Nemuno pakrantėje savivalės neapsikentęs meras kreipėsi į aplinkos ministrą: daugiau tai tęstis nebegali

Paskelbus Delfi žurnalisto Tomo Janonio tyrimą apie Kauno rajone, Nemuno pakrantėje, pradėtus kasinėjimo darbus, Prokuratūra pranešė pradėjusi tyrimą, o Kauno rajono meras Valerijus Makūnas dėl vaizdingų vietų apsaugos kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą.

Meras siūlo keisti teisės aktus

Kaip rašė Delfi, Kauno rajono gyventojai labai sunerimo Nemuno pakrantėje pamatę sunkiąją techniką, kuri stumdo gruntą ir keičia reljefą. Dalis šio sklypo patenka į gamtiniu požiūriu saugomą teritoriją. Institucijos sako upės pakrantėje jokių leidimų neišdavusios.

Žurnalisto T. Janonio tyrimą galite rasti paspaudę čia.

Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas teigė, kad savivaldybė šio sklypo savininkui jokių leidimų nėra išdavusi.

Taip pat jis pripažino, kad ši teritorija gamtiniu požiūriu yra vertinga.

Kaip nurodyta Registrų centre, sklypo savininkas yra Vytautas Juozapavičius.

Delfi žurnalistai užfiksavo, kad sunkioji technika sklype dirbo net ir sekmadienį. Atliekami darbai matomi net nuo kito Nemuno kranto.

V. Makūnas kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl vaizdingų vietų apsaugos

Reaguodamas į Nemuno slėnyje privačiuose sklypuose vykstančius žemės planiravimo darbus, Kauno rajono meras V. Makūnas kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas peržiūrėti galiojantį teisinį reguliavimą ir inicijuoti teisės aktų papildymus, kurie užtikrintų kraštovaizdžio požiūriu ypač vertingų teritorijų apsaugą ir ribotų savininkų savivalę, teigiama penktadienį savivaldybės išplatintame pranešime.

„Opius Kauno rajonui aplinkosaugos klausimus meras aptarė su aplinkos ministru S. Gentvilu, kuris penktadienį lankėsi LSMU Laukinių gyvūnų globos centre, Naujuosiuose Muniškiuose.

Meras pabrėžė, kad visuomenę šokiruojantys vaizdingo reljefo kasinėjimo atvejai Kauno rajone kartojasi, o savivaldybė neturi pakankamai teisinių įrankių tokioms situacijoms suvaldyti“, - teigiama savivaldybės praenšime.

Anot pranešimo, pagal galiojantį teisinį reguliavimą sunku užkardyti pažeidimus.

„Sklypų reljefo pertvarkymo ir keitimo reguliavimas viršija Nacionalinės žemės tarnybos kompetenciją, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra galimybės nustatyti subjektų, atsakingų už kraštovaizdžio bei jo elementų apsaugą, priežiūrą ir kontrolę“, – teigiama kreipimesi į ministeriją.

Ypač didelį visuomenės rezonansą sukėlė žemės planiravimo darbai ties Pyplių piliakalniu (Ringaudų sen.) ir Sklandytojų kalvos papėdėje, Šilelio kaime (Raudondvario sen.). Minėti objektai patenka tarp įspūdingiausių regiono regyklų.

Vietos gyventojams kilo įtarimų, kad užliejamose teritorijose stumdydami gruntą, savininkai galimai siekia pakelti sklypų altitudę ir ateityje puoselėja lūkesčius vykdyti statybas. Sklypų savininkai tvirtina įstatymų nepažeidę.

Tyrimą dėl galimų pažeidimų vykdant žemės planiravimo darbus Šilelio kaime atlieka Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), kitos atsakingos institucijos. Reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo inicijavo ir Kauno apygardos prokuratūra.

Susidariusią situaciją Kauno rajono savivaldybės vadovai trečiadienį aptarė su Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos viršininku Česlovu Meržvinsku ir Kauno aplinkos apsaugos skyriaus vedėju Vytautu Januška.

Aplinkosaugininkai informavo, kad jau apžiūrėjo vietovę ir pradėjo teisinį vertinimą. „Mes vertiname tik tai, kas mums suteikta vertinti įstatymais, o savininkai gali daryti tai, ko įstatymai jiems nedraudžia“, – aiškino Č. Meržvinskas.

„Ar sklypas naudojamas pagal paskirtį, galėtų atsakyti žemės naudojimą kontroliuojančios NŽT atstovai, miško naudojimą kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba“, - teigiama savivaldybės pranešime.

Kauno r. savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis pastebėjo, kad minima Nemuno slėnio teritorija pažymėta Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane, kurį sudarė Aplinkos ministerija kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir Kultūros paveldo departamentu. „Tokių teritorijų teisinė apsauga turėtų būti valstybės strategijoje“, – įsitikinęs M. Kruopis.

Pranešime taip pat teigiama, kad kitas būdas užkirsti kelią galimiems pažeidimams yra glaudesnis atsakingų institucijų bendradarbiavimas.

Prokuratūra praėjo tyrimą

Savo ruožtu prokuratūra dėl atliekamų darbų Kauno rajone teigė pradėjusi tyrimą.

„Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (VIGS) prokurorai, reaguodami į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Kauno rajone, Nemuno pakrantėje, ties Šilelio-Kulautuvos dviračių taku esančiame žemės sklype, galimai neteisėtai vykdomus žemės darbus, inicijavo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo“, - teigiama prokuratūros išplatintame pranešime.

Anot Prokuratūros kyla įtarimų, kad darbai gali vykti neteisėtai.

„Šiandien viešojoje erdvėje buvo paskelbta informacija apie tai, kad Nemuno pakrantėje Kauno rajono gyventojai pastebėjo sunkiąją techniką, kuri galimai neteisėtai vykdė kasimo darbus Nemuno upės apsaugos zonoje. Publikacijoje pateikta informacija verčia abejoti minėtoje teritorijoje atliekamų darbų teisėtumu.

Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorai nutarė, kad yra tikslinga pradėti tyrimą, siekiant nustatyti, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas“, - teigiama Prokuratūros pranešime.