Neįtikėtina: Pravieniškėse į darbuotojų kabinetus du kartus įsilaužę žudikai surengė saldžias puotas

Pravieniškių pataisos namuose bausmę už įvykdytus nusikaltimus atliekantys du kaliniai drąsiai galėtų pretenduoti į žiopliausių nusikaltėlių sąrašą – dienos metu įsibrovę į darbuotojų darbo kabinetus jie čia surengė tikrą puotą, o paskui apie tai, kaip didžiausią nuotykį, pasakojo kitiems nuteistiesiems.

Neįtikėtina, bet šie pavojingi ir ilgam įkalinti nuteistieji į pataisos namų darbuotojų darbo kabinetus įsibrovė ir lėbavo net du kartus – tik po antrųjų linksmybių pareigūnams pavyko nustatyti jų tapatybes.

Šie du nusikaltėliai, kurie įkalinimo įstaigoje elgėsi kaip namuose, anksčiau daugybę kartų teisti, o šiuo metu yra įkalinti dėl tyčinių nužudymų – aštuonis kartus teistas 37 metų Dainius Bložė yra nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme, nes nužudė pažįstamos moters sutuoktinį, o penkis kartus teistas 22 metų Gediminas Stogevičius įkalintas 8 metams, nes per išgertuves su draugu užmušė buvusį kalinį, kuris vieną jų pavadino „gaidžiu“.

Už tai, kad du kartus įsibrovė į pataisos namų darbuotojų darbo kabinetus ir iš jų pavogė įvairius daiktus, D. Bložė ir G. Stogevičius buvo nuteisti – įkalinimo įstaigoje jiems teks praleisti po vienerius metus ilgiau. Be to, kadangi jie nusikalto bausmės atlikimo metu, jiems negalės būti taikomas lygtinis paleidimas.

Pravieniškių pataisos namų „auklėtiniai“ taip pat privalės atlyginti padarytą žalą – teismas iš nuteistųjų įkalinimo įstaigai priteisė 320 eurų patirtai turtinei žalai atlyginti. Tiek buvo įvertinti įvairūs daiktai ir maisto produktai, kuriuos nuteistieji pavogė iš pataisos namų darbuotojų darbo kabinetų.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad D. Bložė ir G. Stogevičius pirmą kartą įsibrovė į pataisos namų antrojo sektoriaus resocializacijos skyriaus patalpas, kai D. Bložė metaliniu strypu išlaužė pagrindinių įėjimo vartų metalinę pakabinamą spyną, o paskui pritaikytu raktu atrakino psichologų kabinetą ir iš jo pavogė du peilius, du šokoladus „Milka“, saldainių „Rafaelo“ dėžę, daugiau kaip 30 pieštukų, 17 tušinukų, 3 žirkles, 0,5 l talpos buteliuką su dezinfekciniu skysčiu, nagų dildę, žiebtuvėlį, 50 nuteistųjų kvietimų lapelių.

Tokiu pačiu būdu į psichologių tarnybines patalpas kaliniai pateko ir antrąjį kartą, praėjus savaitei po pirmojo įsilaužimo. Tik šįkart jie apsilankė ne viename kabinete ir iš jų pavogė saldainių, cukraus, kavos, sausainių, virdulį ir kitus daiktus, kurie priklausė vienai psichologei, bet ji ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškė.

Šio įvykio metu kaliniai įsilaužė ir į aktų salę, iš kur pavogė įvairioms nuteistųjų šventėms skirtus saldumynus – dėžę zefyrų, 5 kg įvairių rūšių šokoladinių saldainių, 4 kg ledinukų, kisieliaus, kavos, 34 šokoladus „Milka“, 7 kg cukraus, 10 dėžių sausainių, šokoladinių batonėlių, 3 kg kiaulienos faršo, miltų, karamelizuoto saldinto sutirštinto pieno ir kt. Be to, jie pasiėmė ir žirkles, peilius, atsuktuvų rinkinį, stalinę lempą.

Šios vagystės buvo įvykdytos savaitgaliais – tuo metu budėję pareigūnai nematė, kaip nuteistieji įsibrovė į tarnybines patalpas, o ir vaizdo kameros nieko neužfiksavo, todėl nusikaltimai išaiškėjo tik pirmadienį, kai psichologės atvyko į darbą.

Viena jų per apklausą sakė, kad į patalpas įsibrovę nuteistieji net nebandė slėpti pėdsakų.

