Paradoksalu, kad nors pastaraisiais metais gaunančiųjų nemokamą maitinimą sumažėjo, tačiau daugelio šeimų finansinė padėtis nepagerėjo. Pakilus minimaliam atlyginimui, dalis mažųjų panevėžiečių neteko teisės gauti nemokamą maitinimą mokykloje bei nedidelę finansinę paramą susiruošti naujiems mokslo metams.
Kaip teigė Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė, iki šiol sulaukta 449 prašymų skirti nemokamą maistą vaikams mokykloje bei paramą mokinio reikmenims įsigyti. Pernai tokių prašymų iš viso būta 1 157.
Nors laiko dar yra, mat nemokamiems pietums gauti prašymai priimami visus mokslo metus, o parama mokinio reikmenims įsigyti – iki spalio pradžios, net neabejojama, kad šiemet paramos gavėjų bus gerokai mažiau.
„Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sulaukėme apie šimtu prašymų mažiau. Tam įtakos turėjo ir bendros mažėjančios demografinės tendencijos, emigracija, ir augančios žmonių pajamos. Per tuos metus minimalus atlyginimas pakilo, o remiamos pajamos – ne. Tad jeigu anksčiau abu tėvai gaudavo minimalų atlyginimą, vaikui dažniausiai priklausydavo nemokami pietūs, o dabar jau nebe“, – teigė Z. Ragėnienė.
Norint gauti paramą, vienam šeimos nariui turi tekti ne daugiau kaip 153 eurai šeimos pajamų. Neretai būna taip, kad pajamos nustatytą ribą viršija vos keliais eurais ir šeima negauna paramos. Tokiais atvejais siūloma kreiptis dar kitą mėnesį, mat vertinamos trijų mėnesių šeimos pajamos, o vasaros metu dalis tėvų ar vyresnių vaikų turi papildomų laikinų darbų.
„Atlyginimai žmonių kinta, tad jeigu šeimos pajamos yra ties riba, visuomet pasiūlome prašymą pateikti dar kitą mėnesį. Suprantame ir šių žmonių nuoskaudas, kad dėl vienu ar dviem eurais didesnių pajamų nebetenka paramos. Bet vis dėlto didžiosios dalies šeimų pajamos nesikeičia. Nors kaita kasmet vyksta, paramos prašytojų branduolys lieka tas pats“, – sakė vedėja.
Nuolatinė priežiūra
Beveik nekinta ir į rizikos šeimų sąrašą įtrauktųjų skaičius. Pernai tokiose šeimose mieste augo 134 mokyklinio amžiaus vaikai. Socialinių įgūdžių stokojančioms šeimoms parama mokinio reikmenims įsigyti nėra skiriama grynaisiais. Yra sudaromos sutartys su parduotuvėmis ar prekybos centrais, kur už nurodytą sumą galima įsigyti reikiamų mokyklinių prekių, aprangos, avalynės.
„Stengiamės, kad būtų galima įsigyti ne tik kanceliarijos prekių, bet ir sportinės aprangos, avalynės, kitų mokyklai reikalingų daiktų. Aišku, ši sistema nėra tobula, nes dabar dauguma mokyklų reikalauja vilkėti mokyklinėmis uniformomis, o sudaryti sutarčių su kiekvienu tiekėju nėra galimybių. Tad ateityje vertėtų apsvarstyti ir tikslinę paramą uniformai įsigyti“, – kalbėjo Z. Ragėnienė.
Socialinių įgūdžių stokojančioms šeimoms suruošti savo atžalas į mokyklą padeda socialiniai darbuotojai. Rajone ši užduotis patikėta seniūnijų socialiniams darbuotojams, o mieste – Socialinių paslaugų centrui. Kaip teigė šio centro direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Aida Žygelienė, už 57 eurus, skiriamus valstybės vienam vaikui, suruošti į mokyklą – sunkiai įvykdoma misija, tačiau viską perkant protingai ir skaičiuojant, atsidedant vieną kitą eurą kiekvieną mėnesį, įmanoma išsiversti ir su minimaliomis pajamomis.
„Patarimas toks – sekti įvairias akcijas ir nuolaidas, pirkti kanceliarines prekes ne visiems metams, o trims mėnesiams, nes paprastai vaikai dalį priemonių tiesiog pameta. Taip pat nereikėtų vengti ir dėvėtų drabužių parduotuvių. Uniformas taip pat galima įsigyti iš antrų rankų, kartais mokyklos turi net dovanojamų. Kita vertus, kai uniformos mokykloje privalomos, reikia mažiau lėšų drabužiams pirkti. Kitų patarimų nelabai ir yra“, – sakė A. Žygelienė.
