Tačiau akistatos su teisingumu ir nukentėjusiaisiais žmonėmis anksčiau neteistai klaipėdietei Ingai N. nepavyko išvengti – užsienyje pareigūnų sulaikyta ir į Lietuvą atvežta mergina beveik keturis mėnesius praleido už grotų.
Kad yra ieškoma ikiteisminį tyrimą dėl įvykdytų nusikaltimų atliekančių pareigūnų, Inga N. žinojo – apie tai jai ne kartą buvo nurodę tyrėjai dar šiai gyvenant Turkijoje. Tačiau įtariamoji vis tiek vengė grįžti į tėvynę – teisinosi, kad pradėjo naują gyvenimo etapą, užsienyje susilaukė vaikelio.
Dėl svetimų asmens dokumentų panaudojimo, taip pat dėl jų suklastojimo bei svetimo turto įgijimo apgaulės būdu baudžiamojon atsakomybėn patraukta klaipėdietė nusikaltimus įvykdė dar 2015 m., tačiau už tai buvo nuteista tik dabar – dar liepos pabaigoje pareigūnams pateikus ekstradicijos prašymą ji buvo atvežta į Lietuvą. Šiai kelionei Policijos departamento pareigūnai išleido beveik 1,8 tūkst. eurų, todėl mergina šią sumą privalės atlyginti valstybei.
Už įvykdytus nusikaltimus Ingai N. teismas skyrė beveik 13 tūkst. Eur baudą, bet kadangi į bausmę buvo įskaitytos 110 dienų, kurias ji praleido areštinėje, nuteistajai teks sumokėti vos 300 Eur. Be to, jai teks atlyginti padarytą žalą – daugiau kaip 4 tūkst. Eur. Tiesa, Ingos N. padaryta žala siekė gerokai didesnę sumą, bet gyvendama užsienyje ji stengėsi bent nedidelėmis dalimis atlyginti padarytus nuostolius.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Inga N. dirbo vienoje kelionių agentūroje, kuri savo skyrių buvo atsidariusi prekybos centre – vadybininkė klientams padėdavo išsirinkti poilsines keliones į užsienį, taip pat tvarkydavo vizų gavimo klausimus, padėdavo užsisakyti viešbučius. Tose pačiose patalpose buvo įsikūręs ir vienos draudimo bendrovės klientų aptarnavimo skyrius, todėl vadybininkė palaikė draugiškus ryšius su kitomis darbuotojomis. Viena šių darbuotojų ir nukentėjo nuo Ingos N.
„Vieną dieną į savo telefoną gavau SMS žinutę, kad už išsimokėtinai įsigytą prekę nesumokėjau mėnesinės įmokos, – pasakojo nukentėjusioji. – Labai nustebau, nes prieš tai išsimokėtinai buvau pirkusi kavos aparatą ir įmokas mokėjau tvarkingai, todėl nuvykau į bendrovę išsiaiškinti situacijos. O tada ir sužinojau, kad mano vardu yra sudaryta lizingo sutartis, kurios pagrindu parduotuvėje buvo nupirktas mobiliojo ryšio telefonas.“
Peržiūrėjusi esą savo pasirašytą sutartį moteris pamatė, kad joje neteisingai nurodytas jos gyvenamosios vietos adresas, tačiau suraizgytas labai panašus parašas ir pridėta asmens tapatybės kortelės kopija.
„Kai pamačiau, kad sutartyje yra nurodytas mano draugės telefono numeris, supratau, jog šią sutartį sudarė Inga N. – buvo akivaizdu, kad ji neteisėtai panaudojo mano dokumentus“, – pareigūnams nurodė draudimo bendrovėje dirbusi moteris.
Paprašyta pagrįsti savo įtarimus, nukentėjusioji aiškino, kad su Inga N. dirbo vienoje patalpoje, esą būdavo momentų, kai ji kartais palikdavo savo piniginę be priežiūros.
