Kaip trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje sakė aplinkos viceministras Danas Augutis, naujoje tvarkoje iš esmės įnešami du pokyčiai.
„Pirmasis – norma skaičiuojama nebe trimis skirtingais spinduliais, o vienu spinduliu: vieno kilometro spinduliu nuo kvartalo. Iš principo dydis tos teritorijos, kurioje skaičiuojama, sumažėja devynis kartus, o norma – per pusę“, – sakė politikas.
„Kitas svarbus aspektas, kad savivaldybės nuo šiol viešai turės skelbti, kiek turi atskirųjų želdynų“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu ekspertai kritikuoja naują tvarką, nes ji neatitinka realios situacijos. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) nuomone, įsakymas dėl želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos leistų sumažinti jų plotus, o tai būtų naudinga tik siauroms interesų grupėms.
Pasak viceministro, siekiant aiškumo mėnesio pradžioje buvo suformuota darbo grupė. Ji turėtų rengti viešas diskusijas su savivaldybių atstovais, architektais, kraštovaizdžio ir želdynų specialistais.
Politiko teigimu, taip siekiama „pasitikrinti, ar viskas gerai“.
„Jei matysime, kad yra reikalinga, darbo grupė turėtų pasiūlyti ministro įsakymo pakeitimus“, – kalbėjo D. Augutis.
„Kabinetiniai mąstytojai“
Vilniaus miesto tarybos visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, architektas, urbanistas Gintautas Tiškus sako, kad ministro įsakymu interpretuojamas įstatymas, o ne remiamasi jo nuostatomis.
Ekspertas taip pat teigia, kad „kvartalas yra labai nevienareikšmiai apibrėžta struktūra“.
„Jame gali būti nuo kelių namų iki vieno namo. (...) Kvartalas yra per mažas miesto struktūros elementas, kad jam būtų galima skaičiuoti privalomą želdynų normą“, – sakė G. Tiškus.
Jis taip pat kritikavo sprendimą panaikinti želdynų skirstymą į vietinius, rajoninius ir centrinius.
„Hierarchinis skirstymas į skverus, rajoninius želdynus ir parkus yra būtinas. Tai yra pasaulinė praktika. Būtent šie želdynai numato jų prioritetą: skveras – artimiausio pasiekiamumo želdynas, iki 300 metrų, kas buvo numatyta senoje tvarkoje, rajoninis – iki 800 metrų, ir tik centrinis želdynas, (...) kuriam buvo numatytas atstumas iki 3 kilometrų“, – sakė urbanistas.
„Todėl teigti, kad visi želdynai buvo 3 km atstumu ir naujoji tvarka sumažina šitą atstumą, aš nematau jokio pagrindo“, – pridūrė jis.
G. Tiškus ragino peržiūrėti tvarką „su profesionalais planuotojais, o ne kabinetiniais mąstytojais“.
„Kokią grėsmę aš matau suniveliuojant visus želdynus į vieną 12 kvadratinių metrų normą vieno kilometro atstumu: įsivaizduokime, jei mes turime didesnį želdyną, pavyzdžiui, parką, kuris tenkina šitą 12 kvadratinių metrų normą, tai kilometro spinduliu apie jį nebelieka jokios prievolės įrengti nei skvero, nei miesto sodo“, – kalbėjo ekspertas.
Teisėsaugos kritika
Mėnesio pradžioje įvertinusi naująją tvarką, STT teigė abejojanti, ar užtikrinami visuomenės interesai apželdinant miestų, miestelių ir kurortų teritorijas.
Seimo komitete STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova sakė matanti rizikų, jog esami želdynai gali būti naikinami.
„Atkreipiame dėmesį, kad želdynų ploto normų užtikrinimas pagal galiojantį aprašą gali būti vertinamas atsižvelgiant į želdynų ir miškų, kurie nepatenka į miestų, miestelių ir kurortų teritorijas duomenis. Nustatytos galimybės sumažinti vienam gyventojui tenkančių viešųjų atskirųjų želdynų ploto normas, gali sudaryti prielaidas kai kuriuose miestuose, miesteliuose arba kurortuose, pavyzdžiui, kurie ribojasi su miškais, sumažinti jau esamų želdynų plotus miestuose, miesteliuose ar kurortuose“, – sakė ji.
STT atstovė taip pat nurodė, kad tarnyba turi klausimų ir dėl kvartalo sąvokos.
Savo ruožtu D. Augutis pabrėžė, jog faktinė situacija, kalbant apie jau esamus želdynus, blogėti negali.
„Faktinę situaciją fiksuoja pats želdynų įstatymas, jis draudžia atskirųjų želdynų sunaikinimą, neatkūrus 0,5 kilometro spinduliu analogiško dydžio ir vertės teritorijos“, – kalbėjo viceministras.
Jis pabrėžė, kad įsakymas nekeičia įstatymo.