„Penktadienį, baigusi darbą savo kabineto duris užrakinau, o paliktų savo daiktų vietas visada pamenu, – pasakojo ji. – Kai pirmadienį ryte atėjau į savo kabinetą, durys buvo užrakintos, kaip ir buvau palikusi, bet atrakinus duris man kilo įtarimas, kad mano daiktai yra pakeitę vietas. Be to, kabinete buvo labai šalta – pastebėjau, kad yra atidarytas langas, kurį tikrai buvau uždariusi penktadienį išeidama iš darbo. Apžiūrėdama kabinetą pastebėjau, kad kėdė, kuri stovėjo už stalo, buvo pastatyta šalia kėdės prie kompiuterio. Ant darbo stalo matėsi pribarstyta tabako likučių, taip pat matėsi šlapio puodelio žymė. Taip pat pamačiau, kad ilgiklio laidas yra ištrauktas iš įkrovimo lizdo ir padėtas ant grindų. Toliau, apžiūrėdama kabinetą, pamačiau, kad ant lentynėlės stovi virdulys, kurio prieš tai aš savo kabinete neturėjau.“

Psichologė ne ką mažiau nustebo, kai atvėrė spintos duris – čia ji pamatė rožinės spalvos rankšluostį, stiklinį indelį su kavos likučiais ir mažą stiklainį su cukrumi.

„Taip pat spintoje radau vienkartinių puodelių, ritinį baltos spalvos plastikines virvės, daugkartinio naudojimo medžiaginį maišą, tuščią saldainių „Rafaelo“ dėžutę“, – pataisos namų darbuotoja tikino, kad anksčiau šių daiktų ji savo kabinete neturėjo.

Be to, ji pastebėjo, kad stalčiuose sudėti daiktai sukeisti vietomis, o ant statlo stovėjusi žvakė buvo visiškai išdeginta, o šios indas yra išvalytas.

Psichologė teigė, kad iš tarnybinio kabineto dingo įvairūs daiktai, taip pat ir saldumynai.

„Tada nuėjau pasižiūrėti į kolegių darbo kabinetus – pamačiau, kad grupinės terapijos kabineto durų spyna yra išlaužta, o iš kabineto buvo paimti įvairūs meno terapijai skirti įrankiai, jie buvo padėti hole, – pasakojo ji. – Taip pat buvo išlaužta ir kitos psichologės darbo kabineto durų spyna, bet į šį kabinetą nesugebėta patekti.“

Pasak psichologės, praėjus savaitei vėl buvo įsilaužta į Resocializacijos skyriaus patalpas, bet tąkart į jos kabinetą niekas nebuvo įėjęs. Tačiau nusikaltėliai apsilankė kituose kabinetuose.

„Ryte su bendradarbe atėjusi į darbą pamačiau išlaužtas kelių kabinetų durų spynas, – sakė kita už nuteistųjų užimtumą atsakinga Resocializacijos skyriaus specialistė. – Iš mano darbo kabineto buvo pavogti keli atsuktuvai, kakava, razinos, saldainiai, šokoladai, šaldyta mėsa ir kiti maisto produktai.“

Anot jos, saldumynai buvo skirti nuteistiesiems, kurie buvo dovanojami įvairių švenčių metu.

„Dalis maisto produktų – kekso miltai, kakava buvo paruošti išnešimui, tačiau jų nebuvo spėta išnešti, – sakė specialistė. – Taip pat ant kabinete esančios kėdės mačiau du didelius batų pėdsakus, nes norint nuimti dėžėse ant spintos buvusius saldumynus, reikėjo užlipti ant kėdės. Šį kartą taip pat buvo įsibrauta ir į aktų salę, iš jos taip pat buvo pavogti įvairūs menkaverčiai daiktai.“

Kad būtent D. Bložė ir G. Stogevičius įsibrovė į Resocializacijos skyriaus darbuotojų darbo kabinetus, kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams padėjo išaiškinti vienas su pataisos namuose kalėjęs nuteistasis. Jis teigė, kad tądien, kai buvo įvykdyta pirmoji vagystė, nuteistieji vidurdienį nuėjo į valgyklą, tačiau papietavę į gyvenamąsias patalpas negrįžo – jose pasirodė tik po kelių valandų.

