Geriamojo vandens įstatymo pakeitimą, kuriuo siūlyta nustatyti, kad nuo 2023 metų viešojo maitinimo įstaigos klientų prašymu kartu su tiekiamu maistu privalėtų pateikti geriamą vandenį, Seimas ketvirtadienį atmetė.
Tokia iniciatyva, kaip skelbia LNK Žinios, kai kurių restoranų savininkus supykdė.
„Mes šį klausimą matome kaip itin populiarumo besivaikančių politikų kažkokį bandymą ieškoti problemų ten, kur jų iš tiesų nėra“, – LNK Žinioms sakė restoranų grupės „Fortas“ vadovas Kęstutis Markevičius.
Įmonės „Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė tikino, jog tokie siūlymai tėra laiko švaistymas, kišimasis tarp verslo ir kliento.
„Šiuo metu tikrai yra kur kas svarbesnių dalykų“, – pabrėžė ji.
Anot LNK Žinių, įvairių asociacijų atstovai tikina, kad rinktis, tiekti vandenį dykai, ar ne – pačių restoranų reikalas.
„Tai nėra ta didžiausia problema, kurią mes turėtumėme diskutuoti šiandien, tai yra verslo ir lankytojų savireguliacija, tai yra puikiai veikiantis mechanizmas iki šiol“, – teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos direktorė Eglė Ližaitytė.
K. Markevičiaus teigimu, jo atstovaujamoje restoranų grupėje klientams patiekiamas stalo vanduo, už litrą imama simbolinė 50 centų kaina.
„Bet nebūtina vienus dalykus priešpastatyti kitiems“, – pridūrė jis.
Stalo vandenį vaišingumu vadina ir barų savininkai ir jau dabar ant stalo padeda po taurę nemokamo vandens iš čiaupo.
„Jei pas tave į barą ateina svečiai, tai tu juos priimi ir kaip gražų gestą... Tas vanduo tikrai – be problemų. Jei restoranas ar kavinė žiūri į tave kaip į klientą, galbūt dėl to už vandenį ir prašo pinigų“, – teigė baro „Temperatūra“ savininkas Mantas Jokštas.
Tačiau kainuoja ne tik vanduo, bet ir aptarnavimas, todėl kai kurie vandenį apmokestina keliais eurais, kiti ima pinigus tik už stalo vandenį su pagardais, o treti tiekia vandenį visiškai nemokamai.
„Dabar aš pasakysiu padavėjui – žinai, tu už nemokamo vandens nešiojimą atlyginimo negausi. Ir plovėjai tą patį pasakysiu, ir nuėjusi į parduotuvę pasakysiu, žinai, šitoje stiklinėje bus nemokamas vanduo, duok man ją nemokamai“, – LNK Žinioms kalbėjo O. Bložienė.
M. Jokštas teigė nemanantis, kad reikia versti vandenį patiekti nemokamai.
„Tas bandymas kažkaip dirbtinai įsikišti ir reguliuoti kainas restoranuose man atrodo tiesiog absurdiškas“, – komentavo O. Bložienė.
K. Markevičius savo ruožtu aiškino, kad verčiau jau politikai susidomėtų nemokamais viešaisiais tualetais.
Savickas: klausimą teks spręsti
Iniciatyvos autorius, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas LNK Žinioms aiškino, kad projektas gimė po to, kai buvo priimta Europos Sąjungos direktyva rekomenduoti valstybėms narėms ieškoti teisinių sprendimų, kaip naudoti kuo mažiau vandens iš plastiko buteliukų, o daugiau – vandentiekio, kurį Lietuvoje turime išskirtinos kokybės.
Anot jo, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Prancūzija, Čekija, Italija, kitos valstybės eina tuo keliu, kad įstatymais numatytų galimybę ir pareigą, klientui paprašius, suteikti nemokamą stiklinę vandentiekio vandens.
Todėl esą jį nustebino Seimo sprendimas priėmimo stadijoje tokį projektą atmesti.
L. Savicko teigimu, verslininkų nuomonės ir taikomos praktikos dėl klientams patiekiamo vandens yra įvairios.
„Kai kurios kavinės ir restoranai renkasi tą variantą patys siūlyti sudaryti galimybę užsisakyti to stalo vandens paprašius. Tačiau kiti elgiasi visai priešingai, laiko, net raštu buvo pateikta tokia pozicija, kad „ne lygis“ sudaryti tokią galimybę savo klientams“, – aiškino jis.
Parlamentaro teigimu, atlikta gyventojų apklausa parodė, kad žmonės pritaria, jog šis klausimas turėtų būti sprendžiamas tokiu būdu. Esą dešimt metų vyko skirtingos akcijos, siekiant tai įtvirtinti savireguliacijos būdu, tačiau tai vaisių nedavė.
„Ir buvo pasiremta kitų šalių praktika ieškoti teisinio sprendimo“, – savo iniciatyvą aiškino parlamentaras.
L. Savicko teigimu, projektui oponavusių Seimo narių argumentai rodė, kad į klausimą jie nėra įsigilinę. Esą daugelį išgąsdino reikalavimas, kad vanduo būtų saugus gerti, tačiau toks reikalavimas, pasak L. Savicko, galioja jau dabar.
Jo teigimu, šis klausimas atsidėjo daugiausiai metams, nes Lietuva vis tiek turės įgyvendinti europinę direktyvą.
„Vyriausybė pati turės ieškoti sprendimo, kaip šią problemą spręsti“, – pabrėžė jis.
Klausiamas, ar neatsiras norinčiųjų siūlyti įpareigoti barus pirmąjį bokalą pilti nemokamai, L. Savickas sakė, kad tai yra bandymas linksmesniame kontekste parodyti problemą, kuri yra iš tiesų rimta.
„Jau dabar yra teisės aktų reikalavimai vaikų stovyklose, darželiuose užtikrinti galimybę gerti vandentiekio vandenį. Lygiai taip pat higienos normos reikalauja, kad kavinėse ir restoranuose sudaryti galimybę po tekančiu vandeniu nusiplauti rankas. Jis taip pat iš oro nenukrenta, kavinėms yra finansinės sąnaudos, bet apmokestinimas nėra numatytas“, – kalbėjo Seimo narys.
LNK Žinių reportažą apie verslininkų reakciją žiūrėkite čia:
LNK Žinių pokalbį su L. Savicku žiūrėkite čia: