Pastaruoju metu ir politikų, ir visuomenės akys nukrypo į šalies sienos su Baltarusija apsaugą – vos paskelbus apie kelis kartus padidėjusius nelegalių migrantų srautus, sulaikytųjų skaičiai toliau auga.
Vykdydami užduotis pareigūnai nėra vieni: jiems talkina ne tik šiuolaikinės technologijos, bet ir, kaip patys sako, pagrindinis jų ginklas – tarnybiniai šunys. Vis dėlto, sulaukę padidėjusio dėmesio ir išaugusio darbo krūvio, pasieniečiai lieka kuklūs, bet profesionalūs – su pareigomis susitvarko bei praktiškai visus nelegalius migrantus sulaiko.
Delfi praleido vieną naktį su patruliuojančiais Puškų užkardos, esančios Ignalinos rajone, pasieniečiais.
„Puškų pasienio užkarda kontroliuoja 54 kilometrus ES išorinės sienos su Baltarusijos Respublika ir 140 su trupučiu kilometrų ES vidinės sienos su Latvijos Respublika. Mūsų pagrindinis darbas yra prie išorės sienos su Baltarusija.
Pats ruožas gana sudėtingas, turime penkis ežerus, taip pat teka upelis per pačią sienos liniją, turime daug pelkių, miškų – taigi, palyginus su kitais, landšaftas sudėtingas“, – savo darbo vietą apibūdino jaunesnysis specialistas Paulius Dambrauskas.
Kaip paminėjo pareigūnas, Puškų užkardos ruože – ne vienas ežeras. Vos atvykus į užkardą, mus pasitiko kvapą gniaužiantis vaizdas – besileidžianti saulė romantiškai nutvieskė iš užkardos bokšto puikiai atsiveriantį dviejų – Prūto ir Gilūto – ežerų peizažą. Tiesa, patys pareigūnai tikina, kad romantiką darbe pajaučia retai – kasdienybėje į tai dėmesio praktiškai neatkreipia.
Greta užkardos esančių ežerų viduryje įrengti sienos su Baltarusija riboženkliai nutolę vos per kelis šimtus metrų.
O štai Baltarusijos pusėje esančiame bokštelyje pastatyti manekenai, kurių pozicija periodiškai pakeičiama. Kam jie – belieka spėlioti.
Vietos gyventojų reikšmė: ištikus bėdai kartais kreipiasi ne į policiją
P. Dambrauskas neslepia, kad į pagalbą VSAT pareigūnams dažnai ateina ir vietiniai gyventojai – jie neretai praneša apie pamatytus asmenis, kurie gali būti nelegalūs migrantai.
„Mes stengiamės bendradarbiauti, mūsų užkardos vadovybė labai bendradarbiauja su seniūnijomis, stengiasi palaikyti gerus kontaktus.
Buvo keletas paskutinių atvejų – vietiniai gyventojai paskambino ir pranešė, jog mato kažkur einančius asmenis, mes tada juos sulaikėme“, – pasakojo P. Dambrauskas.
Jis taip pat pažymėjo, kad vietos gyventojai pasitiki pasieniečiais, į juos, užklupus bėdai, kartais kreipiasi pirmiau nei į policijos pareigūnus.
„Dauguma tų, kurie gyvena arti sienos, yra seni gyventojai. Vyresni ir jaunesni pasieniečiai su jais susipažinę – tiek stabdę kelyje, tiek pasišnekėję, kai atvažiuoja. Visi žino mūsų numerius, dažniausiai, jeigu kyla kokių nors vietinio lygio nesklandumų, net neskambina policijai, o skambina mums, kad atvažiuotume“, – sakė pareigūnas.
Anksčiau, kaip prisiminė P. Dambrauskas, yra buvę atvejų, kai tie patys nelegalūs migrantai pasibelsdavo į vietinių gyventojų duris ir paprašydavo pagalbos.
„Dabar vasara, tai ne taip smarkiai aktualu, tačiau, rodos, 2015 metais, kai prasidėjo krizė, keturi žmonės iš Viduriniųjų Rytų beldėsi. Jie atėjo, kai buvo -2, pūga, su džinsiukais. Beldėsi į žmonių duris, mes atvažiavome ir tada jau jie meldėsi savo dievams, kad mes juos išgelbėjome, nes bijojo sušalti. Būna ir taip“, – kalbėjo pasienietis.
