Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovai tvirtina kasmet susiduriantys bent su keliais atvejais, kai asmenys pristato įvairiais nestandartiniais įrašais papildytus asmens dokumentus. Policijos atstovai įspėja, kad bet kokie įrašai, ženklai prie asmenvardžių, ant atvaizdo ar tuščių puslapių gali būti vertinami kaip dokumento klastojimas.
„Tokių atvejų nėra labai daug, per metus būna gal du-trys, bet jų yra buvę. Pavyzdžiui, vienas pilietis pakoregavo savo tautybę, įrašė dar vieną vardą, gyvenamąją vietą, net vaikus. Turėjome ir tokių įrašų, kurio išoriniame viršelyje yra ir necenzūrinių įrašų. Be abejo, tokie dokumentai negalioja“, - BNS sakė Migracijos valdybos Pasų skyriaus viršininkė Edita Prilepskienė.
Pasak pareigūnės, kitos tautybės įrašus asmens dokumentuose dažniausiai palieka būtent lietuvių tautybės piliečiai.
Teritoriniai policijos migracijos padaliniai susiduria tik su pavieniais dokumentų gadinimo atvejais, tačiau E. Prilepskienė neatmetė, kad tokių sugadintų asmens dokumentų turima daugiau.
„Gali būti nemažai žmonių, kurie naudojasi tokiais dokumentais - jiems rekomenduojame kuo skubiau atvykti į migracijos padalinį ir dokumentus pasikeisti. Juk jie vistiek žmonės kažkur savo asmens dokumentą naudoja - gydymo įstaigose, bankuose ar kitur. Svarbu, kad šių įstaigų darbuotojai nepriimtų ir neteiktų paslaugų asmenims su tokiu dokumentu“, - sakė ji.
Anot pareigūnės, didesnių problemų asmenys gali patirti, kai keliauja į užsienį - pasienio pareigūnai asmenis, pateikusius dokumentus su pakoreguotais asmenvardžiais, pilietybės ar tautybės įrašais, gali sulaikyti.
„Be abejo, asmuo gali būti sulaikytas, jei pareigūnams sukels įtarimų, kad dokumentas gali būti klastotas. Bet koks prierašas gali būti traktuojamas, kaip klastotė, kaip dokumento sugadinimas“ , - sakė ji.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad už dokumento klastojimą, jo panaudojimą ar realizavimą, gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už tokias veikas atsako ir juridiniai asmenys.