Miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Pauliaus Kero teigimu, bus suteiktos sąlygos Kauno rajonui integruotis į miestą ir kartu spręsti dabar iškylančias susisiekimo, švietimo bei kitas problemas.
Perspektyvoje nusitaikyta į teritorijas, kurios glaudžiai siejasi su Kauno miestu. Tačiau sprendimo projektą pristatęs P. Keras opozicijai nepaaiškino, kiek kainuoja miesto investicijos į tai, kuo dabar naudojasi Kauno rajonas, tik buvo pasakyta, kad viso proceso eigoje bus galima diskutuoti, kelti klausimus ir gauti atsakymus„.
Pasak konservatoriaus Jono Koryznos, 300 kv. kilometrų teritorija imama skubos tvarka ir teigiama, kad neigiamų pasekmių negali būti. Tačiau rajono piketas prie miesto savivaldybės rodo ką kita. Tarybos opozicijos atstovas Vygantas Gudėnas priminė, kad 2007 metais rajono gyventojai jau buvo apklausti dėl galimo prisijungimo prie Kauno miesto. Tada jie pasakė nenorį to daryti. Dabar aiškinama, kad ką tik atlikta kita apklausa, tik kažkodėl miesto savivaldybė, ją organizavusi, rezultatų niekam nerodo.
„Rajono gyventojams žadama, kad tapę miestiečiais ir toliau mokės tokius pačius mokesčius kaip dabar. Tai kas tada sumokės skirtumą, – miesto gyventojai?“ – teiravosi V. Gudėnas.
Piketo dalyviai sakė atstovaują 28 Kauno rajono bendruomeninėms organizacijoms ir pabrėžė, kad rajono žmonės yra ne prieš pertvarkas, bet klausti, ko jie nori reikia demokratiškai ir „negalima Kauno rajono pjaustyti miestui pasiimant, kas skanu, rajonui paliekant kas neskanu“.
Rajono biudžetas sudaromas 25 savivaldybėms, todėl sąžininga būtų visas jas apklausti, o ne vien tas, kurias norima prisijungti.