Apie darbo realybę
P. Dambrausko teigimu, sulaikyti užsieniečiai dažniausiai pareigūnus pasitinka ramiai.
„Dažniausiai jie eina su vaikais, šeimomis. Šiuo metu nebuvo taip, kad jie bandytų pasprukti ar priešintis, – ne. Visi tiesiog sustoja vietoje ir laukia, kas bus. Mes tada bandome angliškai kalbėti, užmezgame kontaktą ir pradedame savo procedūras. Pastaruoju metu kol kas nebuvo tokių, kurie eitų pas vietinius ar bėgtų“, – pasakojo VSAT pareigūnas.
Sutikus nelegalių migrantų grupių, pareigūnai, kaip paaiškino P. Dambrauskas, sulaikytus asmenis apieško, patikrina, ar šie neturi pavojingų daiktų, taip pat aiškinasi jų tapatybes, o informaciją perduoda migracijos pareigūnams ir Raudonojo Kryžiaus organizacijai.
Jis atkreipė dėmesį, kad nemažai sulaikytų neteisėtai sieną kirtusių migrantų galvoja, jog atvyko į Vokietiją. Tiesa, neretai šie žmonės pasieniečiams neskuba pasakoti savo istorijų.
„Būna tokių, iš kurių akcento jau aišku, kad jis gana gerai šneka angliškai, bet kai pradedame klausinėti norėdami gauti daugiau informacijos, ar jūs čia vieni, ar yra daugiau žmonių, tada prasideda – neva tik šiek tiek kalba angliškai ir nesupranta, ką mes sakome.
Kai randame anglakalbių, imamės procedūrų, aiškinamės vardus, pavardes, nes dažniausiai jie ateina be dokumentų, tada visa tai reikia sužinoti: kas yra su šeimos nariais, kurie priklauso pažeidžiamoms grupėms, kurie atvykę po vieną“, – procedūras, sulaikius nelegalius migrantus, komentavo P. Dambrauskas.
Kaip pasakojo pareigūnas, neteisėtai sieną kertantys asmenys dažnai vyksta šeimomis. Paklaustas, ar retkarčiais, radus naktį krūmuose pasislėpusių žmonių, nekyla gailestis, P. Dambrauskas teigė, kad į situaciją stengiasi žiūrėti profesionaliai.
„Esame savo darbo profesionalai ir stengiamės žiūrėti pro tą prizmę – mes atliekame savo darbą. Vaikų neatskiriame nuo motinų, duodame jiems maisto, vandens“, – pasakojo jis.
Pareigūnai parodė ir darbinį droną – greitai skrendantis įrenginys fiksuoja šilumą skleidžiančius objektus. Jį pasieniečiai dažniausiai vežasi kartu į budėjimą prie pačios sienos.
Bevaikštant šalia vieno pasienio taško, per raciją pasigirdo kolegos užklausa, ar tai mes, – užkardoje budintis pareigūnas pastebėjo mus kamerose.
Pasivaikščiojome ir vietoje, kurioje neseniai buvo sulaikyti net 48 nelegalūs migrantai, – juos vienas pirmųjų aptiko kinologas kartu su tarnybiniu šunimi. Čia puikiai matyti išgulėtos žolės.
Naudojasi įvairiais prietaisais
VSAT pareigūnai Puškų užkardoje turi įvairių transporto priemonių – ne tik visureigių, bet ir kelis katerius, skirtus patruliuoti ežeruose, sniego motociklą, keturratį, mikroautobusą.
„Kai dienos ilgos, šviesus paros metas, tai dieninėms pamainoms užtenka žiūronų, yra dronas, jeigu reikia. Pati ekipuotė – ginklas, dujų balionėlis, tazeris, antrankiai.
Nakties metu – naktiniai prietaisai: termovizoriai, žiūronai. Naktį taip pat naudojami dronai, dar turime stebėjimo bokštų, kilnojamųjų kamerų“, – vardijo P. Dambrauskas.
Jis pasakojo, kad įvairios technologijos darbe padeda. Paklaustas apie pastaruoju metu siūlomą statyti sieną, pareigūnas teigė, kad ji taip pat pasitarnautų.
