Neištvėrė: feisbuke paviešino, kaip pateko pas gydytoją

Beviltiškai bandantys užsiregistruoti pas gydytoją pacientai feisbuke pliekia sistemą ir dalijasi patirtimi, kaip apeiti eiles.

Prireikė beveik mėnesio, kol užregistravau vaikus pas okulistę. „Skambinkite kitą savaitę“, – sakydavo registratorė. Paskui: „Skambinkite rytoj“.

Kadangi prisiskambinti ne taip paprasta, vilnietė Giedrė važiuodama pro šalį pati užsuko į registratūrą. „Negaliu atidaryti sistemos, eikite į kitą kabinetą“, – paaiškino registratorė.

Mama nuėjo į kitą kabinetą. Nukeltas ragelis padėtas ant stalo. „Sekite internete, turėtų atsirasti grafikas lapkričiui“, – išgirdo paaiškinimą. Sekė, kol susekė. Valandą krapštėsi bandydama užsiregistruoti dukrą: sistema vis rašė, kad nėra gimimo datos.

Po nesėkmingų bandymų vis dėlto pavyko dar kartą prisiskambinti į registratūrą. Giedrė paaiškino, kad nori užsiregistruoti tiesiai, nes internetu negali, sistema nepriima gimimo datos.

„Taip, nepriima ir mums, reikia asmens kodą suvesti“, – tokį atsakymą išgirdo DELFI skaitytoja. Tačiau iš kur galėjo žinoti? Vis dėlto, po beveik mėnesį trukusio atkaklaus darbo jai pavyko dukrą užregistruoti pas oftolmologą. Lapkričio pabaigai.

„Didi sėkmė po ilgų kančių“, – socialiniuose tinkluose pasidalijusi asmenine patirtimi konstatavo Giedrė.

Kadangi problema – pažįstama daugeliui, Giedrės pasidalijimas sulaukė daugybės komentarų feisbuke. Tačiau prieš tai – trumpas Santariškių vaikų konsultacinės poliklinikos paaiškinimas pacientės mamai.

Kaip DELFI teigė Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikos administracija, registruojant pacientus šiuo metu pasitaiko klaidų ir trukdžių, nes diegiama nauja pacientų registracijos sistema, kuri bus paleista lapkričio 1 dieną.

Užsiregistruoti pas vaikų oftalmologą Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikoje galima lapkričio mėnesiui. „Tačiau tėvai gali pasirinkti kitą gydymo įstaigą, kur šią paslaugą galima gauti greičiau. Tokią informaciją, nuolat atnaujindama, skelbia Vilniaus teritorinės ligonių kasos interneto svetainė“, – priminė įstaigos atstovai.

Kam naudingi isterikuojantys, palūžę pacientai

Tikimybė, kad kitur nereikės eiti kryžiaus kelių registruojantis pas specialistą – menka. Toks įspūdis kilo skaitant Giedrės pasidalijimą komentavusių jos feisbuko draugų nuomones:

„Baisi sistema. Vien peržiūrėjus, kiek metų kuriamos skirtingos elektroninės registracijos sistemos, darosi kraupu, kad tokia maža valstybė taip neatsakingai leidžia pinigus“.

„Mano kolegą su akivaizdžiais stenokardijos priepuoliais pas kardiologą užregistravo lapkričio pabaigai...“

„Keisti dalykai dedasi – nepamenu, kas praėjusią savaitę skundėsi irgi, kad į nemokamą konsultaciją užregistruot nepavyko, lapkričio pabaigą minėjo, nes sistema „neveikė“, o mokamai – vos ne kitą dieną pasiūlė ateit“.

„Sistema sukurta kantriausiems, juk kitaip nereikėtų tiek privačių kabinetų, kur kreipiasi visi palūžę ir linkę isterikuoti (čia aš apie save)“.

Nedidelė, bet galinga

Kaip taikliai įvardijo ekonomistė Rūta Vainienė, eiles lietuviškose sveikatos priežiūros įstaigose galima apeiti trimis būdais: jei turi pažinčių, jei turi pinigų arba jei sukeli milžinišką skandalą.

„Kokios lieka išeitys? Pirma, padidinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kad ligonių kasos turėtų daugiau lėšų ir galėtų jų daugiau duoti gydymo įstaigoms. Nesiūlau šio varianto, nes jame įveltas itin ydingas administracinis lėšų paskirstymas ir itin destruktyvus mokesčių naštos kėlimas“, – komentare portalui lrt.lt teigė ekonomistė.

Kita išeitis, kurią siūlo R.Vainienė – paciento priemoka. Nedidelė, bet galinga.

„Pavyzdžiui, 1,5 euro už vizitą, 5 eurai už lovadienį. Ką tai duotų? Pirma, tai sumažintų perteklinę paklausą sveikatos paslaugoms, nes net ir maža priemoka skatins atsisakyti nereikalingų vizitų pas medikus“, – įsitikinusi ekonomistė, pakartodama dar keturis priemokų, apie kurias daug metų kalba, pliusus.

