Primename, kad į naująjį Seimą nebuvo perrinkti šie dabartiniai jo nariai: Gediminas Kirkilas, Irena Šiaulienė, Irena Degutienė, Juozas Bernatonis, Valerijus Simulik, Audronė Jankuvienė, Rasa Petrauskienė, Bronius Bradauskas, Antanas Baura, Ona Valiukevičiūtė, Aurimas Gaidžiūnas, Linas Antanas Linkevičius, Gediminas Vasiliauskas, Kęstutis Bacvinka, Alfredas Stasys Nausėda, Petras Nevulis, Aušra Papirtienė, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus, Lauras Stacevičius, Levutė Staniuvienė, Audrys Šimas, Virginija Vingrienė, Darius Kaminskas, Rimas Andrikis, Arūnas Gumuliauskas, Kęstutis Smirnovas, Vida Ačienė, Algimantas Kirkutis, Laimutė Matkevičienė, Virgilijus Poderys, Viktoras Rinkevičius, Petras Valiūnas, Raimundas Martinėlis, Gintaras Vaičekauskas, Juozas Imbrasas, Asta Kubilienė, Andriejus Stančikas, Jonas Liesys, Mantas Adomėnas, Irina Rozova, Zbignev Jedinskij, Jaroslavas Narkevičius, Povilas Urbšys, Artūras Skardžius, Gintaras Steponavičius, Kęstutis Bartkevičius, Algimantas Salamakinas, Linas Balsys, Vytautas Kamblevičius,Vanda Kravčionok, Rimantas Sinkevičius, Rimantas Jonas Dagys, Petras Čimbaras, Raminta Popovienė, Naglis Puteikis, Egidijus Vareikis, Michal Mackevič, Leonard Talmont.
Skaičiuojama, kad daugiausiai kadencijų Seime išdirbę ir ilgiausią darbo stažą sukaupę Gediminas Kirkilas, Irena Degutienė ir Irena Šiaulienė pretenduoja gauti ir didžiausias išeitines išmokas. Jos, remiantis preliminariais skaičiavimais, gali siekti daugiau nei 23 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių).
Pasakė, nuo ko priklauso išmokų dydis
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro atstovė Justė Radzevičiūtė-Laugalienė „Delfi“ nurodė, kad Seimo kanceliarijai iš valstybės biudžeto 2020 m. skirtos tokios sumos: Seimo narių išeitinėms išmokoms – 1 505 tūkst. Eur; Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų išeitinėms išmokoms – 644 tūkst. Eur; Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų kompensacijoms už nepanaudotas atostogas – 473 tūkst. Eur: „Tačiau jau aišku, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų kompensacijoms už nepanaudotas atostogas reikės gerokai didesnės sumos nei planuota – apie 820 tūkst. Eur“.
J. Radzevičiūtė-Laugalienė taip pat priminė, kad Seimo nario išeitinės išmokos mokėjimą reglamentuoja Seimo statutas.
„Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 4 punktuose numatytais atvejais, jam išmokama išeitinė išmoka. Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka“, – pabrėžė ji.
Pasak atstovės, jeigu asmuo Seimo nariu buvo nepilnus kadencijos metus, tai šiame straipsnyje didesnės negu 6 mėnesių trukmės laikotarpis laikomas pilnais kadencijos metais: „Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys vėl išrenkamas į Seimą“.
Kiekvienam Seimo nariui, teigė ji, priklausanti išeitinė išmoka skaičiuojama atsižvelgiant į to Seimo nario vidutinį mėnesinį atlyginimą, o vidutinio mėnesinio atlyginimo skaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. nutarime, o susipažinti su Seimo narių pareiginių algų dydžiais galite ČIA.
„Pavyzdžiui, minimali 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, išmokama Seimo nariui, kurio tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra iki vienerių metų, sudarytų 6 828,80 Eur, neatskaičius mokesčių. Tokią išmoką gautų Seimo narys, kuris neišdirbo visos kadencijos, pvz., buvo išrinktas kadencijos pabaigoje.“
J. Radzevičiūtė-Laugalienė priminė, kad 2016 m. išmokėtų išeitinių išmokų suma (su socialinio draudimo įmokomis) Seimo nariams buvo 1 392 tūkst. Eur, neperrinktų Seimų narių skaičius tada buvo 80.
„Preliminariai skaičiuojame, kad šiemet Seimo narių išeitinėms išmokoms reikės 1,1 mln. Eur. Tiksliai bus galima pasakyti pasibaigus spalio mėnesiui, nes skaičiuojamas trijų mėnesių vidutinis atlyginimas“, – paaiškino ji, kodėl negalima iškart nurodyti tikslios sumos.
Nesidomėjo kol kas, kiek gaus
Į naujo Seimo kadenciją neperrinktas, save pats išsikėlęs Panevėžio vakarinėje apygardoje, Povilas Urbšys „Delfi“ komentavo, kad kol kas tikrai nežino, kokio dydžio išmoką gaus pats ir jo padėjėjai.
„Nesigilinau, bet šiaip pats kompensacijų principas taikomas ne vien tik Seime dirbantiems, bet visiems, kurie dirba valstybės tarnyboje. Aišku, tas klausimas visada toks kaip ir atviras, koks tas tų išmokų dydis turėtų būti. Antras dalykas, jeigu žmogus dirba valstybės tarnyboje, ar vyktų reorganizacija, ar kitas pokytis, kuris nepriklauso nuo žmogaus, vadinasi, tokiu būdu jam valstybė kompensuoja už tai, kad kinta jo darbo sąlygos susiklosčius kitoms aplinkybėms“.
P. Urbšys sakė, kad Seime jie yra kaip atstovai, bet kartu juos įdarbina žmonės ir po kažkiek laiko tie patys žmonės nutaria nepratęsti darbo sutarties.
„Vienu atveju, darbdavys yra kažkokio departamento ar ministerijos vadovas, šiuo atveju yra žmonės tiesioginiai darbdaviai. Pats kompensacijų principas turi būti taikomas Lietuvoje, bet vėlgi, koks tas išmokų dydis turėtų būti nustatytas. Galbūt tai bus kito Seimo galvosūkis, kadangi kiek esu girdėjęs, pavyzdžiui, Estijoje yra taikoma, ar ne apie metus laiko.“
Jo teigimu, kai kuriose Europos Sąjungos (ES) Vakarų valstybėse išmokos yra mokamos netgi apie metus, nes yra bendra problema, kad žmonės, netekę darbo atstovaujančiose institucijose, susiduria su tam tikrais sunkumais.
„Jeigu žmogus sąžiningai atliko savo pareigą ir neturėjo nedarbinių pajamų, iš tikrųjų, nėra paprasta. Iš to socialiai gerai aprūpinto lygio krenti į tokį pažeidžiamą. Galų gale, gal tai ir sveika, kadangi Seimo nariai per tą laiką nieko nepadarė, kad tos „socialinės pagalvės“ būtų pakankamos žmonėms. Nesvarbu, ar jie neteko Seimo nario darbo, ar bendrai“.
Pasak P. Urbšio, Lietuvoje problema yra tokia, kad žmogaus pažeidžiamumas yra labai trapus ir jeigu jis tik netenka darbo, bet iki tol sąžiningai mokėjo mokesčius valstybei, taip pat neturėjo nedarbinių pajamų, tuomet iškart gali atsidurti ties skurdo riba.
„Tai rodo mūsų netvarią socialinę aplinką, bet jeigu nukentėsime mes, buvę Seimo nariai, manau, tai bus pamoka kitiems Seimo nariams, kad jie žinotų, jog reikia viską padaryti, kad žmogus jaustųsi saugesnis ne tik būdamas Seimo nariu“, – aiškino jis.
Išmokos mokamos visur, bet svarbiau jų dydis
Politologas Vytautas Dumbliauskas „Delfi“ paklaustas, kaip vertina tokią tvarką, sakė, kad įprastai išeitinės išmokos mokamos visur, kur žmonės dirba pagal darbo sutartį, tačiau šiuo atveju daugiau klausimų kelia jų dydis. Jam vienintelis negražus dalykas pasirodė tik tas, kad dėl ilgo kai kurių Seimo narių darbo parlamente išmokų dydis gali būti netgi už šešis mėnesius, kai pagal naująjį Darbo kodeksą, jeigu paprastas darbuotojas yra atleidžiamas darbdavio iniciatyva be jo kaltės, gautų tik už du mėnesius.
„Viskas čia aišku, nes šiaip Seimo nariai patys kuria įstatymus ir mums vieša paslaptis, kad jie pirmiausia rūpinasi savimi. Kita vertus, aš suprantu, kad iš politikos išėjusiam žmogui tikrai nelengva rasti naują darbą, kadangi Seimo nariai nėra paskui vertinami. Priešingai, žinau atvejų, kad net iš jų šaiposi darbo rinkoje. Pati žinote, kad Seimas nėra mėgstamas“, – apie kylančias problemas po darbo tautos atstovybėje kalbėjo jis.
Politologas pasidalino ir vienos buvusios Seimo narės pasakymu privačiame pokalbyje, kuri dirbo parlamente tris kadencijas, kad labai blogai, kai į Seimą pakliūva jauni, apie 30-ies metų žmonės.
„Jie susigadina gyvenimą, kadangi šiems žmonėms, vėliau išėjusiems iš Seimo, netgi toks kaip neigiamas antspaudas yra uždėtas. <...>. Reikia viską žmogiškai sudėlioti, pavyzdžiui, kažkada TS-LKD iškeltas į Seimą Saulius Pečeliūnas, kuris vienais metais nebebuvo išrinktas į parlamentą, metus laiko ieškojo darbo, kadangi į bet kokį negalėjo eiti. Įsivaizduokite, ambicijos, kai tu buvai, kitaip sakant, valdžios šventovėje ir staiga turi eiti į paprastą darbelį. To neleidžia ambicijos, savimeilė ir kas tik nori. Viską sudėjus, nėra vienareikšmio atsakymo “, – sakė V. Dumbliauskas.
Jo teigimu, vienintelis dalykas, kad Lietuvoje neturėtų būti kuriami kaip feodalinėje visuomenėje atskiri luomai, kai ilgus metus išdirbę Seimo nariai gali gauti šešių mėnesių išeitinę išmoką, o tiek pat metų dirbę paprasti darbuotojai – tik už du mėnesius.
