Negalima lyginti, bet palyginkime: kas ir ko norėjo iš korupcijos byloje įklimpusio koncerno

Teismui perduota koncerno „MG Baltic“ korupcijos byla ir jos kontekste viešumoje pasirodęs prezidentės Dalios Grybauskaitės bei kaltinamojo Eligijaus Masiulio susirašinėjimas atskleidžia, kokių pageidavimų verslui turėjo politikai.

Viešai skelbiama informacija rodo, kad naudos iš abipusių ryšių tikėjosi ne tik verslininkai. Politikai, susitikinėję ar per tarpininkus bendravę su koncerno „MG Baltic“, valdančio ir įtakingą žiniasklaidos grupę, atstovais, tikėjosi pasinaudoti ir šios verslo pusės atveriamomis galimybėmis. Tiesa, vieni už tai įsipareigojo „atidirbti“, kiti teigia kalbėję tik apie objektyvumą.

Kaip DELFI sakė tarptautinės su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, pastarųjų dienų įvykiai neatskleidė jokių naujų dalykų, kalbant apie verslininkų ir politikų santykius.

„Kai verslininkai siekia bendrauti su politikais, jie nori daryti jiems poveikį. Klausimas, ar jie tai daro skaidriai, ar nėra taip, kad po to politikai priiminėja sprendimus, kurie yra palankūs konkrečiam verslui. Mums to nežinant, ir nukenčiama dėl to, kad sprendimas naudingas labai siaurai žmonių grupei“, – pabrėžė jis.

Pokalbiuose – linkėjimai verslui

„Dapkus pradėjo vėl neršti prieš kandidatą. Vaikšto ir nesąmones kalba, kad jis Rimšelio kursiokas ir pan. Taip nėra. Galite perduoti linkėjimus Mockui, kad patrauktų savo skaliką“, – tokį elektroninį laišką tuometiniam Liberalų sąjūdžio lyderiui, dabar kaltinamajam politinės korupcijos byloje E. Masiuliui 2015 metų gruodžio 15-ąją išsiuntė prezidentė D. Grybauskaitė.

Manoma, kad šiuo atveju prezidentė su E. Masiuliu susirašinėjo apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. Prašymas „patraukti skaliką“, adresuotas koncerno „MG Baltic“ prezidentui Dariui Mockui, sietas su LNK televizijos žurnalistu Tomu Dapkumi, kuris esą rinko duomenis apie trečiąjį kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį.

Šalies vadovės ir E. Masiulio elektroninius laiškus paviešino „Lietuvos rytas“. Prezidentė viešai neneigė susirašinėjusi su politikais, tačiau tvirtino skelbiamų laiškų autentiškumo patvirtinti negalinti, nes jie neišliko Prezidentūros laikmenose.

Viešumoje jau pasigirdo svarstymų, kad šis susirašinėjimas esą atskleidžia, jog šalies vadovė žinojo apie E. Masiulio ryšius su koncernu „MG Baltic“ ir naudojosi juo, kaip tarpininku.

„Kai prezidentė naudojasi parlamentinės partijos lyderiu ir nurodo privatiems verslininkams, kurie turi žiniasklaidos priemonę, kad vienas ar kitas žurnalistas kalbėtų ir rodytų kitaip. Man kyla klausimas, kiek tokių atvejų buvo su kitais žurnalistais, kitomis žiniasklaidos priemonėmis? Į šį klausimą irgi reikia atsakyti. Mes visi prieš porą metų juokavome apie ministro Kęstučio Trečioko „zadanijas“ dėl Druskininkų caro, o kaip čia dabar atrodo? Ar tai ne „zadanijos“?“, – ketvirtadienį LRT laidoje „Dėmesio centre“ apie šią situaciją sakė politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Prieš savaitę „Lietuvos ryto“ televizijoje pasirodęs E. Masiulis, žurnalistės Daivos Žeimytės klausiamas, kodėl prezidentei galėjo būti naudinga per jį turėti kontaktą su „MG Baltic“, svarstė, kad tai galėjęs būti noras „turėti didesnį žiniasklaidos palaikymą“.

„Ne paslaptis, kad ankstesnėje Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje vyko tam tikros įtampos tarp prezidentės ir socialdemokratų, Vyriausybės atskirų narių. Galbūt tai buvo nulemta būtent šito noro turėti kažkokį maksimaliai stipresnį nušvietimą iš žiniasklaidos“, – kalbėjo jis.

Klausiamas, kokia iš to galėjusi būti nauda verslininkams, kaltinamasis korupcijos byloje teigė: „O koks Lietuvoje verslininkas nebijo užsitraukti prezidentės pykčio? Įvardinkit nors vieną“.

Vykdė užduotis, užsitikrino palankumą

Teismui perduotoje „MG Baltic“ korupcijos byloje sukaupti duomenys rodo, kad kaltinamaisiais tapusiems politikams verslininkai išsakė konkrečius pageidavimus – tiek dėl įstatymų pataisų, dėl konkrečių pareigūnų skyrimo ar atleidimo, – už kuriuos atsilygino ne tik finansine parama, bet ir „nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma“.

Teisėsaugininkų pranešimuose apie įtarimus yra nurodoma, kad kaltinamuoju tapęs tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas Raimodas Kurlianskis, dalyvavęs ir koncerno valdomų žiniasklaidos priemonių „MG Baltic media“, „Alfa media“ bei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (LNK) vadovybėje, už paslaugas politikams atsilygindavo ir šios žiniasklaidos grupės palankumu.

Tyrimo medžiagoje nurodoma, kad R. Kurlianskis organizavo E. Masiulio pasirodymus valdomuose televizijos kanaluose LNK bei „Info TV“, kur „didinant politinės partijos Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio ir šio partijos politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta E. Masiulio politinė veikla ir šios partijos veikla“.