Moteris teigė, kad visuomet savo darbo vietoje jautėsi saugiai, savo rankinę laikė darbuotojų persirengimo kambaryje, kurį nuo darbo vietos skyrė siena.
„Dabar suprantu, kad Inga N., nuėjusi į darbuotojų kambarį, galėjo daryti ką nori, nes iš mūsų darbo vietos šių patalpų nebuvo įmanoma stebėti“, – per apklausą draudimo bendrovės darbuotoja sakė, kad kelionių agentūros vadybininkė greičiausiai asmens tapatybės kortelę paėmė ir atgal padėjo tą pačią dieną.
Tuo metu, kai moteris sužinojo, kad yra skolinga už išsimokėtinai įgytą mobiliojo ryšio telefoną, Inga V. kelionių agentūroje jau nedirbo, bet kai nukentėjusioji su šia susisiekė, ji pripažino, kad panaudojo svetimus dokumentus ir sudarė lizingo sutartį. Kodėl, taip ir nesugebėjo paaiškinti, tačiau esą žadėjo padengti visas įmokas.
Atlyginti padarytą žalą Inga N. žadėjo ir kitai klaipėdietei, kuri buvo nuolatinė kelionių agentūros klientė. Be to, merginos buvo daugybę metų pažįstamos, Inga N. dažnai lankydavosi grožio salone, kuriame jos klientė dirbo.
Kad Inga N. panaudojo svetimus dokumentus, nukentėjusioji sužinojo tik po gero pusmečio, kai bandė susimokėti komunalinius ir kitus mokesčius.
„Niekuomet nekreipdavau dėmesio į sąskaitas, bet šįkart užkliuvo, kad ji yra šiek tiek didesnė nei įprastai, – pasakojo moteris. – Tada nutariau išsiaiškinti kodėl ir internete atsidariau savo sąskaitos išklotinę – pamačiau, kad mano vardu yra registruotas dar vienas telefono numeris, nors jis man nepriklausė. Bandžiau tuo numeriu paskambinti, bet jis buvo išjungtas. Paskambinau į mobiliojo ryšio bendrovę, kur operatorė man pasakė, kad aš esu sudariusi dar vieną sutartį ir paėmusi ne tik dar vieną numerį, bet ir mobiliojo ryšio telefoną, už tai esu įsipareigojusi kas mėnesį mokėti po 29 Eur. Labai nustebau, nes to nebuvau dariusi.“
Moteris sakė, kad prieš tai savo sūnui buvo paėmusi telefoną ir kas mėnesį mokėjo įmokas, o kai įvykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus, nė nepastebėjo, kad moka už kitą aparatą.
Sutarties kopiją peržiūrėjusi nukentėjusioji iš karto suprato, kad sutartį su mobiliojo ryšio bendrove galėjo sudaryti Inga N.: „Prie pavardės yra ne mano ranka rašyta vardas ir pavardė bei parašas, taip pat ir prierašas „susipažinau ir sutinku“. Iš šio prierašo supratau, kad Ingos N. raštas yra labai panašus, nes ji man yra ne kartą rengusi kelionių dokumentus. Supratau, kad tai padarė, bet tuo negalėjau patikėti.“
Per apklausą policijoje moteris pasakojo, kad kelionių agengtūroje dirbusiai Ingai N. ne kartą buvo palikusi savo pasą.
„Pamenu, norėjau pasidaryti vizą į Rusiją, nes ketinau ten nuvažiuoti apsipirkti, todėl, nieko blogo negalvodama ir pasitikėdama Inga N., daviau jai savo pasą, – sakė nukentėjusioji. – Pasas pas ją prabuvo kelias savaites, o paskui sugrąžino. Kitą kartą jai pasą daviau, kai norėjau pasidaryti metinę vizą.“
Kai moteris sužinojo, kad Inga N. galėjo neteisėtai pasinaudoti jos asmens dokumentu, paskambino vadybininkei, bet šios nepuolė kaltinti.