Su ištiesta ranka
Tiesa, dalis jų globojamų šeimų sulaukia paramos drabužiais, avalyne, o kai kada ir kitais daiktais, reikalingais mokykloje. Juos suaukoja neabejingi panevėžiečiai ar įvairios organizacijos. Kita vertus, kartais parama ir pašalpos atsisuka visai kitu kampu – žmonės tiesiog įpranta viską gauti tarsi ant lėkštutės ir patys nerodo pastangų kabintis į gyvenimą. Nors darbo pasiūlymų, ypač vasaros metu, netrūksta, retas pašalpos gavėjas nori dirbti. Dažniausias pasiaiškinimas – neapsimoka dirbti, nes per mažai moka, o dirbti reikia daug, netinka darbo grafikas, neleidžia sveikata ar kitos problemos.
„Patys žmonės yra atsakingi už savo ir vaikų gyvenimo gerovę. Turėtų patys daugiau imtis iniciatyvos, o ne tik laukti, ką duos socialiniai darbuotojai. Juk per mėnesį pakaktų atsidėti po kelis eurus, kad prieš rugsėjį būtų galima supirkti būtiniausias prekes mokyklai. Pagaliau vasarą darbo rankų reikia ir pas ūkininkus. Deja, dažnai energija nukreipiama ne į savo gerovės kūrimą, o visų institucijų, kurios jiems padeda, koneveikimą“, – apgailestauja A. Žygelienė.
Rajono vaikai bus sotesni
Socialinės rizikos šeimose augantys rajono vaikai, kurių šeimos pajamos vienam šeimos nariui neviršys 153 eurų, šiemet bus maitinami sočiau – jie gaus ne tik nemokamus pietus, bet ir pusryčius. Kaip teigė Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyresnioji socialinių išmokų specialistė Violeta Labanauskaitė, ir praėjusiais metais rizikos šeimose augantys vaikai gaudavo nemokamus pusryčius. Tačiau šiemet Taryba nutarė šiek tiek kilstelėti kartelę – iki šiol pusryčius gaudavo tik tie vaikai, kurių šeimos pajamos vienam asmeniui neviršydavo 102 eurų, o šiemet ši riba pakelta iki 153 eurų.
„Jau ne vienus metus pradinukai ir darželinukai gaudavo nemokamai pieno produktų bei vaisių ir daržovių, tačiau jau pernai metais ši parama gerokai sumenko ir vaikai šiuos produktus valgydavo nebe kiekvieną dieną, tad Taryba nusprendė iš biudžeto skirti papildomų lėšų. Labiausiai nepasiturinčioms ir rizikos šeimoms priklausantys vaikai gaus ne tik pietus, bet ir pusryčius. Tiesa, turime ir tokių vyresniųjų klasių mokinių, kurie nemokamų pusryčių atsisakė “, – sakė V. Labanauskaitė.
Pernai tokių vaikų, kurie gavo ne tik pietus, bet ir pusryčius, buvo 261. Maždaug tiek turėtų būti ir šiemet, nors bendras skaičius gaunančiųjų nemokamą maitinimą bei paramą mokinio reikmėms įsigyti kasmet mažėja. Praėjusiais metais buvo gauta apie 800 prašymų, o šiemet – kol kas 388.
„Dar tik rugpjūtis prasidėjo. Be to, pas mus visada mėgstama viską atidėti paskutinei minutei. Tačiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sulaukėme apie šešiasdešimt prašymų mažiau. Paramos gavėjų turėtų būti mažiau dėl šiek tiek pakilusio minimalaus atlyginimo. Tą pajutome jau praėjusiais metais, kai paramos neteko šeimos, gaunančios minimalų atlyginimą, nors iki tol joms priklausė ir parama“, – pastebi V. Labanauskaitė.
Planuojama, kad naujais mokslo metais nemokamą maitinimą mokykloje gaus apie 56 000 mokinių, paramą mokinio reikmenims įsigyti – apie 50 000 mokinių. Praėjusiais metais nemokamą maitinimą mokyklose gavo apie 63 600 mokinių, parama mokinio reikmenims įsigyti buvo suteikta 54 300 mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų.