Pagal įregistruotą įstatymą, civilinis turto konfiskavimas būtų taikomas asmens turtui arba jo daliai, neproporcingai jo teisėtoms pajamoms, kai jį valdo asmenys, kurie buvo kaltinami arba nuteisti už visą eilę nusikaltimų – nuo kontrabandos iki prekybos poveikiu arba kyšininkavimu.
Tokiam įstatymo projektui trečiadienį pritarė Vyriausybė.
Paklaustas, ar normalu, kad tokia priemonė būtų taikoma ir tiems asmenims, kurie nenuteisti dėl padaryto nusikaltimo, Civilinio turto konfiskavimo institutą tyrinėjęs ir įstatymą rengusioje darbo grupėje dalyvavęs Lietuvos teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis atkreipė dėmesį į Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktiką.
Pasak jo, EŽTT jau ne vienoje byloje pripažino civilinio konfiskavimo proceso pagrįstumą. Byloje prieš Italiją toks sprendimas buvo priimtas dėl turto, valdomo žmogaus, susijusio su mafija. Byloje prieš Jungtinę Karalystę pripažintas pagrįstu sprendimas konfiskuoti civiline tvarka pinigus, turimus asmens, skirtus prekybai narkotikais, nors tas asmuo nebuvo nuteistas dėl rengimosi prekiauti narkotikais. Byloje prieš Sakartvelo teismas pripažino pagrįstu sprendimą civiline tvarka konfiskuoti turtą, valdomą korupcija įtariamo asmens.
„Visais šiais atvejais asmenys nebuvo nuteisti, bet prieš tokių asmenų ir jų giminaičių turtą buvo vykdomas civilinis konfiskacijos procesas. Tie asmenys nebuvo nuteisti, bet buvo surinkta visuma duomenų, įrodymų, kurie civilinį teismą įtikino, kad jų turtas yra neteisėtos kilmės ar skirtas nusikaltimams daryti, plius tie asmenys nepateikė įtikinančių turto teisėtos kilmės ar paskirties įrodymų, ir buvo priimti sprendimai konfiskuoti turtą“, – kalbėjo S. Bikelis.
Pasak mokslininko, šiame procese Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) dalyvauja kaip pagalbininkas, tačiau vien šios institucijos išvadų pagrindu negalima daryti tvirtų išvadų ir imtis radikalių priemonių.
„Pati VMI savo tyrimo pagrindu gali apmokestinti neaiškios kilmės turtą, ir pritaikyti labai dideles mokestines baudas, bet civilinis turto konfiskavimas yra dar radikalesnis dalykas, kuriam pagrįsti reikia rimtų įrodymų ir išsamios teisminės ginčų procedūros“, – dėstė S. Bikelis.
Pasak mokslininko, turto kilmės tyrimai atliekami pasitelkiant kriminalinę žvalgybą, jį daro kriminalinės žvalgybos subjektai – kriminalinės policijos biuras arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Taip pat VMI ir kitos institucijos atlieka pagalbininkų vaidmenį, pasidalina duomenimis, kuriuos jie turi.
„Yra ne tik įvairiais būdais renkama informacija apie aptikto neaiškios kilmės turto kilmę, bet ir ieškoma kito asmens faktiškai valdomo turto, nes daugeliu atveju neteisėtai įgytas turtas yra slepiamas, dažnai fiktyviai perleidžiamas kitiems asmenims. Po tyrimo, medžiaga surenkama, prokuroras, kaip tokio tyrimo vadovas, su visa medžiaga, nusprendęs, kad jos jau pakanka, kreipiasi į civilinį teismą, ir teisme prasideda rungtyniškas procesas, kuriame tarp ieškovo (prokuroro) ir atsakovo (asmens, iš kurio turtą siekiama konfiskuoti) vyksta ginčas dėl turto kilmės, jo vertės ir kitų susijusių klausimų.
Prieš teismą prokuroras, remdamasis žvalgybinio tyrimo ir kitais metodais surinktų duomenų visuma, įrodinėja, kad turtas yra neteisėtos kilmės, o atsakovas bando įrodyti priešingai“, – sakė S. Bikelis.
Mokslininkas pateikė pavyzdžių šalių, kur toks institutas veikia, tarp jų paminėdamas Bulgariją, Italiją, tačiau apgailestavo, kad Lietuvoje labai skubama rengti šio įstatymo projektą.
„Įstatymo projektą rengia VRM sudaryta darbo grupė, tačiau jos nariai net nėra aptarę to paskutinio varianto, kuris užregistruotas Seime. Nebuvo skirta pakankamai laiko aptarti visoms pastaboms ir siūlymams, kuriuos yra išsakę darbo grupės nariai. Registruotame projekte netgi randu mano dar nematytų sąvokų, nors ir esu jo rengimo darbo grupės narys. Netgi esminės turto kilmės įrodinėjimo teisme taisyklės, kurios įrašytos į projektą, darbo grupėje nebuvo išsamiai aptartos“, – teigė S. Bikelis, nuogąstaudamas, kad dėl tokio skubėjimo įstatymo projektas gali įstrigti tolimesnėse jo svarstymo stadijose, o jei toks projektas būtų priimtas, gali kilti jo taikymo sunkumų.
