Taip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką baudžiamojoje byloje, kurioje T. Ruchtinas buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, organizavimo klastoti dokumentus ir duoti melagingus parodymus bei įgyti narkotines medžiagas.
Kasacinis teismas atmetė Generalinės prokuratūros skundą, kuriuo T. Ruchtinui buvo prašoma palikti galioti Plungės teismo skirtą 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vietoj jos buvusiam policijos pareigūnui skirta 2 metais trumpesnė bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams – tokį nuosprendį, išnagrinėjęs apeliacinį nuteistojo skundą, paskelbė Klaipėdos apygardos teismas.
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teisėjai pagrįstai T. Ruchtinui perkvalifikavo kaltinimus, nes „nes nagrinėjamu atveju nuteistasis sukurstė ir nurodė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš sutuoktinių įgyti narkotinę medžiagą – heroiną ir jį perduoti T.Ruchtinui“.
„Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vykdė pareigūno nurodymą ir įgijęs narkotines medžiagas jas atidavė policijos pareigūnui, o šis jas pridėjo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Iš kaltinimo matyti, kad visus veiksmus koordinavo policijos pareigūnas ir buvo siekiama neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos kaip įrodymą, – pabrėžė teismas. – Taigi šiuo atveju tikslas buvo imituoti neva sankcionuotus veiksmus – narkotinių medžiagų pirkimą, o ne platinti narkotines medžiagas, jokių duomenų, kad buvo tikslas platinti įsigytas narkotines medžiagas, nėra, todėl ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo buvo pašalintina iš veikos, kuri teismo nuosprendžiu pripažinta įrodyta perkvalifikuojant į kitą veiką“.
Aukščiausiojo Teismo teisėjai taip pat turėtų jausti atsakomybę, kad pagal suklastotus dokumentus buvo nuteisti nekalti žmonės – jau tuomet, kai Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėjami nuteistųjų kasaciniai skundai dėl jiems sukurptos bylos prokurorai siūlė panaikinti kaltinimus ir baudžiamąją bylą nutraukti. Bet teisėjai skundą atmetė.
O tada, kai paaiškėjo, kad baudžiamoji byla yra tikrai suklastotas, galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimantis teismas net pusę metų neskubėjo svarstyti generalinio prokuroro pavaduotojo pareiškimo, kuriame buvo prašoma baudžiamąjį procesą atnaujinti ir bylą nutraukti, o vieną nuteistųjų nedelsiant išleisti į laisvę (nuteista moteris tuo metu jau buvo paleista lygtinai į laisvę).
Bylą nagrinėjant kasacine tvarka dėl suklastotos bylos baudžiamojon atsakomybėn patrauktas T. Ruchtinas taip pat prašė jam panaikinti kaltinimus.
„Pats nesu niekada vartojęs narkotinių medžiagų, taip pat niekada nesu turėjęs jokių reikalų su jų platinimu, išskyrus vykdant tarnybines pareigas“, – sakė T. Ruchtinas.
Taip jis leido suprasti, kad esą yra nekaltas ir kitoje šiuo metu teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis su beveik 20 Šiaulių policijos pareigūnų yra kaltinamas ne tik dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, bet ir kvaišalų platinimu ir net pasisavinimu. T. Ruchtinui inkriminuojama net apie 50 nusikalstamų veikų, už jas buvusį pareigūną prokurorai siūlo įkalinti 18 metų.
„Mane nuteisdamas teismas rėmėsi tik įslaptinto liudytojo parodymais, daugiau įrodymų dėl mano kaltės nebuvo“, – aiškino buvęs aukštas Šiaulių policijos pareigūnas.
T. Ruchtinas buvo nuteistas dėl įvykių, prasidėjusių dar 2012 m. kovo ir balandžio mėnesiais. Tuo metu su narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekeiviais kovojęs pareigūnas sumokėjo įslaptintam liudytojui pinigus, kad šis paliudytų, jog iš šiauliečių sutuoktinių Tatjanos ir Ričardo Malinauskų du kartus nusipirko heroino „čekius“. Liudytojas sutiko ir pasirašė po pareigūno pateiktu apklausos protokolu, vėliau savo parodymus patvirtino bylą nagrinėjant teismuose.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukti sutuoktiniai aiškino, kad nieko bendro su prekyba narkotinėmis medžiagomis neturi, tačiau pripažino, jog anksčiau patys turėjo didelių problemų dėl svaiginimosi kvaišalais, bet tai – jau praeitis. Tiesa, T. Malinauskienė tyrimo pradžioje per vieną apklausą prisipažino, kad pardavė narkotikų, tačiau moteris vėliau teisinosi, jog taip pasielgė tik dėl to, kad pareigūnai ją pažadėjo išleisti į laisvę. Paleido, bet vėliau ją ir sutuoktinį teismas nuteisė ir uždarė į pataisos namus.