„Tą upelį galima perbristi, pelkes, jeigu labai nori, irgi galima perbristi. Visa pagalba saugant sieną mums yra aktuali. Kaip rodo dabartinė situacija, – nelegalūs migrantai eina. Ta siena, manau, pagelbėtų“, – sakė P. Dambrauskas.
Pagrindinis ginklas – tarnybinis šuo
Pasieniečiai, kaip pasakojo P. Dambrauskas, apžiūrėdami ruožą žiemą įvertina sniege paliktus pėdsakus, o vasarą – išmintas žoles. Vis dėlto pagrindinis VSAT pareigūnų ginklas, pasak jo, – tarnybiniai šunys.
„Kai būna sniego, yra vienaip – matyti daugiau. Per sienos apžiūrą apžiūrime ir žolę. Pagrindinis mūsų ginklas yra kinologas su tarnybiniu šunimi, jis pagal kvapą atseka; tai vienareikšmiškai mūsų pagrindinis ginklas“, – pabrėžė P. Dambrauskas.
Apie savo ir tarnybinio vokiečių aviganio Ivo darbą papasakojo VSAT jaunesnysis specialistas, kinologas Eimantas Maknys, taip pat kartu patruliavęs visą naktį.
Jo prižiūrimam Ivo – penkeri. Tiesa, šuniukas VSAT nebetarnaus ilgai.
„Penkeri metai – pats tas. Yra suaugęs, jau turi proto nemažai ir patirties – toks amžius pats geriausias dirbti. Kadangi jis serga sąnarių liga, prieš keletą mėnesių gavau naują šuniuką, belgų aviganį, ir jį pradėjau ruošti tarnybai“, – sakė E. Maknys.
Ivo išėjus į „pensiją“, jis toliau liks globojamas E. Maknio, tačiau tarnybos vietoje jį pakeis šiuo metu vis dar išdykęs ir jaunas, tačiau jau treniruojamas penkių mėnesių belgų aviganis Keinas. Kinologų su tarnybiniais šunimis yra kiekvienoje VSAT užkardoje.
„Vienoje užkardoje daugiau, kitoje mažiau, nėra vienodo skaičiaus. Studentai, pabaigę Pasieniečių mokyklą, tiesiog nusprendžia, kad nori būti kinologai, ir tuomet prasideda stažuotės su jau užkardose dirbančiais kinologais. Jiems iki pusės metų priskiria dirbantį kinologą.
Jeigu jie atitinka kinologo reikalavimus, tada jau laukia šuniuko: būtent jam ieškomas šuo, kokio jis nori, – ar vokiečių aviganio, ar belgų, ar olandų aviganio“, – apie kinologų darbą pasakojo E. Maknys.
Kaip svarstėme, Ivo net ir išėjus į „pensiją“ teks duoti nemažai veiklos, kad neišgyventų streso.
„Su juo neatsisveikinu, jis vis tiek pas mane bus. Tik gaila, nes jis pasiilgs tokio darbo, visgi visą gyvenimą įsivaizduoja, kad reikia dirbti, jam patinka, yra linksma. Gal truputį tai jam nepatiks“, – pripažino E. Maknys.
Kol šnekučiavomės, pareigūnai sustojo skirtingose ruožo vietose, jas apžiūrėjo termovizoriumi ir naktiniais prietaisais.
O Ivo pademonstravo savo įgūdžius – ant žvyrkelio paslėpus prieš tai neduotą apuostyti diktofoną, netruko jį surasti pagal pėdsakus. Suradęs Ivo atsigulė šalia, o nesulaukęs šeimininko E. Maknio dėmesio ėmė loti – taip pranešė apie rastą daiktą.
„Geriausias apdovanojimas – kamuoliukas“, – juokavo E. Maknys, bandydamas iš užduotį atlikusio Ivo atimti žaislą.
Kinologu gali tapti ne bet kas: tarnybinis šuo taip pat turi pasižymėti išskirtinėmis savybėmis
Pareigūnas pasakojo, kad tarnybinis šuo turi pasižymėti kai kuriomis savybėmis. Jos, įsigyjant šunį, yra tikrinamos.
„Geriausias variantas, kad mažas šuniukas turėtų kuo mažiau baimių. Pavyzdžiui, kad noriai bendrautų su žmonėmis, nebijotų jų, kad atėjęs pasisveikintų ar pasižaistų. Be to, kad kuo mažiau bijotų visokių garsų, aukščio, patalpų – rūsių, garažų. Žiūrime, kaip jis reaguoja įvairiose situacijose: jei žmogus atsistoja, numeta, tarkim, raktus. Įvertiname jo baimes“, – vardijo E. Maknys.
