai bijojau, girtas jis būna labai agresyvus“, – kalbėjo moteris, kuri, nors ir turėjo galimybę nuo N. Kopco pabėgti, tačiau tokia proga nepasinaudojo. O vakare susitiko su dar vienu draugu, kuriam taip pat papasakojo apie tai, kas nutiko, ir paprašė leisti pernakvoti rūsyje.

„Taip naktį praleidome kartu, N. Kopcui skambino policija, klausė, kur jis yra, bet jis pamelavo adresą ir išjungė telefoną“, – prisiminė ji.

Viktorija R. negalėjo paaiškinti, kodėl N. Kopcas nužudė jos sugyventinį, teisinosi, kad šis jai nieko nepasakojo, tačiau užsiminė, jog Artūras S. buvo užpultas iš pasalų: „Jis sakė, kad trenkė į petį, kai šis nesitikėjo, tarp jų nebuvo kilęs konfliktas.“

„Tada aš jo paklausiau – kodėl tu man tai pasakoji, tik tada jis liovėsi“, – sakė Viktorija R.

Jos teigimu, Artūro S. net smarkiai mušti nereikėjo – vyrui prieš 6 metus lūžo dubens kaulai, jis visą laiką vaikščiojo su ramentais.

„N. Kopcas man sakė, kad gerai, jog nebuvau bute ir nieko nemačiau“, – pridūrė Viktorija R.

Moteris sakė, kad rūpinosi savo sugyventinio laidotuvėmis, tuo metu N. Kopcas buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Iš jos vyras taip ir nebuvo išleistas – kol nagrinėjama jam iškelta baudžiamoji byla, N. Kopcui taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Viktorija R. taip pat prisipažino, kad per tuos porą mėnesių, kai buvo pažįstama su N. Kopcu, ne kartą su šiuo turėjo lytinių santykių, tačiau apie šį jos intymų bendravimą Artūras S. nieko nežinojo ir net neįtarė.

„Koks dar gali būti gyvenimas kartu, juk mes tik du mėnesius buvome pažįstami“, – aiškino ji, paklausta, ar ketino susieti savo ateitį su N. Kopcu.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją