Sezoniniu vadinamas vasaros laikas yra taikomas daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžius reikia pasukti vieną valandą atgal. Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros-žiemos laiko susitarimų. Sezoninį laiką turi dauguma Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.
Šįmet laikrodžius persukti vis dar bus privalu: Europos Parlamento (EP) sprendimas dėl sezoninio laiko atidėtas iki 2021 metų.
Iki šiol netyla diskusijos
Europos Komisija (EK), reaguodama į kai kurių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių prašymus, buvo paskelbusi viešą konsultaciją ir kvietė ES šalių piliečius užpildyti anketą apie vasaros ir žiemos laiko susitarimus. Netylant diskusijoms dėl laiko keitimo dukart per metus ES šalyse ir per atviras (EK) konsultacijas sulaukus net 4,6 mln. europiečių nuomonės šiuo klausimu, buvo pasiūlyta atsisakyti sezoninės laiko kaitos nuo 2019 m. balandžio.
Dėl galimai skuboto ir netinkamo šio sprendimo poveikio vertinimo posėdžio metu buvo nubalsuota už šio sprendimo atidėjimą iki 2021 metų. Nuo tų metų laiko sukioti bus nebeprivaloma. Kiekviena šalis galės dėl to apsispręsti pati. Šį sprendimą jos turės priimti iki 2020 metų balandžio mėnesio.
Vienas aktyviausių iniciatorių už laiko keitimo atsisakymą, Teisės reikalų komiteto vadovas, Europos liaudies partijos (EPP) frakcijos atstovas čekas Pavelas Svoboda nesiliauja tvirtinęs, kad tai yra svarbi problema: apie 20 proc. skundžiasi sveikatos sutrikimais po laikrodžių rodyklių persukimo. Anot jo, tiesioginės ir netiesioginės šio veiksmo išlaidos siekia 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto.
Nedaug valstybės narių demonstruoja realias pastangas veikti, tačiau, pavyzdžiui, Baltijos šalys ir Suomija atliko nuomonių apklausas ir konsultacijas bei apsikeitė šia informacija tarpusavyje.
Išderina vidinį laikrodį
Lietuvos pozicija aiški: daug aktualiau būtų priimti direktyvą ir joje numatyti konkretų terminą, kuomet laiko sukiojimas būtų sustabdytas. Tai paskatintų valstybes nares greičiau ieškoti susitarimo ir suderinti savo laiko juostas tarpusavyje.
Laikrodžių sukinėjimo pirmyn ir atgal pasekmės žmogaus organizmui iki šiol buvo mažai ištirtos. Visuose iki šiol atliktuose tyrimuose buvo teigiama, kad žmogaus organizmas prie pakeisto laiko prisitaiko per kelias dienas. Visgi, kaip teigia didžiausią tyrimą perėjimo prie vasaros laiko poveikio žmogaus organizmui atlikę ir jo rezultatus žurnale „Current Biology“ paskelbę Miuncheno universiteto chronobiologai T. Renebergas ir T. Kantermanas, laikrodžių sukiojimas norimo efekto neduoda. T. Renebergas ir T. Kantermanas ištyrė 55 tūkstančių Europoje gyvenančių asmenų miego modelius ir nustatė, kad vidinis žmogaus laikrodis reaguoja į sezoninius saulės patekėjimo laiko pokyčius, todėl laikrodžių persukimas ir vasaros laiko įvedimas pažeidžia natūralią „žmogaus vidinio laikrodžio“ eigą. Pasak medikų, kai laikrodžio rodykles sukame valanda atgal, organizmas prisitaiko šiek tiek lengviau. Kai pereinama iš žiemos į vasaros laiką, kaip rodo moksliniai tyrimai, įtaka sveikatai būna didesnė.
Delfi primena, jog šiuo metu visoje ES dukart per metus laikas pakeičiamas viena valanda, siekiant geriau išnaudoti dienos šviesą. Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį. Vasaros laiko įvedimo ES tvarkaraštis buvo nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų, siekiant užtikrinti sklandų ES vidaus rinkos veikimą.
Šviesaus paros meto „pailginimo“ idėja kilo amerikiečių mokslininkui, politikui ir išradėjui Benjaminui Franklinui dar 1784 metais. Jis siūlė laiką kaitalioti, kad žmonės sutaupytų žvakių.