Kinologu taip pat negali būti bet kas – pasienietis, norintis dirbti su tarnybiniais šunimis, pasak E. Maknio, turi būti fiziškai pajėgus ir motyvuotas.
„Kai jis pradeda dirbti su patyrusiu kinologu, pastarasis turi matyti, kokia motyvacija, kuo tas žmogus domisi, kiek klausinėja, kaip elgiasi su šunimi, – ar šis noriai žaidžia, ar nebijo“, – sakė pareigūnas, pats kinologu dirbantis jau penkerius metus.
E. Maknys kinologo darbą palygino su sportu.
„Tai, sakyčiau, sportas ir mokslas. Manau, kad tie, kurie labai labai myli šunis, galbūt ir negalėtų dirbti kinologais, nes visgi kai kuriais atvejais šunį reikia sudrausminti. Tie, kurie labai myli šuniukus, kartais to padaryti negali. Dresuojant retkarčiais būtina sudrausminti, kad šuo „nepaimtų viršaus“, – pažymėjo pasienietis.
Romantikos darbe nemato
Patruliuodami naktį pareigūnai sustabdė kelis vieškeliais vykstančius automobilius – įjungę švyturėlius, juos sustabdė, patikrino vairuojančių asmenų dokumentus.
„Vietiniai“, – patikrinęs vieną iš automobilių paaiškino E. Maknys.
Pasieniečiai 2018 m. įgijo teisę bausti Kelių eismo taisyklėms nusižengiančius vairuotojus – pavyzdžiui, besinaudojančius mobiliuoju telefonu ar vairuojančius neprisisegus diržo.
„Jie supranta, kad mes, kaip ir policija, turime tokią teisę, tai yra pasienio ruožas. Ginčų retkarčiais pasitaiko, paaiškiname jiems priežastį, kai kurie „lenda“ giliau – jiems reikia parodyti įstatymus, tam tikrus punktus. Įvairių žmonių būna, tačiau tokių nepasitaiko dažnai“, – teigė P. Dambrauskas.
Saulei leidžiantis, švelnios spalvos nudažo dangų, o vasarą, anksti pradėjus švisti, žolės paviršiuje ima kristi rasta ir kauptis rūkas. Į klausimą, kiek romantikos savo darbe mato pareigūnai, jie atsakė paprastai.
„Ji baigiasi, viskas pasidaro rutina. Tiesiog tai yra darbas. Romantikos aš nebematau. Na, retkarčiais būna, jei ypač gražus rytas“, – sakė P. Dambrauskas.
Kaip juokavo E. Maknys, romantikos neprideda ir gamtoje skaudžiai geliantys uodai bei besisiurbiančios erkės.
Pasieniečiai yra paskiepyti nuo erkinio encefalito, tačiau kiekvieną erkės įsisiurbimą užfiksuoja.
VSAT pareigūnai kartais vyksta į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ komandiruotes užsienyje.
Ten situacija, kaip pažymėjo jie, visiškai kitokia.
„Aš daugiausia kartų esu buvęs Graikijoje, salose. Tai yra jūrų siena, iš principo skiriasi viskas – ir jų atvykimas, ir srautų kiekis.
Mūsų Lietuva mažesnė, kiek ateina, susitvarkome, nėra didelės problemos.
Nesinorėtų, kad ateitų tiek, kiek Graikijoje, – tada kiltų žymiai didesnė problema, jei būtų keli tūkstančiai per dieną.
Kol kas, manau, viskas yra gerai. Patruliuojame“, – patikino P. Dambrauskas.
Abiejų pareigūnų paklausus, ar pagalvoja apie savo profesijos prasmingumą, jie ilgam susimąstė.
„Tai garbinga profesija, saugome valstybę, saugome sieną“, – pamąstęs pripažino P. Dambrauskas.
Apžvalgius ruožą ir sutikus nuolatinių pasieniečių „draugų“ – keletą stirnų bei kiškių – išaušo rytas. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Puškų užkardos ruože buvo ramu, tačiau besiribojančioje Tverečiaus užkardoje sulaikyti 8 nelegalūs migrantai.