Spalio 30-ąją, 4 valandą ryto, bus oficialiai atšaukiamas vasaros laikas, kuris buvo įvestas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį. Tikinama, kad prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių.
Vertinama prieštaringai
Žiemos ir vasaros laikas įvedamas siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, taupyti dienos šviesą. Tačiau netrūksta šią sistemą kritikuojančių.
Štai medikai metai iš metų kartoja, kad tokia sistema gali pakenkti sveikatai, esą tai turi įtakos ir nelaimingų atsitikimų statistikai, padidėja nusikalstamumas bei nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius. Prieš laiko persukimą – ir 74 proc. švietimo įstaigų bendruomenių atstovų – vadovų, mokytojų, dėstytojų, mokinių, tėvų, studentų, parodė Švietimo ir mokslo ministerijos šių metų balandį atlikta apklausa.
Pagal Europos Komisijos direktyvą, dabartinė laiko keitimo tvarka galioja iki 2016 metų pabaigos – tuomet, jeigu ES narės nesikreips dėl jos keitimo, direktyva turėtų būti pratęsta dar penkeriems metams. Taigi šiemet Lietuva galėjo atsisakyti sprendimo du kartus per metus persukti laikrodžius, bet panašu, kad šia galimybe nebus pasinaudota.
Poveikis – gyvūnams, bet ne žmonėms
Dar prieš kurį laiką Vilniaus miesto tarybos narys, socialdemokratų ūkio viceministras Marius Skarupskas DELFI sakė, kad Vyriausybei buvo įteiktas dokumentas, kuriuo nurodoma, kad pretekstų keisti šiuo metu galiojančią tvarką nėra.
„Ministerijoje turėjome užduotį išanalizuoti ir pateikti siūlymus dėl vasaros laiko taikymo Lietuvoje. Apibendrinus studijas ir dokumentus galima daryti išvadą, kad laiko kaitaliojimas nėra palankus gyvūnams (Aplinkos ministerija teigia, kad vasaros laiko įvedimas nėra palankus nusistovėjusiems gyvūnų šėrimo režimams (pavyzdžiui, Kauno zoologijos sodas) ir daro tiesioginį neigiamą poveikį gyvūnų fiziologiniams poreikiams. Žemės ūkio ministerija laikosi labai panašios nuomonės). Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad laiko kaitaliojimas reikšmingo poveikio žmonių sveikatai neturi. Daugelis atliktų studijų ir apklaustų institucijų pritaria vasaros laiko taikymo tikslingumui“, – savo feisbuko paskyroje plačiau šį sprendimą aiškino jis.
Anot M. Skarupsko, jei norima inicijuoti direktyvos svarstymą, reikia pateikti pakankamai griežtus ir pagrįstus įrodymus, kodėl tai yra blogai.
„Pavyzdžiui, kyla rimtos problemos dėl sveikatos, pastebime pokyčius ekonomikoje. Šią dieną Lietuvoje to nėra. Atvirai pasakius, manau, jau dabar aišku, kad po 2016 m. laiką suksime ir toliau“, – DELFI sakė M. Skarupskas.
Sezoninis laikas – apie 100 pasaulio valstybių
Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, tačiau daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Laikrodis sukamas du kartus per metus – kovo ir spalio pabaigoje.
Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 m. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 m. įsigaliojusi septintoji direktyva.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.
Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, 1784 m. iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Tačiau vasaros laiką kai kurios valstybės įsivedė tik XX a. pradžioje.
Sezoninį laiką turi apie 100 pasaulio valstybių.