Kaip DELFI jau rašė, antradienį VRK posėdyje atskirus „Naisių vasaros“ epizodus pripažino paslėpta politine reklama. Komisija trijų opozicinių partijų į ją deleguotų narių prašymu dar spręs, ar visą serialą pripažinti politine reklama. Tokį siūlomą atskirąja nuomone pateikė konservatorių į komisiją deleguotas Vilius Semeška, liberalų deleguotas Maksimas Reznikovas ir socialdemokratų deleguota Jūratė Lebedevienė.
Buvęs VRK narys J. Udris pripažino apie komisijos išvadas žino tik tiek, kiek apie jas rašoma žiniasklaidoje. Tačiau bendrai jis pažymėjo, kad toks tyrimas yra reikalingas, tačiau jo išvadoms nepritarė.
Pasak jo, norint, kad kažkas būtų politinė reklama, turi būti psichologinis santykis tarp to, ką tu darai ir ko tu sieki.
„Teisėje yra tyčios teorija. Norint pažeisti politinės reklamos reguliavimą reikia tą pažeidimą padaryti tyčia arba dėl neatsargumo. Teisiniai dalykai turi labai aiškią struktūrą, kuri kyla iš Konstitucijos“, – aiškino J. Udris.
Tęsdamas savo mintį jis akcentavo, kad viena pamatinių Konstitucijoje įtvirtintų vertybių yra žodžio laisvė.
Buvusio komisijos nario manymu, bandymai įrodyti, kad atskiri serialo epizodai yra politinė reklama, žlugs teisme, nes „nėra teisinių ir ekspertinių argumentų, kurie sakytų, kad konkretus dalykas turėjo poveikį rinkėjų apsisprendimui arba duomenų, kad, kuriant šitą serialą, serialo mecenatas turėjo tokį tikslą“.
„Mano subjektyviu vertinimu, vertinant teisiškai, „Naisių vasaros“ seriale nėra jokios politinės reklamos. O net jeigu ten jos ir yra, tai įrodyti teisinėmis priemonėmis to nėra galimybių“, – sakė J. Udris.
Pasak jo, komisijos nariai, kurie nėra psichologai, psichiatrai negali spręsti, ar tame seriale yra neurolingvistinio programavimo dalykų, kuriais būtų siekiama paveikti rinkėją.
„Suraskite nors vieną psichologą, psichiatrą arba neurolingvistinio programavimo ekspertą, kuris surašys ekspertinę išvadą ir pasirašys savo autoritetu po tuo, kad šitas serialas konkrečiais epizodais atitinka neurolingvistinio programavimo mokslo žinomus instrumentus, kuriais galimai yra veikiami rinkėjai. Tada tai būtų rimtas argumentas“, – sakė J. Udris.
Nėra, kaip pamatuoti neurolingvistinio programavimo poveikį
Į socialinę psichologiją besigilinantis Vytauto didžiojo universiteto dėstytojas dr. Visvaldas Legkauskas yra įsitikinęs, kad bandymas šį klausimą patikėti psichologams baigtųsi ekspertų nuomonių koalizija.
Pasak jo, teismui iš esmės bet kas, kas turi kokį nors pažymėjimą, ir gali bent minimaliai pagrįsti, kad jis yra tos srities ekspertas, gali pateikti savo išvadą. Tačiau ir kita pusė irgi gali pasitelkti savo ekspertus, kurie pateiks kitokius vertinimus.
„Yra tokia teorija – vadinamasis paruošiamasis poveikis. Bet yra tokia bėda, kad, jeigu nori kažką labai tvirtai pasakyti, tai turi galėti tai pamatuoti. Tai nėra pamatuojama. Galima argumentuoti ir į vieną, ir į kitą pusę, bet to pamatuoti neįmanoma“, – sakė V. Legkauskas.
„Naisių vasarą“ tyrusi darbo grupė nenustatė, kad serialo žiūrėjimas būtų paveikęs žmonių politines nuostatas. Darbo grupės narys Vincentas Vobolevičius antradienį per posėdį aiškino, kad yra teorijų apie tai, kad rinkėjai gali būti programuojami. Tačiau jis teigė esąs skeptiškas, kalbant apie tokį aiškinimą, nes tokios teorijos yra naujos ir labai kvestionuotinos.
Pasak V. Vobolevičiaus, serialas yra rodomas nuo 2009 m., ir iki 2015 m. buvo stebima, kad per tą laiką „valstiečių“ reitingai silpnėjo.
Reitingų šuoliui 2015-2016 m. paaiškinti, jo teigimu, yra daugybė kitų priežasčių.
Serialo poveikį lygino su etikete ant agurkų stiklainio
VRK ir serialą tyrusios darbo grupės narė Olga Kilkinova aiškino, kad darbo grupė dirbdama, stengėsi atsižvelgti į politinės reklamos apibrėžtį. Darbo grupė, pasak jos, serialo epizodus, kurie laikytini politine reklama, atrinko vadovaujantis tokiais principais: tai yra tie epizodai, kur matoma LVŽS simbolika, arba teiginiai susiję su LVŽS rinkimų kampanija, pavyzdžiui, kur yra akcentuojamos rinkimų nuostatos arba demonstruojamas logotipas.
Taip pat buvo atrinktos serijos, kurios rodytos iki balsavimo likus mažiau negu 18 mėn. Pasak O. Kilkinovos, darbo grupė rėmėsi tyrimais, kurie rodo, kad rinkėjai geriausiai atsimena 12 mėn. įvykius.
Buvusio VRK nario J. Udrio tokie argumentai neįtikina. „Jūs pažiūrėkite bet kurį „Zero“ filmą, kokius mes ten matome politikų, pareigūnų prototipus. (…) Arba Remigijaus Vilkaičio portretas ant Kėdainių agurkų. Ten yra labai aiški asociacija į Viktoro Uspaskicho prototipą. Ar tai yra V. Uspaskicho politinė reklama? Lyg ir subjektyviai mes jaučiame, kad kažkas čia turėtų būti, bet teisiškai čia nieko nėra“, – sakė J. Udrys.
Pasak jo, politikai patys savo kasdiene veikla parlamente ir kitur labai sėkmingai programuoja rinkėjus balsuoti arba nebalsuoti už juos kituose rinkimuose.
„Įstatymas gi pasako, rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų išskyrus tuos, kurie imperatyviai įstatymu uždrausti. (...) Tai reiškia, kad yra politinės reklamos laisvė, išskyrus tai, kas yra draudžiama. (…) Mes šiandien nežinome, kas rinkėją programuoja, o kas neprogramuoja. Jeigu „Naisių vasara“ yra rinkėjų programavimas, tai Vilkaitis ant agurkų stiklainio irgi yra rinkėjų programavimas. Tada mes galime bet ką vadinti politine reklama“, – sakė J. Udrys.
Tačiau, jo vertinimu, „kiek „Naisių vasara“ nėra politinė reklama, tiek „Naisių žemės“ laikraštis yra politinė reklama“.
„Ten man sąsajos yra akivaizdžios, nes tas leidinys buvo kažkada VRK deklaruotas, kaip politinė reklama, šiuo metu jis yra finansuojamas tiesiogiai iš koncerno per tarpininką, ir bent jau tie leidiniai, dėl kurių buvo skundai, ten buvo aiškiai propaguojami politikai. Ten nebuvo kažkokio meninio turinio, kuris galėtų kelti abejonę, ten buvo aiški politikų propaganda. Kiek „Naisių vasaros“ serialas nėra, tiek tas leidinys, kuris platinamas šimtų tūkstančių tiražu yra politinė reklama“, – sakė J. Udris.