„Taip E. Masiulis iš R. Kurlianskio už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir Liberalų sąjūdžiui“, – nurodo teisėsaugininkai.

Per pavaldžius žiniasklaidos kanalus, kaip teigiama bylos medžiagoje, buvo atsilyginama ir kaltinimų sulaukusiam tuometiniam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui bei Darbo partijai.

Nurodoma, kad R. Kurlianskis šiam politikui pažadėjo 12,1 tūkst. eurų kyšį, kuris buvo užmaskuotas kaip nuolaida Darbo partijos politinei reklamai, transliuotai LNK, „Info TV“, BTV bei TV1 televizijose.

Už tai V. Gapšys, tyrėjų teigimu, turėjo ne tik balsuoti už atitinkamus įstatymų projektus, įkalbėti tai daryti kitus politikus, bet ir paveikti tuometinę savo partietę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, kad ši priimtų koncernui priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Žemės ūkio ministerijos bei pavaldžios Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.

Landsbergis: norėjau tik objektyvumo

„MG Baltic“ valdomi žiniasklaidos kanalai minėti ir šioje korupcijos byloje liudijusių kitų politikų. Vienas iš jų – opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis – prieš kelerius metus Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) pasakojo, kad 2016 metų vasarį, prasidėjus vėliau tais metais vykusių Seimo rinkimų kampanijos planavimui, bendravo su bankų, žiniasklaidos bei verslo atstovais.

„R. Kurlianskis buvo vienas iš asmenų, su kuriais turėjau susitikti kaip su žiniasklaidos atstovu“, – rašoma G. Landsbergio apklausos protokole, kurio kopiją turi DELFI.

Politikas neslėpė R. Kurlianskiui, kaip ir kitų žiniasklaidos priemonių vadovams, pristatęs TS-LKD rinkimų programą, taip pat prašęs, kad „MG Baltic“ žiniasklaidos priemonės konservatorių atžvilgiu išliktų objektyvios, mat jau buvo pasigirdę nuomonių, jog „liberalai atrodo gerai LNK grupės kanaluose“.

„Prašiau nesudarinėti nepalankių sąlygų viešojoje erdvėje. R. Kurlianskis teiravosi, ar kažko nesitikime iš koncerno, ir aš jam atsakiau, kad tikimės tik sąžiningumo. (...) R. Kurlianskis tiesiogiai finansinės paramos nėra siūlęs, tačiau yra minėjęs, kad jeigu būtų poreikis finansavimui, tai yra galimybė paremti. Supratau, kad jis kalbėjo apie paramą partijai. (…) R. Kurlianskiui griežtai atsakiau, kad tokio poreikio nėra“, – protokole cituojamas G. Landsbergis.

Kaip TS-LKD pirmininkas sakė DELFI, šiuo metu susidarė „ypatingai keista situacija“, kai politikai yra kritikuojami dėl panašių prieš kelerius metus vykusių susitikimų, bet tuo pačiu metu ir toliau gauna žiniasklaidos verslo vadovų kvietimus.

„Dabar kartais jau su šypsena tenka paklausti, ar jie tikrai supranta, ką daro ir kaip tai dera su išsakoma kritika. Man dažniausiai būna pabrėžiama, kad „mes kitokie“. Tačiau anuomet, grįžtant į tuos įvykius, niekas negalėjo per daug nuspėti, kuo viskas baigsis, ypač, jei jokios korektiško bendravimo ribos, taip pat ir teisine prasme, nebuvo peržengtos“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Jis teigė, jog viešose vietose, „nuo nieko nesislapstant“ vykusių pokalbių metu išsakyta formuluotė dėl objektyvaus atspindėjimo nebuvo prašymas palankiai nušviesti TS-LKD veiklą.

„Objektyvu yra tada, kai abi pusės turi galimybę pasisakyti. Tai aš vadinu objektyvumu“, – sakė konservatorius.

Išeitis – deklaruoti planuojamus susitikimus

Kaip DELFI aiškino S. Muravjovas, siekiant, kad politikai nepatektų į nepatogias situacijas, jie turėtų deklaruoti savo susitikimus su verslo atstovais.

„Džiaugiuosi, kad parlamente esantys politikai tai daro vis dažniau. Tai vienintelis tvarus kelias į priekį, nes jokiu būdu nereikėtų stigmatizuoti politikų ir verslininkų santykių“, – kalbėjo „Transparency International“ atstovas.

Pasak jo, verslo atstovai yra labai svarbi visuomenės dalis, o jų patirtis reikšminga, svarstant įvairiausius sprendimus.

„Manau, pastarųjų dvejų metų įvykiai, kalbant apie „MG Baltic“ bylą, parodė, kad labai daug priklauso ir nuo politinės partijos vadovybės. Esame pripratę tikėtis rezonansinių bylų iš teisėsaugos institucijų, tačiau aišku, kad sėkmės formulė yra pačių partijų rankose. Juk nereikia naujų įstatymų – tereikia pradėti skelbti apie savo susitikimus ir sukurti gerąjį pavyzdį“, – tvirtino S. Muravjovas.

Prieš savaitę vykusioje TS-LKD taryboje panašų siūlymą išsakė konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis. Jis siūlė papildyti TS-LKD Etikos kodeksą nauju punktu, kuris būtų įspėjimas „visų susivokimui“.

„Bendraujant su verslo, taip pat su žiniasklaidos verslo, atstovais TS-LKD nariai ir ypač jos vadovai vengia situacijų, kai paprasta informacija apie programą ar veiklą gali būti interpretuojama kaip paramos partijai prašymas. Juolab paramos partijai prašymas mainais į kokią nors politinę paramą“, – dėstė V. Landsbergis.