Viršijo normas
Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centro direktorius habilituotas daktaras Gediminas Staugaitis LŽ sakė, kad specialus dirvožemio tyrimas Kaune atliktas prieš daugiau kaip penkerius metus. Tuomet tirta ir Nemuno sala. Remiantis gautais rezultatais buvo sudaryti miesto dirvožemių žemėlapiai.
"Užterštumo laipsnis 2002-aisiais įvertintas pagal keletą rodiklių, tarp kurių didžiausia leistina koncentracija. Buvo paimti šeši dirvožemių bandiniai iš įvairių salos vietų. Taršos židinys aptiktas už 80 metrų nuo kanalo, tarp dviejų tiltų į salą. Šioje teritorijoje rastas varis net triskart viršijo didžiausią leistiną koncentraciją.
Likusioje salos dalyje dirvožemių gamtinius foninius kiekius viršijo švinas, cinkas ir kiek mažiau - kadmis, šių elementų rasti kiekiai yra vidutiniškai pavojingi", - LŽ sakė Staugaitis.
Jis pabrėžė, kad tirtas vos 10 centimetrų dirvožemio storis, o prieš pradedant dideles statybas reikėtų papildomai ištirti gilesnį sluoksnį. "Reikėtų pažiūrėti 1,5-2 metrus. Juk kokius du dešimtmečius į salą vežė padangas, akumuliatorius. Tiesa, tyrėme ir įlanką prie salos, iš jos būtina išvežti 40 tūkst. kubinių metrų dumblo", - sakė Agrocheminių tyrimų centro direktorius. Tačiau, jo nuomone, dėl viso to statybų planai neturėtų nukentėti.
Daržovių neaugintų
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistės Giedrės Rondamanskienės teigimu, šiuo metu maždaug 30 proc. miesto žemės dar neištirta. Tiesa, šiaurinė miesto teritorija vadinama santykinai švaria, mat į ją patenka vienas gražiausių priemiesčių Kleboniškis, taip pat Sargėnai. "Atlikti tyrimai yra greičiau apžvalginiai, norint atlikti nuodugnius būtinos išties įspūdingos pinigų sumos. Specialistų teigimu, užterštumo lygis Nemuno saloje nėra pavojingas, na nebent ten imtumėme auginti daržoves ir jas valgyti", - LŽ sakė Rondamanskienė.
Kad jaustųsi saugūs
Kauno savivaldybės miesto plėtros departamento direktorius Povilas Kuprys LŽ sakė, kad tyrimus Nemuno saloje reikėtų pakartoti. "Juos reikės atlikti vien todėl, kad į areną atvykę 12 tūkst. žmonių jaustųsi saugūs. Beje, greta kylančio "Akropolio" statytojai taip pat buvo suabejoję dėl grunto, tiesa, ne dėl cheminės taršos, o dėl stabilumo, nes jis taip pat suvežtas," - sakė Kuprys. Beje, Kaunas yra vienas nedaugelio Lietuvos miestų, kurie turi savo geocheminį atlasą, deja, juo praktiškai nesinaudoja.
Staugaičio teigimu, mieste yra daugiau pavojingų teritorijų, pavyzdžiui, netoli Nemuno salos esanti "Pergalės" gamyklos teritorija. Padidintos sunkiųjų metalų koncentracijos ir anomalinės jų sankaupos analogiškos rastoms Nemuno saloje buvo aptiktos miesto centre, Vilijampolėje, Šančiuose, Dainavoje, Petrašiūnuose, Aleksote.