Darželiai viena tų vietų, kur COVID–19 židiniai pasitaiko dažniausiai. Ir nors darželių darbuotojai turėjo galimybę pasiskiepyti prioriteto tvarka, toli gražu tai padarė ne visi.
Štai Vilniuje veikiančiame darželyje pasiskiepijo daugiau nei pusė darbuotojų. Direktorė sako, kad anksčiau, kai pirmosios vakcinos pasiekė Lietuvą, skiepytis būtų sutikę kur kas mažiau žmonių. Tačiau dabar nuomonė pasikeitė.
„Žmonės pradėjo rašyti (į eilę, aut. p.) skiepytis. Dar jie nėra paskiepyti, bet užsirašė. Patikėjo žmonės. Ir ta kalba dabar jau rišlesnė pasidarė, žmonės patikėjo, kad reikia tą daryti“, – LNK sakė Vilniaus darželio–mokyklos „Dainorėliai“ direktorė Liucija Milašauskienė.
Likę darbuotojai laukdami vakcinos kol kas testuojasi reguliariai. Tačiau pasak darželio direktorės yra keletas tokių, kurie skiepytis apskritai atsisako. Sutiktų, jei būtų galimybė skiepytis ne „AstraZenecos“ vakcina.
„Jie prisiklausę, visokių išvadų pasidarę. Kitą kartą tos išvados nepagrįstos, kažką kažkur girdėjo. Aš irgi kalbu su darbuotojais, kad net ir citramono aprašyme visko prirašyta, kas gali būti“, – sakė L. Milašauskienė.
Vilniaus centro poliklinikos šeimos gydytoja dirbanti Sonata Valiulienė pasakoja šiuo metu išgyvenanti tikrą darbymetį. Per dieną tenka paskambinti daugiau nei keliasdešimt pacientų, kuriems skiepytis vakcina priklauso. Tačiau sunkiausia skiepytis įtikinti tuos, kurie priklauso rizikos grupei.
„Visur kalbame, rašome, sakome, kad jiems būtinai reikia, nes gali komplikuotis kitos ligos. Ši infekcija gali sukelti daugiau komplikacijų, tai juos labiausiai reikia įtikinti. Jie sako, kad ir taip serga, turi ligų, kodėl mes norime dar jiems pabloginti būklę“, – sakė šeimos gydytoja.
Daugiausiai klausimų pacientai kelia dėl „AstraZenecos“ vakcinos. Tačiau pasak šeimos gydytojos, dažnu atveju tai tik nepagrįsta baimė.
„Viena vakcina, kuri garsiai skamba, tai dalis žmonių sako, kad jos nenori. Būtent dėl krešulių, nes ir straipsnių daug, per televiziją tai girdime. Tai tada tenka papasakoti, koks mažas procentas yra tų komplikacijų“, – kalbėjo S. Valiulienė.
Gydytoja sako, kad skambina ir tie pacientai, kurie jau gavo vakciną ir po kurio laiko pasijuto blogai. O kartais pasitaiko ir tų situacijų, kai pacientams suveikia placebo efektas – pasijutę blogai, pacientai būna įsitikinę, kad tai vakcinos šalutinis poveikis.
Europos vaistų agentūra patvirtino kraujo krešulių susidarymą kaip itin retą „AstraZenecos“ šalutinį poveikį.
Santaros klinikų neurologas profesorius Dalius Jatužis teigia, kad pasaulyje fiksuoti 86 venų trombozės atvejai 25 milijonams pasiskiepijusių gyventojų. Todėl didesnė tikimybė, kad trombai formuosis ilgai skrendant lėktuvu.
„Paskiepiję 2 milijonus Lietuvos gyventojų mes turėsime 7 atvejus. Kai tuo tarpu nuo koronaviruso kasdien miršta daugiau nei 10 žmonių. Rizikos ir naudos santykis, manau, yra akivaizdus. Kad skiepytis būtina, reikia ir kuo skubiau“, – LNK žinioms sakė medikas.
Vaistų kontrolės tarnyba daugiau nei per tris mėnesius sulaukė per 1700 pranešimų apie reakcijas į visų gamintojų vakcinas. Apie kraujo krešėjimo atvejus gauti 6 pranešimai, tačiau anot tarnybos nei vienas atvejis nėra siejamas su skiepais.
„Žmogus nuėjo vakcinuotis ir grįždamas namo pajuto, kad jam skauda koją, blauzdos srityje. Dar kažkiek palaukė, pakentėjo, kreipėsi į gydytojus ir jam buvo fiksuotas tromboflebitas“, – teigė Vaistų kontrolės tarnybos specialistė Rugilė Pilvinienė.
Per kovo mėnesį buvo fiksuota per 150 reakcijų į „Pfizer“ vakciną, apie 60 jų buvo dėl „Moderna“ ir per 300 dėl „AstraZenecos“ vakcinos.