T. Malinauskienė vėliau pasakojo, kad net ir prisipažindama nurodė, jog pardavė ne narkotikus, o sumaltus cukraus miltelius – esą pirkėjas neatlyžo, ne kartą buvo atėjęs į namus, todėl norėdama jo atsikratyti, nutarė parduoti cukrų. Šiuo jos pasakojimu niekas netikėjo, tačiau vėliau, kai Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir Generalinė prokuratūra ėmė tirti Šiaulių policininkų galimai įvykdytas nusikalstamas veikas, netikėtai pareigūnai gavo informacijos apie suklastotą bylą ir įkalintus nekaltus žmones.
Vėliau šio pasakojimo T. Ruchtinas išsižadėjo ir iki šiol laikosi pozicijos, kad nebuvo suklastota baudžiamoji byla, o sutuoktiniai esą pagrįstai buvo nuteisti – juk prekiavo narkotikais!
Ši policijai garbės nedaranti istorija paaiškėjo tik 2015 m. gegužę. Sutuoktiniai Malinauskai yra ne kartą teisti, bet teistumai jau išnykę daugiau kaip prieš 10 metų. O ir tie nusikaltimai, kuriuos jie buvo padarę, tebuvo susiję tik su narkotikų vartojimu ir smulkiomis vagystėmis – neturėdami pinigų eidavo vogti. Kad galėtų nusipirkti dozę, be kurios tuo metu negalėjo gyventi.
„Bet paskui metėme – pavargome, – yra sakiusi T. Malinauskienė. – Buvo labai sunku, ne kartą grįždavome prie narkotikų. Su vyru ir į klinikas važiavome, ir ligoninėse gulėjome, labai kentėjome – juk vartojome apie 20 metų. Ypač man buvo nelengva – dėl silpnos širdies. Labai bijojau vadinamųjų „lomkių“, todėl abstinensijos būsenoje neatlaikydavau. Ir taip kankinomės, bet po truputį stengėmės keisti savo gyvenimą – ir mums pagaliau pavyko.“
Moteris neslepia, kad tuo metu buvo pardavusi namą, už kurį gavo didelę pinigų sumą, todėl turėjo už ką gydytis.
„Jeigu mes būtume neturėję už ką gyventi, jeigu išėjus iš ligoninės mums būtų reikėję sukti galvą, už ką nusipirkti valgyti, nežinau, ar būtume sugebėję pakeisti savo gyvenimą, – sakė ji. – Mums pasisekė, kad tuo metu nereikėjo galvoti apie rytojų, žinojome, jog galime gulėti lovoje kad ir pusę metų, o tiek laiko ir prireikė, kad išbristume iš to purvo. Visai neturėjome sveikatos – vos nušliauždavome iki parduotuvės ar net virtuvės. Tai buvo baisūs mūsų gyvenimo metai.“
Bet – ne patys baisiausi. Kur kas baisiau buvo, kai vieną dieną juos sulaikė Šiaulių apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai. Tie patys, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, tik imitavo kovą su narkotikų prekeiviais – įtariama, patys vogė iš sulaikytųjų narkotikus ir vėliau jais prekiavo.
Vieną dieną į Malinauskų namus atlikti kratos atvykę kriminalistai pareiškė, kad po ilgalaikio tyrimo surinko pakankamai duomenų, jog sutuoktiniai prekiauja heroinu – esą yra užfiksuoti du atvejai, kai buvo parduoti narkotikai: kartą dozę už 20 litų (5,79 Eur) pardavė Tatjana, o kitą kartą – jos vyras. Pareigūnai net neslėpė, kad jiems žinoma, jog sutuoktiniai dabar gyvena pasiturinčiai, nueina į kavines, važinėjasi taksi, – iš kur pas narkomanus pinigai?!
„Jiems net nebuvo įdomu, kad buvau pardavusi namą, turėjau tai patvirtinančius dokumentus, pinigai buvo oficialiai pervesti į mano sąskaitą, jie tik tvirtino, jog bus geriau, jeigu mes prisipažinsime, – net ir šiandien pasakodama apie praeities įvykius jaudulio neslepia moteris. – Per apklausą man tyrėjas ne kartą sakė, Tatjana, prisipažink, ir viskas gerai baigsis – gausi tik lygtinai. Ir tau net nereikalingas advokatas. O jeigu neprisipažinsi, bus tik blogiau ir apie laisvę net nesvajok. Tas pats buvo sakoma ir mano vyrui.“
„T. Ruchtino asmeniškai nepažinojau, bet pasakysiu visą teisybę – kadangi mes narkotikų nevartojame, o dar iš senų laikų yra likę draugų, kurie vartoja ir pas mus retkarčiais užeina į svečius, tai, matyt, kriminalistai taip ir sumąstė, kad jiems galime būti lengvu grobiu, – sakė T. Malinauskienė. – Juk, kaip vėliau paaiškėjo, jie patys prekiavo narkotikais, juk jiems reikėjo ir puikių darbo rezultatų – štai mes jiems labai tikome. Ir dar tada, kai mus sulaikė, per visą Šiaulių spaudą paskelbė – sulaikyti seniausi narkotikų prekeiviai. Bet juk mes esame seniausi narkomanai, kurie išgyvenome, narkotikais mes niekada neprekiavome, anksčiau tik savo reikmėms įsigydavome. Bet policininkai šaipėsi – čia korespondentai prirašė.“
Moteris stebėjosi, kaip bylą nagrinėję teismai aklai tikėjo vienintelio įslaptinto liudytojo parodymais.
Į laisvę T. Malinauskienė išėjo tik 2015 m. birželio 4 d. – Panevėžio miesto apylinkės teismas nutarė ją paleisti lygtinai. Tuo metu jos sutuoktiniui R. Malinauskui pataisos namų vartai atsivėrė gerokai vėliau – lapkričio 11 d., kai kasacinės instancijos teismas patenkino Generalinės prokuratūros prašymą ir baudžiamąją bylą nutraukė. Pagrindas tokiam sprendimui – tuomečio generalinio prokuroro pavaduotojo raštas. Jame yra nurodyta, kad dar gegužę įslaptintas liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, atskleidė neįtikėtinus faktus.
Tyrimą dėl Šiaulių kriminalistų galimai padarytų nusikaltimų atliekantiems LKPB pareigūnams slaptasis liudytojas nurodė, kad sutuoktinių Malinauskų byloje davė melagingus parodymus.
„Kalbėjau tai, ką liepė Tomas iš Šiaulių policijos“, – pareiškė jis. Ir kategoriškai paneigė tai, ką anksčiau buvo sakęs ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir teisminio tyrimo metu – jis nurodė, kad niekada su Malinauskais nebuvo bendravęs, niekada nebuvo jų namuose ir niekada iš jų nepirko narkotikų.
„2012 m. pavasarį, apie 21 val. man paskambino Tomas iš Šiaulių policijos, susitikome, – LKPB pareigūnų užfiksuotoje apklausoje nurodė įslaptintas liudytojas. – Jis pasakė, kad yra sulaikytas „Mariakas“, jo žmona, ir man padavė atspausdintus lapus ir liepė pasirašyti. Tomas sakė, kad čia surašyti mano parodymai ir jų pagrindu buvo sulaikytas „Mariakas“ ir jo žmona. Iš tiesų aš jokių parodymų nebuvau davęs. Tik vėliau iš Tomo sužinojau, kad „Mariakas“ yra R. Malinauskas, o jo žmona – Tatjana.“
Jis taip pat patikino, kad Tomas buvo prašęs nueiti pas Malinauskus ir įsigyti narkotinių medžiagų. „Nesutikau, nes jie manęs nepažino ir narkotinių medžiagų nebūtų pardavę“, – sakė liudytojas, kurio asmens duomenys yra priskiriami valstybės paslapčiai.
Už liudijimą gavo atlygį Slaptasis policijos agentas taip pat pasakojo, kad praėjus kelioms savaitėms po šio susitikimo vėl sulaukė Tomo skambučio – liepė atvykti į komisariatą. Čia nuvedė pas tyrėją Gediminą Čeką – prieš tai jam liepė sakyti, kad iš tikrųjų pirko narkotikus pas Malinauskus. Kaip liepė, taip ir padarė.
„Vėliau man Tomas pasakė, kad reikės duoti parodymus teisme – jis man priminė Malinauskų namų adresą, buto išdėstymą, ir kitas aplinkybes, kurias reikėjo nurodyti teisėjui, – sakė slaptasis liudytojas. – Ką liepė, pasakiau teisme, nors iš tikrųjų tai buvo melas. Tai dar kartą turėjau pakartoti ir Šiaulių apygardos teisme, kai byla buvo nagrinėjama antrą kartą.“
Liudytojas neslėpė, kad už tai, jog pasirašė apklausos protokolą, kuriuo remiantis baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti Malinauskai, policininkas jam davė 100 litų.
Ne vieną nusikaltimą išaiškinęs T. Ruchtinas Šiaulių policijoje buvo labai vertinamas ir net yra pelnęs „Metų seklio“ vardą. Dėl to, kad be kaltės kalėjo sutuoktiniai Malinauskai iš valstybės gavo kompensacijas. Jų dydis neviešinamas.