Interviu DELFI labdaros ir paramos fondo „Frida“ direktorė, 12 metų smurto prieš moteris mažinimo srityje nevyriausybinėse organizacijose dirbanti D. Baranauskė papasakojo, ką reiškia gyvenimas pagal išprievartavimo tvarkaraštį bei prisiminė vieną Kaune nutikusią istoriją, kurios negali pamiršti iki šiol.
– Turbūt girdėjote kaltinimų, kad Saviečiuose vyro užpulta moteris iš namų pabėgo palikusi vaikus?
– Dar daugiau – pasižiūrėjau laidą „Prieš srovę“, kurioje žurnalistas vienareikšmiškai sau leidžia klausinėti kaimynų tokiu tekstu: „moteris turėjo meilužių, tai ar jūs manote, kad jis atkeršijo jai už tai?“
Taip peržengiamos visos ribos. Moters kaltinimas, nukentėjusios kaltinimas, pagaliau, aukos kaltinimas pas mus niekaip neišnyksta. Ar todėl, kad tą lengviau padaryti, ar todėl, kad žmonės nori su stipresniu solidarizuotis – auka visada būna silpnesnė. Nežinau kodėl, bet šis dalykas išlenda kiekvienoje panašioje istorijoje. Netgi mergina iš Panevėžio rajono, kurią sudegino bagažinėje – buvo klausinėjama, kodėl ji aštuntą ryto laukė stotelėje.
Išžaginimo atveju turime baisų terminą – gyventi išžaginimo tvarkaraščiu – žiūrėti, kur eini, kad nebūtų tamsu, kad neliktum viena, žiūrėti, kaip apsirengusi, nebūti išgėrusi ir panašiai. Žodžiu, visą laiką reikia sekti save, kad nepažeistum išžaginimo tvarkaraščio.
Smurto šeimoje atveju panašaus apibrėžimo neturime. Labai dažnai netgi iš policijos pareigūnų tenka išgirsti – išprovokavo. Ką tai reiškia? Kaip galima žmogų išprovokuoti? Kai dirbu su auditorija, pati pateikiu provokaciją – ką turėčiau jums dabar padaryti ar pasakyti, kad suduotumėte? Jie atsako – ne, ką jūs, taip nebus. Taigi aš nesugebėčiau išprovokuoti man svetimų žmonių grupės, kad man suduotų – jie tai pripažįsta, bet savas žmogus kažkodėl pripažįstamas kaip galintis išprovokuoti. Šis dalykas man baisus ir nesuprantamas.
– Po Saviečių tragedijos socialiniai darbuotojai gynėsi, kad moteris nesiskundė smurtu. Dabar ji jau prisipažįsta buvusi skriaudžiama. Anksčiau tą žinojo tik jos mama ir kiti šeimos nariai. Ar dažnas atvejis, kai smurtas šeimoje slepiamas?
– Smurtinį aktą patyręs vyras pirmiausia pajunta pyktį ir norą gintis. Moterys taip užaugintos ir išauklėtos, kad pajunta kaltę bei gėdą. Ta gėda tokia stipri, kad kartais net ir artimiausiems žmonėms nepasisakoma. Tai ypatingai liečia ne rizikos šeimas – tą žmonių grupę, kuri nepatenka į socialinių darbuotojų akiratį.
Jiems gėda, baisu, išviešinimas gali prišaukti dar baisesnes pasekmes. Jie niekam nepasisako – tai nesutampa su jų gyvenimo būdu, socialiniu statusu. Kaip tiems, kurie turi darbą, išsilavinimą, pareigas pasisakyti apie šeimoje vykstančius dalykus, kurie, anot žiniasklaidos, vyksta kažkur „24 valandų“ laidų formate.
Esu turėjusi klientę, kuri net nevyriausybinės moterų organizacijos prašė niekur nefiksuoti jos pavardės, nes vyras dirba savivaldybėje – bijojo, kad išeis į viešumą. Rajonuose tai ypatingai ryšku – nedidelės bendruomenės, visu visus pažįsta, atitinka, kartu medžioja bei baliavoja ir smurtautojas, ir prokuroras ar kiti pareigūnai. Tokiais atvejais ypatingai nesaugu pasisakyti.
Taigi vyrauja kaltės ir gėdos jausmai – kad visuomenė sužinos ir pasmerks. O visuomenė, kaip matome, tikrai pasmerkia. Mes neturime sistemos, ką daryti, kai smurtaujama prieš mamą, o šeimoje yra vaikų.
