Neįtikėtina: teisėja tą pačią bylą nagrinėjo du kartus – ir pirmoje, ir apeliacinėje instancijoje

Vilniaus apygardos administraciniame teisme dirbusi teisėja išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą, o kai netrukus pakeitė darbo vietą ir buvo perkelta į aukštesnės pakopos bei galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimantį Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, dėl byloje priimto sprendimo gavo apeliacinį skundą ir šią bylą išnagrinėjo dar kartą. O tai – įstatymo pažeidimas: teisėjas negali du kartus nagrinėti tos pačios bylos ir tuo labiau skirtingose instancijose.

Tokias aplinkybes nustatė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė Skirgailė Žalimienė, kuriai vienintelei yra suteiktos galimybės kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje jau yra įsiteisėjęs priimas sprendimas.

Teismo vadovė taip ir padarė – pasirašė teikimą, kuriuo savo vadovaujamo teismo teisėjams siūlė svarstyti klausimą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, nes bylą išnagrinėjo neteisėtas teismas.

S. Žalimienės teikime buvo teigiama, kad administracinę bylą, kurią buvusiam Lukiškių kalėjimui (jo teises perėmė Vilniaus kalėjimas) buvo iškėlęs vienas nuteistasis dar 2021 m. lapkričio 11 d. išnagrinėjo ir sprendimą paskelbė Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė. Po metų šią bylą apeliacine tvarka pagal pareiškėjo ir atsakovo skundus nagrinėjo ir sprendimą paskelbė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo trijų teisėjų kolegija, į kurios sudėtį taip pat įėjo ir teisėja B. Martišienė.

„Asižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į asmens konstitucinę teisę, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytina, jog pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai buvo nagrinėjami teisme, kurio nešališkumas gali būti pripažintas keliančiu abejonių“, – nurodė S. Žalimienė.

Teismo vadovės teikimą išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija pritarė jos argumentams. Anot teisėjų, teisėja B. Martišienė, perėjusi dirbti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, negalėjo būti paskirta į teisėjų kolegijos, kuri nagrinėja jos pačios išnagrinėtoje byloje gautus apeliacinius skundus.

„Pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai buvo nagrinėjami teisme, kurio nešališkumas gali būti pripažintas keliančiu abejonių, kadangi nebuvo sudarytos pakankamos galimybės nešališkai peržiūrėti šią administracinę bylą apeliacine tvarka ir užtikrinti pasitikėjimą teismu, konstatuotina, jog egzistuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkės teikime nurodytos prielaidos dėl proceso atnaujinimo pagrindų administracinėje byloje“, – nurodė kolegija.

Anot teismo, šis atvejis vertintinas kaip išimtinis atvejis, sudarantis pagrindą atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje – būtina ištaisyti klaidą.

„Teikime nurodytos aplinkybės yra ypatingos ir įtikinamos, dėl šių aplinkybių (neteisėtos bylą išnagrinėjusio teismo sudėties) nekyla abejonių, todėl nagrinėjamoje byloje procesas turi būti atnaujintas“, – pabrėžė teismas, nusprendęs perduoti bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

Šią bylą buvo iškėlęs vienas nuteistasis, kuris „už žmogaus teisių pažeidimus jį laikant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“ iš įkalinimo įstaigos prašė priteisti 3,5 tūkst. eurų. Savo skunde nuteistasis teigė, kad kalėjimo kamerose, kuriose jis laikytas, buvo šalta, drėgna, išdaužyti langai, neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nebuvo pakankamai vietos judėti, o dušai buvo įrengti netinkamai, juose taip pat neužtikrintas privatumas ir pan.

„Dėl tokių bausmės atlikimo sąlygų patyriau įvairius neigiamus išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą“, – nurodė jis.

Tuo metu įkalinimo įstaiga nesutiko su pateiktu skundu ir nurodė, kad kalėjime „sąlygos iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o už kamerų valymą ir tvarkymą atsakingi patys jose esantys nuteistieji bei suimtieji“.

Šią bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos – Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja B. Martišienė skundą tenkino iš dalies ir nuteistajam priteisė 220 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad kaliniui 102 paras buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės tik užuolaida ar 1,5 m aukščio sienele nebuvo pakankamas tualetu besinaudojančio asmens privatumui užtikrinti.

Šį sprendimą apeliacine tvarka apskundė tiek nuteistasis, prašęs padidinti neturtinės žalos atlyginimą, tiek Vilniaus kalėjimas, prašęs kalinio skundą pripažinti nepagrįstu.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, kurią sudarė ir anksčiau bylą nagrinėjusi teisėja B. Martišienė, išnagrinėjo apeliacinius skundus ir sprendimą pakeitė – nurodė, kad priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teismų praktikos ir kompensaciją padidino iki 1 tūkst. Eur.