Siūlo bausti, nes tik laiku suteikta paslauga – kokybiška

Prezidentė Dalia Grybauskaitė eilies sveikatos priežiūros įstaigose siūlo mažinti baudžiant įstaigas už terminų nesilaikymą. Prezidentės įsitikinimu, skubi pagalba pacientams privalo būti suteikta per parą, šeimos gydytojo konsultacijos turėtume laukti ne ilgiau kaip savaitę, gydytojo specialisto konsultacijos – ilgiausiai mėnesį. Ne ilgiau turėtume laukti ir brangių tyrimų, kurie apmokami valstybės lėšomis. Planinė pagalba stacionare turi būti suteikta ne vėliau kaip per 60 dienų.

Tokie terminai siūlomi įtvirtinti įstatymu, o už jų nesilaikymą numatyta labai konkreti atsakomybė. „Jei įstaiga pacientui paslaugą suteiktų vėliau, Ligonių kasos už tai jai nesumokėtų, nes nelaiku suteikta paslauga – nekokybiška paslauga“, – pristatydamas iniciatyvą pabrėžė Prezidentės patarėjas teisės klausimais Šarūnas Narbutas.

Ar normalu registracijos pas specialistus nuo ankstaus ryto laukti gyvoje eilėje ar keletą mėnesių negauti skirtos chemoterapijos? Chirurgas dr. Vytautas Gasiūnas pripažįsta, kad ne.

Anglijoje – 18 savaičių terminas

Prancūzijoje ir Lietuvoje praktikuojantis ortopedas traumatologas yra dirbęs ir Anglijos klinikose, tad DELFI papasakojo, kiek operacijų ir procedūrų žmonės laukia ten.

Anglijoje planinėms operacijoms paprastai skiriamas 18 savaičių limitas. Onkologinėmis, kai kuriomis kitomis ligomis sergantiems pacientams, kuriems reikia skubesnės pagalbos, nes negali laukti, limitai trumpesni.

„18 savaičių pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai žmogus nukreipiamas pas specialistą. Ir jeigu ligoninė neįvykdo tokių normų, jiems limituojamas finansavimas. Panašiai siūloma daryti ir Lietuvoje. Tačiau čia reikia pabrėžti, jog tam, kad sveikatos priežiūros įstaiga tas normas įvykdytų, Anglijoje suteikiama pakankamai resursų. Jei tų resursų trūksta, skiriama lėšų, kad reikalavimus būtų galima įvykdyti“, – atkreipė dėmesį dr. V. Gasiūnas.

Dirbdamas Anglijoje chirurgas aiškiai matė ligoninių pastangas, kad pacientas per nustatytą terminą gautų tai, dėl ko yra atvykęs.

Tarp girnų

„Tačiau Lietuvoje yra ligonių kvotos – limitas, kiek pacientų ligoninė gali operuoti per metus, kokiam skaičiui pacientų gali teikti procedūras ir tai įvertinta finansiškai. Jei limitas baigėsi, Ligonių kasos nebefinansuoja, nes ribotos lėšos. Mano klausimas būtų – kaip ligoninė turės įvykdyti savo įsipareigojimus pacientams per nustatytą laiką, kai galimybė tai padaryti limituota Ligonių kasų? Čia didelis klausimas“, – atkreipė dėmesį Paryžiuje privačiai dirbantis daktaras.

Pasak DELFI pašnekovo, Anglijos sistema paremta racionaliu resursų valdymu. Daktaras konsultantas (dr. V. Gasiūnui irgi yra tekę dalyvauti tokiuose susirinkimuose) taip pat yra už tai atsakingas. Pvz., jei skyriui paskirtos tam tikros lėšos, diskutuojama, kaip jas racionaliai panaudoti, nes resursų niekada nebūna be galo, tad reikia įvardyti, kas yra prioritetas, kur visų pirma naudoti lėšas, ką įsigyti, kad skyrius galėtų būti ir inovatyvus, ir vystytų mokslą, mokytų studentus.

Ar Prancūzijos, Anglijos klinikose daktarui teko būti išvarytam nemokamų atostogų, nes įstaigai stinga pinigų, kaip vis dar pasitaiko Lietuvoje dirbantiems gydytojams?

Dr. J. Gasiūnas tokios patirties neturi ir tikisi neturėti: „Nelabai įsivaizduoju, kad taip galėtų būti. Jeigu sutartyje su darbuotoju nemokamos atostogos numatytos, viskas gerai, tačiau jei ne – reikėtų susiorganizuoti, kad taip nebūtų. Nėra racionalu atimti iš žmogaus galimybę dirbti, jei jis nori ir yra pasirengęs, juolab, jog tai visos visuomenės interesas“.

VLK neigia kvotas

Kaip DELFI pabrėžė Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubienė, teritorinės ligonių kasos, sudarydamos sutartis su gydymo įstaigomis, kvotų ar kokių kitų ribojimų nenustato, tačiau fiksuoja finansinius ir kitus įsipareigojimus.