„Mačiau, kaip jie parsinešė įvairių daiktų, o D. Bložė man padavė pakrovėją ir liepė parduoti už cigarečių pakelį – jį vėliau turėjau pasidalinti, bet man jo taip ir nepavyko parduoti, todėl sugrąžinau, – sakė nuteistasis. – Tada jie patys pasakojo, kad buvo įsilaužę į psichologių darbo patalpas ir pavogė įvairių daiktų.“

Nuteistasis per apklausą teigė, kad lygiai taip pat buvo ir po savaitės, kai kaliniai vėl įsilaužė į tarnybines darbuotojų patalpas. Jis taip pat pabrėžė, kad šiose vagystėse dalyvavo ir daugiau nuteistųjų, tik kas jie tokie, jis nežino.

„Kai po antros vagystės D. Bložė ir G. Stogevičius grįžo į būrį, jie parsinešė daug įvairių saldumynų, kuriais dalinosi su būryje gyvenančiais nuteistaisiais, – sakė liudytojas. – Dalį saldainių jie davė ir man, norėjo, kad parduočiau už cigaretes. Kadangi tuo metu gyvenau drausmės grupėje ir mums yra draudžiami saldumynai, kava, arbata, todėl keletą saldainių suvalgiau pats.“

Anot nuteistojo, po antrosios vagystės D. Bložė ir G. Stogevičius gyrėsi, kad į Resocializacijos skyriaus patalpas pateko pannaudoję raktus, kuriuos buvo pavogę per pirmąją vagystę.

Kad įsibrovė į tarnybines pataisos namų darbuotojų patalpas, ikiteisminio tyrimo metu D. Bložė nepripažino ir atsisakė duoti parodymus, tik teisme jis pakeitė poziciją ir nurodė, kad su G. Stogevičiumi įvykdė dvi vagystes.

Tuo metu G. Stogevičius kaltės nesikratė – tikino, kad mintis įsibrauti į psichologių darbo kabinetus kilo D. Bložei, kuris jam ir pasiūlė prisijungti.

„Tuo metu mes buvome drausmės grupėje, neturėjome ko valgyti, todėl D. Bložė pasiūlė nueiti į psichologių kabinetus ir pasiimti saldumynų, – sakė G. Stogevičius. – Sutikau. Tada mes nuėjome prie metalinių grotų, pro kurias buvo galima patekti į koridorių, kuriame yra psichologių kabinetai. D. Bložė atsineštu metaliniu strypu nulaužė pakabinamą spyną ir turėtais raktais atrakino du kabinetus. Kabinetuose radome saldumynų, kavos. Tada valgėme saldumynus ir gėrėme kavą, o išeidami pasiėmėme šokoladų, saldainių. O kad niekas nepagalvotų, jog tai padarėme mes, apie 18 val. nuėjome į valgyklą ir pavalgę grįžome į savo būrį.“

Nuteistasis sakė, kad per tą laiką, kai buvo psichologių kabinetuose, jų niekas neieškojo.

Kadangi po pirmosios vagystės pareigūnai taip ir nesuprato, kas apvogė psichologes, kaliniai nutarė surengti dar vieną „žygį“ – po savaitės, kitą savaitgalį, apie pietus vėl metaliniu strypu nulaužė pakabinamą grotų spyną, pateko į pataisos namų darbuotojų kabinetus.

„Čia vėl valgėme saldumynus, gėrėme kavą, – tęsė pasakojimą G. Stogevičius. – Taip pat į kabinetuose rastus maišus susidėjome čia rastus saldumynus bei kitus daiktus. Dalį pavogtų saldumynų suvartojome patys, dalį davėme kitiems nuteistiesiems.“

Kad surengė puotas pataisos namų darbuotojų kabinetuose, teisme pripažino ir D. Bložė.

„Patekę į kabinetus ten gėrėme kavą, valgėme saldumynus, o po to, išeidami, paėmėme kažkiek saldumynų, cukraus ir kitokių daiktų, kuriuos parsinešėme pas save į būrį, – sakė jis. – G. Stogevičius paėmė kabinetuose rastus tušinukus, pieštukus, purškalą nuo tarakonų.“

Antrą kartą, anot D. Bložės, pavyko rasti daugiau skanėstų, todėl juos susidėjo į rastus keturis maišelius.

„Tai buvo įvairūs šokoladai, ledinukai, želė, kisielius, cukrus, kava, kakava, arbata“, – nuteistasis tikino, kad produktus esą išdalino kitiems nuteistiesiems.