„Mano galva, tikrai pavyko. Pats turinys arba objektas, apie ką mes kalbėjome, iš esmės pasikeitė per tas 2–3 valandas, kol vyko pokalbis. O pokalbis vyko ir salėje, ir paskui sklypą apžiūrėjome. (...) Tai turinys, apie kurį mes kalbėjomės, iš esmės keitėsi nuo to, gyventi ar negyventi šalia mūsų neįgaliesiems, į turinį, kokios geriausios sąlygos būtų tiems žmonėms, kurie čia planuoja gyventi“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė L. Kukuraitis.
Pasak ministro, nuspręsta keisti pastato projektą, kad pastatas neišsiskirtų iš kitų.
„Architektūrinis sprendimas yra labai svarbus, nes jeigu mes padarome pailgą pastatą su dešimčia vietų, tai jis tikrai atrodo labai instituciškai ir šia prasme net ir man tas projektas, kuris buvo pasiūlytas, netinka. Kadangi buvo šalia architektas, tai mes jau net vietoje sutarėme, kad jis būtų iš esmės pertvarkytas, kad įsikomponuotų tarp kitų namų ir iš karto nesimatytų, kad čia gyvena kiti, kitokie. Mes būtent to ir siekiame, kad žmonės gyventų tarp mūsų ir skirtinumo nebūtų“, – sakė L. Kukuraitis.
SADM skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje yra per 6000 neįgaliųjų bei daugiau nei 2000 vaikų, gyvenančių socialinės globos įstaigose. Siekiant sudaryti sąlygas jiems gyventi bendruomenėje, iš globos institucijų jie pradėjo keltis į bendruomeninius namus. Valstybės biudžeto lėšomis jau įsteigti 28 grupinio gyvenimo namai, kuriuose šiuo metu gyvena 38 vaikai ir 174 suaugę asmenys bei 84 bendruomeniniai vaikų globos namai, kuriuose gyvena 490 vaikų.
Institucinė globos namų pertvarka Lietuvoje pradėta 2014 metais. Ji skirta pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų dviem grupėms – neįgaliesiems, turintiems proto ar psichikos negalią, ir likusiems be tėvų globos vaikams.
Bendrai šia pertvarka norima sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kad būtų sudarytos galimybės kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai gauti individualias paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje biologinėje, o jos nesant, įtėvių, globėjų šeimoje.
Numatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo įstaigas gali patekti tik tie, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis. Taip pat tam tikrais atvejais gali būti ribojamas naujų neįgalių asmenų apgyvendinimas į pertvarkomų įstaigų sąrašą įtrauktose įstaigose, kol bus baigti jų pertvarkos procesai.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. likusiems be tėvų globos vaikams ilgalaikė socialinė globa negalės būti naujai pradedama teikti vaikų socialinės globos namuose.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. numatoma nepriimti naujų darbingo amžiaus neįgalių asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai į likusius pertvarkytų įstaigų institucinės ilgalaikės socialinės globos padalinius.
Nuo 2030 m. planuojama nebepriimti naujų darbingo amžiaus asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai (stacionariuose globos padaliniuose) į jokias socialinės globos įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.