„Jie būtini, nes tai padeda garantuoti pacientams netrikdomą paslaugų teikimą, jų prieinamumą ir kokybę. Gydymo įstaigos, žinodamos numatomą finansavimą Privalomo Sveikatos Draudimo fondo (PSDF) lėšomis, gali planuoti savo veiklą“, – rašoma VLK atsakyme.

Ar iš tiesų gydymo įstaigos apmokėjimą už paslaugas gauna nepaisant to, laiku ar labai pavėluotai jos suteiktos? Iš principo – taip.

Gydytojų sąjungos vadovas: pacientai patys ilgina eiles

Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas prof. Liutauras Labanauskas atkreipė dėmesį, jog šiandien neėra galimybės matyti paciento ,,judėjimo“ duomenų.

„Kitose šalyse pacientas praranda teisę į nemokamą paslaugą, jei neatvyksta ar nepraneša, kad negalės atvykti. Lietuvoje ši paciento teisė nėra ribojama, ir neretai ja piktnaudžiaujama. Pacientai užsiregistruoja keliose įstaigose arba neatvyksta į konsultacijas, tokiu būdu patys padidindami eiles“, – atkreipė dėmesį gydytojų atstovas.

L. Labanauskui keista Prezidentės siūloma prievolė pacientą „registruoti kitoje biudžetinėje įstaigoje, kurioje sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per nurodytą terminą“, jei ta, į kurią kreipėsi pacientas, pati nespės to padaryti laiku.

„Numatoma įstatymo nuostata įpareigos įstaigas surasti vietą pacientui ir dar įtikinti, jei jis nenori, vykti į kitą įstaigą ar kreiptis pas kitą gydytoją. Šiam darbui papildomų lėšų nenumatoma, įstatymo projekte teigiama, kad jų nebus.„Kaip tai realiai vyks, kai įstaigose bus sukurta vieninga registracijos sistema, kol kas neaišku”, – komentavo L. Labanauskas.

LGS prezidento nuomone, kol kas prezidentės siūlomame įstatymo projekte daugiau klausimų, nei atsakymų. „Neatlikus analizės, kaip įstatymas veiks, neįvertinus galimybių, galime sukurti dar daugiau įtampos pacientų-gydytojų santykiuose“, –DELFI sakė LGS vadovas

Pas privatininkus laukti nereikia,bet kainuoja

Teritorinių ligonių kasų duomenimis, 2015 m. per poįstatyminiuose teisės aktuose numatytą 5 dienų terminą pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos nesugeba suteikti nuo 20 iki 30 proc. Lietuvos gydytojų. Iš PSDF lėšų apmokamus brangius tyrimus ir procedūras per numatytą 10 dienų terminą suteikia 74 proc. gydymo įstaigų.
Didžiausios laukimo eilės išlieka teikiant planines stacionarines ir dienos chirurgijos paslaugas. Apie 22 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigų operacijas atlieka per ilgesnį nei 60 dienų terminą.

Ilgiausios eilės – pas endokrinologus, onkologus, veido ir žandikaulio chirurgus, ortodontus, vaikų urologus, kardiologus, genetikus. Terminai, per kuriuos turi būti suteiktos paslaugos, numatyti, tačiau, pvz., tik 10 proc. endokrinologų jas suteikia laiku. Likusiai daliai pacientų konsultacijų reikia laukti eilėse arba eiti į privačias gydymo įstaigas, kur laukti nereikia, tačiau tai kainuoja.

Specialistų konsultacijų sunkiausia sulaukti Vilniuje ir Kaune, nes į šiuos miestus didžiausi ligonių srautai. Kai kuriose įstaigose brangi diagnostinė aparatūra dirba net trimis pamainomis, kai mažesnių miestų poliklinikose ir ligoninėse išnaudojama tik trečdaliu ar dar mažiau.

Kaip rašė DELFI, Prezidentės siūlomų įstatymo pataisų idėja ir yra „išlyginti“ šį netolygumą, suteikiant pacientui informaciją, kur jis gali gauti paslaugą, ilgiau nei nustatyta nelaukdamas eilėje.

Maksimalaus termino, per kurį privaloma suteikti sveikatos priežiūros paslaugą nemokamai, bus galima nesilaikyti vienu atveju – jei paslaugą norintis gauti pacientas pageidaus, kad paslauga būtų suteikta per ilgesnį laikotarpį, tuo atveju, jei nurodytą dieną bus išvykęs ar pan.

Siūloma, kad maksimalus paslaugos suteikimo terminas bus taikomas visoms gydymo įstaigoms (valstybinėms ir privačioms), kurios apmokėjimą už paslaugas gauna PSDF biudžeto lėšomis.

Norite pasidalinti savo patirtimi po apsilankymo pas gydytoją? Pasidžiaugti ar pasiskųsti? Jūsų istorijų laukiame el.paštu [e-mail] su prierašu „Poliklinika“. Taip pat rašinius galite siųsti, naudodamiesi žemiau esančia nuoroda: