Upelyje dingo vanduo
Miškinio ežerą pamėgę tiek vietiniai, tiek sostinės gyventojai, kurie prie šio vandens telkinio yra nusipirkę sodybų. Žmonės čia lankosi visais metų laikais. Todėl jie negalėjo nepastebėti, kad staiga ėmė ir sumažėjo šalia tekančio upelio vandens. Tas upelis pavadintas Miškinėle. Vietos žmonėms jis labai svarbus. Vieni ten atsigaivina karštomis vasaros dienomis. Kiti girdo gyvulius.
„Anksčiau braidydavom, žmonės gyvulius girdė, o dabar tuščia”, - skundėsi su Delfi žurnalistu bendravusi Jurgita.
Vietiniai gyventojai labai nustebo pamatę išdžiuvusį upelį. Iš pradžių svarstė, kad gal dėl vasaros sausros vanduo išdžiuvo. Tačiau žmonės nesėdėjo rankų sudėję ir ėmėsi ieškoti priežasties. Ir netrukus ją rado.
Tvenkti upelius, keisti jų vagą draudžiama. Tai yra aplinkosauginis pažeidimas, už kurį baudžiama. Panašu, kad sklypo savininkas savo reikmėms nutarė išnaudoti upelį, negalvodamas, kad dėl to nukentės gamta. Pakitęs upelio hidrologinis režimas gali turėti labai rimtų pasekmių tiek vandens gyvūnams, tiek ir augalams.
Sklypas, kuriame įrengta užtvanka, Registrų centro duomenimis, priklauso Rimantui Polučanskiui. Įdomu tai, kad jo sklypas, kaip ir ežeras su upeliu, patenka į Sirvėtos regioninio parko teritoriją. Tai tik įrodo šios vietovės išskirtinę vertę.
Pažeidimą suradę žmonės kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą ir į Sirvėtos regioninio parko direkciją. Tačiau čia jokios pagalbos jie nesulaukė. Aplinkosaugininkai atsakomybės kratosi ir sako, kad pažeidimą turėtų šalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Ši gyventojams esą aiškino, kad užtvanką turėtų griauti aplinkosaugininkai. O parko direkcija iš viso tik gūžčioja pečiais.
Kaip žurnalistams aiškino vietiniai, jie turėjo valdininkams padėti rasti sklypo savininką. Paaiškėjo, kad šis šiuo metu gyvena užsienyje. O vietoje šeimininkaujantis vyras sako: kad užtvanką įrengė jo brolis, esantis užsienyje, ir jis nieko negalintis padėti.
Supratę, kad patys neįtikins valdininkų imtis veiksmų, gyventojai kreipėsi į Delfi redakciją. Žurnalistams pradėjus gilintis į situaciją iš tiesų paaiškėjo, kad skirtingos institucijos apsiriboja tuo, kad baksnoja viena į kitą, bet nė viena nieko daryti nesiruošia.
Vis dar ieškomas užtvanką įrengęs žmogus
Sirvėtos regioninio parko direkcijos atstovas Pavelas Trusovas Delfi pateikė direkcijos poziciją. Nors gyventojai žino, kas yra sklypo savininkas, įrengęs užtvanką, aplinkosaugininkams tai, regis, iki šiol neįminta mįslė.
Parko direkcijos darbuotojas sakė, kad savininkas dar tik ieškomas: „Sirvėtos regioninio parko direkcijai ši situacija žinoma. Direkcija kartu su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyriausiuoju specialistu buvo nuvykusi į užtvankos įrengimo vietą ir nustatė užtvankos įrengimo faktą. Šiuo metu vykdomas tyrimas dėl neteisėto užtvankos įrengimo, ieškomas užtvanką įrengęs asmuo”, - aiškino parko darbuotojas.
Kaip teigė P. Trusovas, pažeidėjui gresia administracinė atsakomybė pagal ANK 256 str. 5 d. Kartu turi būti surašytas privalomas nurodymas pašalinti užtvanką.
„ANK 256 str. 5 d. Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas paviršiniuose vandens telkiniuose pažeidžiant šiuose vandens telkiniuose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų”, - baudos dydį įvardijo P. Trusovas.
Delfi parko darbuotojų paklausė, kokia veiksmų seka turėtų būti taikoma, kad ši užtvanka būtų pašalinta. „Kad ši užtvanka būtų pašalinta, visų pirma, turi būti nustatytas ją įrengęs asmuo. Kompetentinga įstaiga turi pateikti privalomą nurodymą pažeidėjui, dėl užtvankos pašalinimo”, - dėstė parko atstovas.
Aplinkosaugininkai atsakomybės kratosi
Tačiau čia ir kyla klausimas, kas turi surašyti privalomąjį nurodymą. Visos institucijos to kratosi ir baksnoja viena į kitą.
Tačiau Delfi toks nekonkretus atsakymas netenkino. Departamentas savo atsakyme nenurodė nė vieno motyvo, kodėl pats nepradėjo tyrimo. Hidrotechninių įrenginių, kuriais reguliuojamas vandens telkinių lygis, kontrolę vykdo būtent šio departamento pareigūnai. Visos užtvankos, jų atidarymas ir uždarymas yra AAD kompetencija.
Kokiais argumentais remiantis buvo nuspręsta, kad šis atvejis nepatenka į AAD kontrolės funkcijų ribas, paklausėme I. Krikštopaitytės.
„Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bei Sirvėtos regioninio parko direkcijai informacija nagrinėjimui pagal kompetenciją persiųsta vadovaujantis VTPSI nuostatų II skyriaus 11.2 punktu, Valstybinės saugomų teritorijų apsaugos kontrolės nuostatų III skyriaus 11 punktu ir Sirvėtos regioninio parko direkcijos nuostatų 10.3 punktu”, - dėstė Aplinkos apsaugos departamento atstovė.
Ji pavirtino, kad pranešimą dėl galimai neteisėtai prie Švenčionių rajone esančio Miškinio ežero ant Miškinėlės upelio pastatytos užtvankos Aplinkos apsaugos departamentas gavo 2019 m. spalio 29 d. Tačiau iki šiol ši užtvanka stovi kaip stovėjusi.
„2019 m. lapkričio 11 d. atlikus neplaninį teritorijos patikrinimą, nustatyta, kad ant Miškinėlės upelio, ištekančio iš Miškinio ežero, Švenčionių rajone pastatyta betoninė užtvanka. Užtvanka įrengta miškų ūkio paskirties žemėje, Sirvėtos regioninio parko direkcijos teritorijoje”, - aiškino I. Krikštopaitytė.
Delfi norėjo pateikti ir Statybos inspekcijos poziciją. Tačiau ši į redakcijos pateiktus klausimus neatsakė. Susisiekti taip pat nepavyko su žemės sklypo, kuriame įrengta užtvanka, savininku.