„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ bus diskutuojama klausimu, kiek tai sustabdys korupciją?
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, „valstietė“ Agnė Širinskienė dėstė, kad pagrindinis šio įstatymo tikslas yra kova su korupcija, organizuotu nusikalstamumu, savanaudiškais nusikaltimais – jų prevencija, siekiant žmones atgrasyti, sudarant tokias aplinkybes, kad neteisėtas praturtėjimas, turtas, kurio žmogus nesugeba pagrįsti savo legaliomis pajamomis negalėtų būti kaupiamas. O žmogus, jeigu tokį turtą sukaupė, negalėtų toliau jo naudoti ir džiaugtis jo vaisiais.
„Kuriant šitą įstatymą, mes, manau, sumušėme visus komiteto klausymo rekordus. Jau parengtam tekstui, kuris buvo išdiskutuotas ministerijose, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, sutvarkyti kartu su mokslininkais, teisėsaugos institucijomis, prireikė šešiolikos klausymų. (…) Manau, kad visi, pradedant nuo mokslininkų, kurie norėjo ir dalyvavo, ir aš esu jiems labai dėkinga, ir baigiant teisėsaugos institucijomis, arba ta pačia, dabar jau liūdnai pagarsėjusia verslo konfederacija, visi galėjo dalyvauti ir būti išklausyti. Vertinome ir užsienio šalių praktiką, kur tokie įstatymai veikia“, – pasakojo A. Širinskienė.
Advokatui kyla klausimų, kaip įstatymas bus taikomas
Advokatas Romualdas Drakšas sutiko, kad daugelyje šalių yra civilinis turto konfiksavimas.
„Šalys paprastai skirstosi į dvi dalis – jos turi arba išplėstinį konfiskavimą, arba civilinį. Lietuva yra unikali šalis, kuri turi visas įmanomas konfiskavimo rūšis – net du šituos pagal savo paskirtį giminingus institutus.
Tačiau praktiškai visose tose šalyse, kurios turi civilinį turto konfiskavimą (JK, Airija, Italija), tai yra kuriamas atskiras procesas. Anglijoje yra 400 lapų dokumentas, Italijoje – antimafijos kodeksas, Airijoje – diau kaip 400 straipsnių įstatyme. Tai yra ištisas procesas – nuo iki“, – kalbėjo R. Drakštas.
Pasak advokato, Lietuvoje turime įstatymą, kuris yra lyg tam tikras miksas, kai kol kas neaišku, kaip jį taikys teismai.
„Žiūrėkime, įstatyme yra prokuroro teisė areštuoti turtą (tai nėra civilinės teisės dalykas). (…) Reiškia, mes galbūt užkabiname baudžiamąjį procesą, bet skundų nagrinėjimas nėra baudžiamojo proceso dalis. (…) Toks įstatymas yra miksas.
Iš vienos pusės tai yra prezumpcija, kad turtas yra neteisėtas. Iš kitos pusės teigiama, kad bus žiūrima civilinio proceso tvarka, kas įteisina rungtyniškumo principą. Tai reiškia, kad kiekvienas turi įrodyti savo. Tai yra prokuroras turės įrodyti, kad turtas yra neteisėtas“, – kalbėjo R. Drakštas.
Advokatas sako, kad lieka atviras klausimas, kaip bus tokioje byloje – ar prokuroras ateis su prezumpcija, kad užtenka turimų sąlygų, ar jis turės įrodyti.
„Jeigu jis turės įrodyti, kuo tai skiriasi nuo neteisėto praturtėjimo instituto, kuris buvo pas mus, ir nesuveikė“, – sakė R. Drakšas.
Tam, kad žmogumi susidomėtų turi būti išpildytos dvi sąlygos
Laidoje buvo nagrinėjama hipotetinė situacija – ar žmogus, pasistatęs namą, jau gali tapti šio įstatymo objektu.
„Pirmiausia, prieš pastatydamas namą ir disponuodamas turtu, Jūs turėjote padaryti kažkokią nusikalstamą veiką – būti įtariamas arba kaltinamas, arba patekti į organizuotų grupių narių sąrašus, kuriuos turi Policijos departamentas. Viena sąlyga yra numanomas žmogaus ryšys su nusikalstama veika“, – aiškino A. Širinskienė.
Pasak politikės, kita sąlyga, kada tuo žmogumi bus pradėta domėtis, turi būti numanomas skirtumas, kuris būtų tiriamas ikiteisminio etapo metu.
„Tai yra turi būti 100 tūkst. eurų skirtumas – tarp Jūsų legalių pajamų ir to turto, kurį Jūs greičiausiai valdote“, – dėstė A. Širinskienė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė prisiminė, kad per klausymus Seime iš verslo konfederacijos girdėjo priekaištų esą bus gaudomos visos močiutės, kurios kiaušiniais arba gėlėmis prekiauja.
„Manau, kad visi puikiai suprantame, kad uždirbti 100 tūkst. eurų vertės sumą, kas savo laiku buvo butas Vilniaus mieste, negalint tos sumos pagrįsti savo teisėtomis pajamomis, tai yra jau labai daug“, – sakė A. Širinskienė.
