Sklypo savininkas, vilnietis Česlovas Stankevičius pripažįsta pasidarbavęs pakrantėje neturėdamas parengto ir suderinto projekto, bet ketina ginčyti gamtai padarytą žalą, nes, jo teigimu, pakrantėje nebuvo jokių medžių.
Įtarė pasiruošimą nelegalioms statyboms
Apie Gailiūnų kaime, išsitęsusiame palei kairįjį Nemuno krantą, nukastą pakrantę balandžio 2 d. pranešė LRT televizijos naujienų laida „Panorama“. Rūtos Lankininkaitės reportaže buvo teigiama, kad už neteisėtus veiksmus sklypo savininkui gresia administracinė atsakomybė ir tūkstantinės baudos.
„Nuimta velėna, šlaitai ardomi, sudėti kelmai, išpjauti medžiai. Pagal pirminius duomenis, tai galima pasakyti, kad miško žemė čia yra. Matome, užpilta miško paklotė, pastatyti laikini statiniai, žodžiu, kažkas ruošė nelegalias statybas. Kelmai sukrauti, kad Nemunas patvinęs nuneštų, kadangi tiek nepatvino, tai kelmai liko“, – tuomet kalbėjo Druskininkų agentūros vedėjas Sigitas Kvaraciejus.
Pareigūnas žadėjo šią savaitę nustatyti sklypo savininką ir išsiaiškinti, ar jis turi leidimus kirsti mišką, atlikti žemės ir statybos darbus.
Pripažįsta surizikavęs keisti reljefą be projekto
Kol aplinkosaugininkai aiškinosi, kam priklauso Nemuno pakrantė, apsilankiau įvykio vietoje ir, vos pradėjus fotografuoti nukastą krantą, pats prisistatė sklypo šeimininkas. Vyras teigė esąs vilnietis Česlovas Stankevičius ir apgailestavo galimai pažeidęs įstatymus. Vieši informacijos šaltiniai patvirtina, kad toks asmuo iš teisų egzistuoja ir šiuo metu eina Vilniaus butų nuomotojų asociacijos prezidento pareigas.
„Mano motina gyveno Druskininkuose prieš 45 metus. Dukra dabar susižadėjusi su druskininkiečiu, dirba su Vidaus reikalų ministerijos regioninės plėtros projektais. Ir aš galvojau, kad į kažką čia reikia investuoti. Nusipirkau du sklypus – vienas gyvenamosios statybos, o kitą žemės ūkio paskirties. Nuo kelio pusės savo lėšom darau nuovažą: projektas 300 eurų, 1300 eurų už darbus. Norėjau sutvirtinti šlaitus ir sutvarkyti aplinką. Čia paviršinis vanduo po lietaus nuo kaimyno sklypo su visu moliu teka kaip Niagaros kriokliai“, – pasakojo Č. Stankevičius.
Jis teigia sklypus įsigijęs rudenį, medžių nekirtęs, bet kaip tik ketinantis užsodinti pakrantę pušimis, o lauko tualetą nusipirkęs iš Druskininkų savivaldybės paslaugų ūkio įmonės. Metaline tvora aptvertoje namų valdoje jau stovi vagonėlis.
„Žinojau, kad, kol pradėsiu derinti, praeis pusė metų. O čia iš rudens padariau reljefo palyginimą ir viskas. Aišku, kad gailiuosi, prisipažįstu, kad surizikavau, nesuderinau, bet pats savo rankomis nieko nekirtau, „bobcatas“ palygino. Išmečiau čia pinigų nemažai. Mat jį bala, atkentėsim“, – sakė Č. Stankevičius.
Aplinkosaugininkai: pažeidimai akivaizdūs
Balandžio 6-ąją Druskininkų aplinkosaugininkai Gailiūnuose tikslino prieš savaitę aptikto pažeidimo aplinkybes. Pasak S. Kvaraciejaus, šį kartą buvo tiksliai išmatuota, kiek vandens apsaugos juostos ir vandens apsaugos zonos pažeista.
„Atvažiavusi buvo Valstybinė miškų tarnyba, vežėmės matininkus. Miškų tarnyba aiškinosi, kodėl tvenkinys miško žemėje iškastas ir išpjauti medžiai, kur buvo jų augimo riba. Matininkai pateiks išvadas, jau tada nustatinėsime tikslią žalą gamtai ir toliau bus byla tęsiama. Bus skiriama bauda, teks atlyginti gamtai padarytą žalą ir surašysime privalomą nurodymą atstatyti buvusią padėtį. Yra padaryta žala, viskas akivaizdžiai matosi“, – pasakojo Druskininkų agentūros vedėjas.
Matininkų duomenys bus žinomi maždaug po dviejų savaičių.
Paklaustas, ar sklypo savininkas dalyvavo jo valdų apžiūroje, S. Kvaraciejus sakė: „Buvo jis, paskui pabėgo“.