– Norvegai tokiais atvejais mamai su vaikais pasiūlytų išsikraustyti, o jei ji nesutiktų palikti smurtautojo, atimtų vaikus. Lietuvoje leidžiama auginti vaikus šeimose, kur tėvas smurtauja prieš motiną.
– Aš pritarčiau norvegų modeliui, tik Lietuvoje mes ne visose savivaldybėse turime, kur su vaikais kraustytis.
Kita vertus, priklausomybė nuo smurtautojo – ne tik finansinė, bet ir emocinė. Būna, apsigyvena atskirai, paskui vėl grįžta – reikia su moterimi dirbti, kad ji susivoktų ir nutrauktų smurtinį ryšį – neužtenka tik apgyvendinti.
Vaikui smurtas šeimoje labai blogai. Vaikas smurto liudytojas pagal mūsų įstatymus pripažįstamas kaip smurto auka, bet mes neturime mechanizmo, ką su vaiku daryti. Ypač rajonuose.
Smurtas prieš vaikus tiesiogiai, taip pat smurtas prieš vaikų mamą labai keblūs tiek teisėsaugai, tiek pagalbos institucijoms. Įprastiniu atveju smurtautojas, kuris kelia ranką prieš moterį, neliečia vaikų, nebent yra ypatingai degradavęs žmogus. Bet yra atvejų, kai smurtaujama lygiagrečiai. Ir ne tik smurtaujama – vaikai patiria seksualinę prievartą.
– Žinau, kad jums iki šiol atmintyje įsirėžusi viena prieš keletą metų Kaune nutikusi istorija. Koks tai atvejis?
– 12 metų dirbu šioje srityje. Vienas skaudesnių turėtų atvejų, kai moteris kreipėsi dėl smurto prieš ją, konsultacijų metu, pasitikėdama mumis, atskleidė turinti įtarimų dėl biologinio tėvo tvirkinamo trejų metų vaiko. Po to, kaip būna gyvenime, moteris su smurtautoju susitaikė. Iš šono tai skamba keistai, tačiau tik tiems, kurie su tuo nesusidūrė. Mes, dirbantys šioje srityje, žinome, kad taip kažkuriuo momentu atsitiks – smurto ratas sukasi ir susitaikymas neišvengiamas.
Ji susitaikė, nustojo kelti klausimą dėl tvirkinimo. Tada moterų organizacija kreipėsi į teisėsaugą, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš pradžių į mus tiek prokuratūra, tiek vaiko teisės žiūrėjo nepatikliai – įtariamasis buvo visiškai ne rizikos grupės žmogus, su pareigomis, statusu ir išsilavinimu.
Paskui atsirado papildomų daiktinių įrodymų – moteris šeimos fotoaparate rado nutrauką, kurioje vaikas seksualiai tenkina vyrą. Vyro veido nebuvo, dėl vyro iki galo nebuvo aišku, tačiau po ilgų ekspertizių pavyko įrodyti, kad vaikas tas pats.
Moteris davė parodymus ir buvo nusiteikusi būti kaltinančioji. Po kurio laiko, vykstant ikiteisminiam tyrimui, ji dar kartą susitaikė, dar kartą pakeitė parodymus, nuo smurtaujančio vyro pastojo antrąkart. Moteris turėjo psichikos problemų, buvo psichologiškai palaužta – ilgalaikis smurtas palieka pasekmes žmogaus psichikoje.
Apygardos teismas biologinį tėtį nuteisė realaus laisvės atėmimo bausme, tačiau Apeliacinis teismas bausmę sušvelnino, realiai į kalėjimą nepasodino. Šiuo metu, kiek teko girdėti, globa jam neapribota. Kadangi moters sveikata pašlijusi, ko gero, jis vienas tais vaikais ir rūpinasi. O kaip rūpinasi, mes nežinome.
– Kaip teisėsauga žiūrėjo į nevyriausybininkų liudijimus?
– Netgi teismo metu, kai nevyriausybinių organizacijų atstovai liudijo, ką girdėjusios iš nukentėjusios moters, vaiko mamos, kuri jau buvo pakeitusi parodymus, advokato strategija buvo, kad auka – psichiškai nestabili, kažką kliedėjo, o nevyriausybinės organizacijos darbuotojos nekompetentingos, kliedesius priėmė kaip gryną pinigą ir kreipėsi į policiją.
Man tokiais atvejais ir socialinių darbuotojų gaila – pati prieš 11 baigiau socialinio darbo magistro studijas, tačiau jų metu apie smurtą artimoje aplinkoje ar smurtą prieš moteris jokio kurso neturėjau. Yra tik mokymai – kvalifikacijos kėlimas, kurie nėra privalomi. Ir policijai sunku tokius atvejus nustatyti, ypač kai auka neigia.
Ką daryti policijos darbuotojams, kai atvykus į atvejį smurtas matyti, tačiau abu išgėrę ir abu su smurto žymėmis? Dar didelė bėda, kad pas mus nustatinėjamas tik fizinis smurtas – įstatyme minimas ir psichologinis, ir ekonominis smurtas – įrankių šiems dalykams įrodyti beveik nėra.
Kartais netgi 20 moterų per metus nužudoma po ilgalaikio smurto artimoje aplinkoje, kai jos bando smurtinius santykius nutraukti. Tai pats pavojingiausias momentas.
– Kodėl
– Pagal amerikiečių tyrimus, 75 proc. padidėja tikimybė būti smurtautojo nužudytai tuo metu, kai bandai kažką keisti. Tai nereiškia, kad skatiname žmones nenutraukti smurtinių santykių, bet tą daryti reikia labai atsargiai, apgalvotai.
Žinutė policijos pareigūnams – kai moteris sako, kad grasina ją nužudyti, o policininkai sako, kad prie kiekvienos policininko nepastatys – jie turėtų labai žiūrėti, kokioje situacijoje grasinama. Jei grasinama skyrybų, išėjimo iš namų metu, ji keičia užraktus ir nebeįsileidžia smurtautojo, raudona lemputė turi užsidegti – tada yra A lygis. Kai mūsų tarnybos neatvažiuoja, turime tuos baisius atvejus, kai Klaipėdos apylinkėse kelias valandas policija neatvažiavo, iškvietimą įvertino kaip nepavojingą (2013 m. girtas sutuoktinis nužudė 4 vaikų motiną – DELFI). O turėjo įvertinti kaip labai pavojingą – kitą dieną jis turėjo sėsti į areštinę – tai buvo paskutinis vakaras kažką padaryti aukai.
– Minėjote, kad moteris turėjo psichikos problemų. Ar tai būdinga visoms smurto aukoms?
– Gyvenant su smurtautoju, ilgą laiką smurtą patiriančiai aukai išsivysto potrauminio streso sindromas – tai būsena, kuri išsivysto kankinimų aukoms, politiniams kaliniams, karo veteranams, prekybos žmonėmis aukoms. Kai smurtaujantis asmuo artimas, potrauminio streso sindromas ypatingai sunkus ir greičiau išsivysto.
Nuteisė, bausmę sušvelnino ir leido toliau rūpintis vaikais
DELFI domėjosi, kaip teismuose baigėsi D. Baranauskės papasakota istorija.
2011 m. balandį Kauno apygardos teismas vaikų tėvą pripažino kaltu ir nuteisė už tai, kad seksualiai prievartavo mažametį asmenį, išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti ir disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas.
Vyrui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nors fotoaparate aptikta nuotrauka, kuriose vaizduojamas oralinis aktas su vaiku, dėl seksualinio prievartavimo oraliniu būdu vyras buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Vaikui priteista 18000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Vyras kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas jį išteisinti arba bausmę sušvelninti. Anot jo, pirmosios instancijos teismas jo kaltę seksualiai prievartavus savo mažametę dukrą grindė išvestiniais įrodymais, taip pat jo žmonos bei mažametės dukros parodymais, kurie, atsižvelgiant į jų psichikos sutrikimus, turėjo būti vertinami kritiškai. Vyriškio nuomone, jo dukros nuotraukų, padarytų po jos maudymosi, kuriose akcentuojami jos lytiniai organai, negalima laikyti pornografinėmis, mergaitė pati, be jo paliepimo ar prašymo pozavo tokiose padėtyse, kokiose ji norėjo. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjo specializuotame vaiko apklausos kambaryje buvo apklausta nedalyvaujant jam ir jo gynėjui, tuo pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.
Lietuvos apeliacinis teismas nuteistojo skundą patenkino iš dalies. Teismas vyrą išteisino dėl seksualinio mažamečio asmens prievartavimo – anot teismo, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teismas subendrino bausmes už vaiko išnaudojimą pornografinei produkcijai gaminti ir disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas – jam skirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, vyrui skirtas apribojimas nepranešus neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Kita nuosprendžio dalis liko nepakeista – palikta vaikui priteista 18000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.
Nepaisant laisvės atėmimo bausmės, nuteistasis galėjo toliau rūpintis vaikais.
Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Daugėlienė DELFI sakė dėl privatumo negalinti teikti informacijos apie šeimos gyvenimą, tačiau patikino, kad „šeimoje tikrai viskas gerai“.