Politikė paaiškino, kai įtariama, kad toks skirtumas gali būti, teisėsaugos institucijos pradeda tikrinti, ar tikrai taip gali būti, ir kreipiasi į asmenį, prašydamos pagrįsti.
„Iš tiesų gali būti, kad žmogus gavo paveldėjimą, kurio teisėsaugos institucijos nemato. Gali būti, kad jis turėjo kažkokių pajamų užsienyje. Jeigu žmogus pagrindžia, ir abejonės yra išsklaidomos, toliau tas procesas į teismą nesirutulioja.
Jeigu, vis dėlto, prokuroras mato, kad žmogaus pateiktų dokumentų neužtenka, kad tikrai 100 tūkst. eurų skirtumas tarp teisėtų ir galimai ne visai sąžiningai uždirbtų pajamų yra, tada prasideda tas vadinamasis rungtyniškumo procesas, kur tiek prokuroras, tiek tas asmuo, kuris disponuoja tokiu kiekiu pajamų, jau teismui įrodinėja, ir yra vertinami tiek vieno, tiek kito argumentai“, – aiškino A. Širinskienė.
Mokslininkas: klausimas yra detalėse
Teisės instituto mokslininkas, studijos apie civilinį turto konfiskavimą autorius Skirmantas Bikelis atkreipė dėmesį, kad tokie klausimai, kaip – ar toks instrumentas iš viso yra galimas, jau yra svarstyti Europos žmogaus teisių teisme.
„Užsienio praktika rodo, kad apskritai instrumentas yra perspektyvus, bet klausimas dabar yra detalėse – kaip specifinis mūsų lietuviškas variantas galėtų veikti praktikoje? Tam tikrų problemų tikrai matome.
Yra dar iki galo nesuderintų dalykų, kaip, pavyzdžiui, santykiai su jau egzistuojančiais kitais instrumentais. Pavyzdžiui, egzistuoja atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą. Tai, jeigu asmuo disponuoja 100 tūkst. eurų, ir negali jų paaiškinti, tai kyla pagrindai taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą. Nors žinome, kad perspektyvos patraukti asmenį už tai yra labai menkos dėl jau praktikoje išryškėjusių sunkumų“, – sakė S. Bikelis.
Pasak mokslininko, kartu esant įstatyme numatytiems pagrindams gali susidaryti situacija, kad dėl to paties turto yra pagrindas taikyti civilinį turto konfiskavimą, kuris įrodinėjimo prasme yra kur kas paprastesnis ir perspektyvesnis.
„Taip pat galimi klausimai, kai atsiranda pagrindai taikyti išplėstinį ir civilinį turto konfiskavimą. Šie klausimai iki galo nėra išspręsti“, – sakė S. Bikelis.
Mokslininkas numano, kad Prokuratūra rengia rekomendacijas, kaip taikyti įstatymus, ir šie klausimai bus išspręsti.
„Kita vertus, jau ir viešojoje erdvėje buvo išsakyta abejonių – ar pakankamai yra saugiklių tam tikrais atvejais? Kai žiūrime į pagrindus taikyti civilinį turto konfiskavimą – bendra sąlyga yra 100 tūkst. eurų vertės nepaaiškinto turto. Tai jau savaime yra labai įtartina aplinkybė. (…)
Bet vien savaime ji yra nepakankama, kad galėtume įtarti, kad tai yra su nusikalstamoms veikomis susijęs turtas. Tam įstatyme numatyti papildomi pagrindai. Kai kurie jų yra labai stiprūs – pavyzdžiui, kad asmuo yra nuteistas už tam tikrus nusikaltimus (pavyzdžiui, susijusius su narkotikais, kontrabanda, sukčiavimą). (…)
Tačiau veto nuleido įrodinėjimo kartelę. Šituo pakeitimu perėjome prie nepaaiškinto turto koncepcijos – kad, jeigu turtas nepaaiškintas, atsiranda pagrindas jį konfiskuoti. Prieš tai civilinio turto konfiskavimo koncepcija buvo tokia – kad, jeigu yra pagrindas manyti, kad turtas turi sąsajų su nusikalstomis veikomis“, – aiškino S. Bikelis.
Pasak mokslininko, pagal ankstesnį atvejį teismas negalėtų konfiskuoti turto, jeigu nebūtų byloje visai jokių sąsajų su nusikaltimais.
„Pakeitimas padarytas turint argumentą – apeliuojant į riziką pažeisti nekaltumo prezumpciją, kai civilinėje byloje kalbame apie nusikalstamu būdu gautą turtą. (…) Atsižvelgiant į šitą abejonę buvo tiesiog pašalintas saugiklis, kuris leistų teismui peržiūrėti prezumpcijos pagrindus.
Šiuo metu teismas neturi pagrindo pasitikrinti, ar pagrįstai prieš asmenį taikoma prezumpcija, jeigu tarkime teisėsauga visai be pagrindo pareikštų įtarimą asmeniui ir paskui bylą nutrauktų. Šiuo metu teismui reikia labai kūrybiškai pritaikyti įstatymą, kad surastų pagrindą nekonfiskuoti turto, jeigu jis matytų, kad, tegul asmuo ir nesugeba jo paaiškinti, bet nėra jokių duomenų, kad turtas kaip nors būtų susijęs su nusikalstamomis veikomis“, – aiškino S. Bikelis.