Pastarąją vasarą socialiniuose tinkluose pro daugelio akis greičiausiai nepraslydo vaizdai iš sūpynių parko, kuriame galima pasisupti ant paspirtuko, dviračio, kėdės, kastuvo, prekių vežimėlio ar net skraidančio kilimo. Tai – dalis „Vytenio parko“, kuriame galima pasivaikščioti ir basų kojų taku, o ieškantys nuotykių gali pasirinkti ir nakvynę medžiuose įrengtuose nameliuose. Parką V. Urba kuria jau ne vienerius metus, tačiau netikėtai pradėjus plūsti žmonėms, teko kai kuriuos darbus baigti greičiau.
„Nebežinojom, kur čia bėgti ir ką čia daryti, – „Delfi“ laidai „Ar galiu užeiti?“ pasakojo V. Urba, pirmaisiais mėnesiais lankytojus į parką įleidęs nemokamai. O čia atvykę lankytojai ne tik vaikščiodavosi takais, supdavosi neįprastose sūpynėse, bet ir rengė iškylas gamtoje. „Visur vyko tiesiog šventė“, – nusijuokė V. Urba, prisiminęs pirmąsias parko dienas su miniomis lankytojų.
Jei šiuo metu nuspręsite apsilankyti „Vytenio parke“, už apsilankymą teks su mokėti kelis eurus. Suaugusiems – po 3 eurus, vaikams iki 16 metų – 1 eurą, o vaikai iki septynerių metų įleidžiami nemokamai. „Priėmėme tokį sprendimą, nes ir tvarkyti, ir šiukšles rinkti, išvežti, ir tualetai, ir vanduo, ir sūpynių parkui reikia priežiūros“, – vardijo V. Urba, pateisindamas sprendimą apmokestinti patekimą į parką. Beje, jis atskleidė, kad sūpynių parke jau kabo trečiasis dviratis, nes pirmieji žmonių srautą atlaikė neilgai.
Besivaikščiodami po parką, priėjome ir daugiausia žmonių sutraukiančią sūpynių vietą. V. Urba pasakojo, kad populiariausias objektas čia – prekių vežimėlis. „Čia visi daiktai yra antriniai, – apie dar kartą panaudojamus daiktus, paverčiant juo sūpynėmis, kalbėjo parko įkūrėjas. – Viskas tvariai. Štai ir kėdė šiek tiek pavargusi, bet labai patogi.“
V. Urba sako, kad neskaičiavo, kiek kainavo visa tai įrengti, tačiau pripažino, kad investicijų reikia nuolat. Reikia ne tik kai kuriuos suptis nebetinkamus objektus pakeisti tvirtesniais, bet ir pakeisti visus sūpynių trosus.
Vis dėlto, ar jo vieno galvoje kyla tiek idėjų? „Aš 16 metų organizavau Kaziuko mugę, vis ateidavo korespondentai ir klausdavo: Vyteni, kas bus naujo šiemet? Tai reikia ir galvoti, kas bus naujo. Ateina kiti metai, irgi reikia sugalvoti kažką naujo“, – pasakoja V. Urba.
Tai, kad V. Urba daugybę metų organizavo Kaziuko mugę, galima pamatyti ir vaikštant po jo parką. Čia galima pasimatuoti ilgiausias Lietuvoje kurpes, pamatyti važiuojantį senovinį milžinišką lygintuvą ar prie vandens telkinio pastatytą didžiulį krėslą, kurį juokais galima vadinti geriausio parko žvejo krėslu.
Pasisupę kartu su V. Urba perėjome ir basų kojų taką. Dalis jo veda per pelkę, kurios įveiklinimas – vienas iš V. Urbos ateities planų. Beje, šiek tiek bristi į pelkę galima ir dabar – ja baigiasi visas basų kojų takas.
Bevaikštant po parką V. Urba pasakojo, kad visa tai kuria jau 21-erius metus ir priduria, kad visuomet reikia dirbti. „Taip atrodo, bet čia pabėgi, tai jau ten truputį griūna, reikia bėgti. Reikalų yra pakankamai“, – nusišypsojo V. Urba.
Kartu užlipome ir į namelius medžiuose. Čia kiekvienas namelis turi po atskirą tualetą, tik dušu reikia dalintis. „Kiekvienas namelis turi ir savo pavėsinę. Toje pavėsinėje smagu pasėdėti. O miegojimui – nameliai pakankamai maži, keturviečiai“, – teigė parko įkūrėjas.
Išlydėdamas „Delfi“ komandą V. Urba pasakojo, kad tokiai kūrybai jį įkvėpė tėčio ištarti žodžiai. „Mano tėvukas sakė: tik nedaryk taip, kaip visi daro. Reikia daryti kažkaip kitaip“, – nusijuokė V. Urba ir pridūrė, kad šiame parke visuomet atsiranda kažkas naujo, tad lankytojai kas kartą čia atvykę gali ir vėl būti nustebinti.
Visas pasivaikščiojimas po „Vytenio parką“ – laidoje „Ar galiu užeiti?“. O „Delfi“ laida „Ar galiu užeiti?“ į vis kitas duris beldžiasi kas savaitę ir kiekvieną trečiadienį pasakoja vis kitą istoriją. Visas „Ar galiu užeiti?“ laidas galite rasti čia.