„Pokalbio metu jai užsiminiau, kad kažkas mano vardu išsimokėtinai paėmė mobiliojo ryšio telefoną, vis dar negalėjau patikėti, jog tai galėjo padaryti Inga N., – sakė ji. -Tai išgirdusi vadybininkė ėmė man pasakoti istoriją, kad prieš kelis mėnesius pas ją buvo atvažiavęs kažkoks giminaitis su sūnumi narkomanu, kuris esą ir paėmė mano pasą, kurį panaudojęs gavo mobiliojo ryšio telefoną. Ji taip pat pasakojo, kad tas giminaitis problemų pridarė ir jos mamai bei dar kažkam – esą ir jų vardu paėmė mobiliojo ryšio telefonų. Aš ja patikėjau, juo labiau, kad ji žadėjo, jog giminaičiai atlygins man padarytą žalą.“
Draudimo bendrovės darbuotoja tikino, kad nutarė nesikreipti į policiją – esą nenorėjo pridaryti problemų. Bet prieš tai dar draugės pasiklausė, ar tas giminaitis jos vardu nepaėmė greitųjų kreditų.
„Ji mane patikino, kad tikrai nepaimta“, – aiškino moteris.
Bet viskas pasikeitė, kai vieną dieną į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino moteris, kuri prisistatė esanti greitųjų kreditų bendrovės darbuotoja.
„Ji manęs klausė, ar sutinku, kad mano draugė Inga N. gali padengti kreditą, taip pat domėjosi, ar žinau, koks yra likęs kredito dydis – tada man pakirto kojas, nes supratau, jog mano vardu yra paimtas ir kreditas“, – sakė ji.
Nukentėjusioji dar tą pačią dieną nuvyko į bendrovę, kur sužinojo, kad ji yra pasiskolinusi 1,1 tūkst. Eur, bet palūkanos buvo tokios didelės, kad net praėjus pusmečiui po kredito suteikimo skola siekė 1,4 tūkst. Eur.
„Iš karto susisiekiau su Inga N. ir paprašiau susitikti, nes tuo metu pas ją dar buvo mano pasas, – policijoje kalbėjo moteris. – Šio susitikimo metu ji man atidavė dokumentą ir 300 Eur už mano vardu paimtą telefoną, o kitus pinigus žadėjo atiduoti vėliau. Tada jai pasakiau, kad žinau, jog ji mano vardu yra paėmusi kreditą, bet ji tylėjo, nieko man nesakė.“
Į namus grįžusi nukentėjusioji bandė išsiaiškinti, ar jos vardu nėra paimta daugiau paskolų: „Prisijungusi prie elektroninės bankininkystės pamačiau, kad bandyta paimti dar du kreditus, bet jų tiesiog nesuteikė.“
Mergina tikino, kad iš pradžių bandė dengti įsiskolinimus kreditų ir mobiliojo ryšio bendrovėms: „Tikėjausi, kad apie tai niekas nesužinos. Bet po to įmokų nebemokėjau, nes turėjau asmeninių problemų – tuo metu neturėjau darbo, taip pat sušlubavo sveikata.“
Klaipėdietė neslėpė, kad gautus telefonus pardavė, nes esą jai reikėjo pinigų.
„Turėjau įsiskolinimų, taip pat mane spaudė antstoliai, bet maniau, kad visus įsiskolinimus padengsiu, kai pagerės mano finansinė padėtis“, – teisinosi ji.
Kelionių agentūros vadybininkė taip pat pažymėjo, kad įsigyti mobiliojo ryšio telefonus ir gauti greitąjį kreditą ji galėjo be jokių problemų, nors ir pateikė svetimus dokumentus – esą niekas į juos nežiūrėjo ir net nesigilino, ar dokumentus pasirašo tas pats asmuo. Tiesa, jos teigimu, dviejų kreditų taip ir nepavyko gauti, nes vienoje bendrovėje ji neteisingai atsakė į bendrovės darbuotojų kontrolinius klausimus, o kitoje buvo pasakyta, kad klientė neatitinka kriterijų.