Nėra siejamas su baudžiamąja atsakomybe
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas aiškino, kad civilinio turto konfiskavimo institutas nėra siejamas su baudžiamąja atsakomybe.
„Kalbama apie turtą: jeigu asmuo, kuris, pavyzdžiui, dirba politiku, tarnautoju, pareigūnu arba vadovauja valstybės įmonei, gyvena iš atlyginimo, staiga susikrauna neadekvatų turimoms pajamoms turtą, jis turėtų pagrįsti to turto kilmę. Jeigu toks žmogus turto kilmės nepagrindžia, prasideda teisinis procesas, kur teismas turėtų teisę tokį turtą paimti visuomenės poreikiams“, – sakė V. Bakas.
Pasak jo, ši priemonė turėtų veikti kaip atgrasanti priemonė pelnytis iš korupcijos. Politikas atkreipė dėmesį, kad ta priemonė būtų taikoma ir organizuotų grupių nariams.
„Projektą rengė dvi ministerijos, pagal straipsnių logiką, tai yra veikos, kurios susijusios su tomis veiklomis, kuriomis verčiasi organizuoto nusikalstamumo gaujos, o kita įstatymo pusė – korupcinės veikos. Tai yra nusikaltimai, susiję su valstybės interesais, su valstybės finansų sistema“, – sakė V. Bakas.
Nepavyktų turto išslapstyti pas močiutes
Pasak politiko, pagal šį įstatymą nepavyktų sukaupto turto išslapstyti pas gimines, siekiant išvengti atsakomybės.
„Pagal šį įstatymą tokios schemos nepavyktų. Jos dabar tokios taikomos. Lietuvoje per aštuonerius metus nėra nei vieno atvejo, kad už korupcines veikas nepagrįstai praturtėjęs žmogus atsakytų Baudžiamojo kodekso tvarka, nors yra toks straipsnis „neteisėtas“ praturtėjimas. Viena iš priežasčių, kodėl tas straipsnis neveikia, ir yra ta, kad jį iškaišo giminėms, pavyzdžiui, močiutėms. Civilinio konfiskavimo atveju šita sistema nesuveiktų, nes kalbama ir apie susijusius asmenis“, – sakė V. Bakas.
Pasak jo, ši priemonė moderniausia iš tų, kurias šiandien yra sugalvojęs Vakarų pasaulis.
„Dar galima kalbėti apie visuotinį turto deklaravimą, bet jis pats savaime nesprendžia problemos. Čia jau yra visai kita sritis. Mes jau turime tvarką, kad valstybės tarnautojai, viešųjų įstaigų vadovai deklaruoja turtą. Bet kas iš to? Niekas labai stipriai nesigilina. (…) Civilinis turto konfiskavimas arba neteisėto praturtėjimo prevencija yra tai, ką šiandien siūlo kitų valstybių patirtis“, – sakė V. Bakas.
Jis tikisi, kad įstatymas bus pateiktas Seimo pavasario sesijoje, priimtas rudenį, o įsigalios nuo kitų metų.
Veikia kitose valstybėse
V. Bakas taip pat pateikė medžiagos, kurioje aprašoma, kaip toks institutas veikia kitose valstybėse. Pagal ją, tokiose valstybėse kaip Airija, Jungtinė Karalystė (JK) arba Italija turto konfiskavimas yra galimas ir jo nesiejant su formaliomis baudžiamosiomis procedūromis bei kaltinimais dėl konkrečių nusikaltimų padarymo.
Pavyzdžiui, JK civilinis iš neteisėtos veiklos įgyto turto išieškojimas vykdomas pagal 2002 m. priimtą Nusikalstamai įgyto turto įstatymą.
„Civilinė iš neteisėtos veiklos gautų pajamų konfiskacija nesiejama su jokiu formaliai vykdomu baudžiamuoju procesu ir gali būti taikoma, kai nėra pakankamai įrodymų asmens apkaltinimui baudžiamąja tvarka; kai asmuo nėra apkaltinamas vadovaujantis viešuoju interesu; kai baudžiamąja tvarka vykdoma konfiskacija buvo nesėkminga; kai iš neteisėtos veiklos pajamas gavęs asmuo yra miręs ar išvykęs į užsienį ir nėra perspektyvų jo ekstradicijai.
Civilinės konfiskacijos procedūrą teisėsaugos institucijos (Nacionalinė kovos su nusikalstamumu agentūra) gali pradėti, jeigu išieškotinas turtas aiškiai identifikuojamas, o jo vertė yra ne mažesnė kaip 10 000 svarų sterlingų; turtas yra įgytas ne seniau kaip prieš 12 m.; byla yra reikšminga vietos bendruomenei; yra įrodymų, leidžiančių pagal civilinį tikėtinumų balanso principą tvirtinti, kad turtas įgytas iš nusikalstamos veiklos pajamų“, – teigiama konspekte.
Pagal jį, JK sprendimą dėl civilinės konfiskacijos priima teismas. Įrodinėjimo našta tenka teisėsaugos institucijai. Turtas gali būti konfiskuojamas net neįrodžius, kad jis įgytas iš konkretaus nusikaltimo.