Prie eilinio Lietuvos piliečio gyvenimo turėsiantiems priprasti seimūnams valstybė įduoda auksinį parašiutą – išeitines išmokas. Paskutines dienas Seime skaičiuojančių politikų planais domėjosi Inga Kontrimavičiūtė.
Planuoja verslą
Naujajam Seimui prisiekus, į jį neperrinktieji neteks mandato. Priesaikos diena numatyta lapkričio 16-oji. Jau kitą dieną 58-i dabartiniai Seimo nariai atsibus kaip eiliniai piliečiai.
„Save pratinu prie minties, kad nebūsiu Seimo narys, būsiu žmogus, kuris susidurs su pasekmėms, ką gi tie Seimo nariai pridirbo“, – sako Seimo rinkimuose net į antrą turą nepatekęs P. Urbšys.
Anot jo, buvusiems parlamentarams įsidarbinti ganėtinai sudėtinga, esą vieni negali pasiūlyti darbo pagal politikų patirtį, o žemesnes pareigas siūlyti tarsi nepatogu. Kadenciją baigiantis seimūnas pripažįsta svarstantis imtis privačios veiklos. Tokios, apie kokią pačiam Lietuvoje neteko girdėti. P. Urbšys planuoja teikti specifines konsultavimo paslaugas.
„Privatus verslas kartais patiria perdėtą valstybės institucijų dėmesį, tame gali slypėti ir piktnaudžiavimas savo galiomis, o gali būti ir kažkieno užsakymas. Mano patirties gali prireikti išsiaiškinti, kaip iš tiesų yra, ir pareigūnams priminti, kad jie turi vykdyti pareigas, o ne kažkieno užgaidas“, – aiškino seimūnas.
Išsiaiškins ir išviešins
P. Urbšio nuomone, jo konsultacijos gali praversti apsisprendžiant, ar verta kreiptis į advokatą arba teismą.
„Turiu patirties, kai ne vien per teismą, bet ir kitomis teisinėmis priemonėmis galima išsiaiškinti, kas paslėpta, nematoma“, – sako parlamentaras.
Politikas teigia tokių slaptų ėjimų matęs ir Seime, kai priimami įstatymai, orientuoti į konkrečios verslo grupės interesus.
„Tarkim, kai deklaruojama, kad neva reikia saugoti orangutanus atogrąžų miškuose, todėl reikia uždrausti palmių aliejų Lietuvos rinkoje, o kartu pravaloma rinka rapsų augintojams. Tokiu atveju nėra dėl ko kreiptis į teismą, bet mano patirtis leidžia tą problemą iškelti, išviešinti ir apnuoginti kažkieno privatų interesą, atskleisti Seimo narį, kuris tuos dalykus daro“, – verslo planą dėlioja P. Urbšys.
Parlamentaras sako galintis konsultuoti verslą, taip pat patarti planuojantiems politinę ateitį, bet turintiems minimalius išteklius.
„Turiu partizaninio marketingo patirties“, – prisistato politikas.
Visgi, anot jo, prieš užsiimdamas individualia konsultavimo veikla, turintis išsiaiškinti tokių paslaugų poreikį. Seimūnas tvirtina, jog tokie pokalbiai jau vyksta.
Panevėžyje ankšta
P. Urbšys sako matantis ir daugiau veiklos krypčių. Anot politiko, valstybės tarnyboje jo sukaupta patirtis gali būti naudinga ir valstybės institucijoms, mat Seime gilinosi į ne vienos specifikos darbo problemas. Taip pat mano galintis dirbti valstybės, savivaldybės įmonėse nepriklausomu stebėtoju ir gilintis į administracinės veiklos specifiką, kad užtikrintų jos efektyvumą.
„Gerai būtų vietoje susirasti darbą, bet nedarau problemų, jei tas paslaugas teikčiau nebūtinai Panevėžyje. Žinau, kad čia būsiu padarytas persona non grata. Neįsivaizduoju, kad Savivaldybės įmonės ryžtųsi net pagalvoti apie P. Urbšio įdarbinimą, tai būtų traktuojama kaip nelojalumas valdžiai. Ir kai kurios verslo struktūros Panevėžyje gali būti nesuinteresuotos, kad verslas turėtų darbinius santykius su manimi, ypač skaidrumo atžvilgiu“, – įsitikinęs parlamentaras.
Prisimins Tarybos nario mandatą
Vis dėlto P. Urbšys neslepia, jog atsisveikinęs su Seimu gali greitai pasisveikinti su miesto Savivaldybe.
Įstatymas numato, kad prisiekus naujajam Seimui, į jį nepatekusieji, bet savivaldos rinkimuose išrinkti į vietos Tarybą, turi teisę per 15-iolika dienų susigrąžinti mandatą, jei atlaisvinama joje vieta.
P. Urbšys 2019-ųjų kovą Panevėžio mero rinkimuose pralaimėjo Ryčiui Račkauskui, už jį surinkęs pusšešto tūkstančio mažiau balsų. P. Urbšys taip pat kandidatavo ir į miesto Tarybą ir buvo panevėžiečių į ją išrinktas.
Visgi mero posto negavęs politikas tąkart nesutiko Seimo nario kėdės mainyti į vietą Taryboje. Dabar jam kelias į aktyvios miesto politikos lauką atsivertų, jei iš Tarybos sutiktų pasitraukti vienas iš keturių rinkimų komiteto „Kurkime jaukų miestą kartu“ narių. P. Urbšys teigia jau sulaukęs politinių bendražygių pasiūlymų jam užleisti vietą.
„Mano grįžimas į Tarybą galimas 90 proc.“, – sako politikas.
Ne visi gražuliai
O Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas ūkininkas Petras Nevulis vėl valgys ūkininko duoną. Miežiškių ir Paįstrio seniūnijose apie 400 ha žemės dirbantis ir grūdines kultūras auginantis politikas juokauja, jog Seime visiems džiaugiasi turėsiantis gerą darbininką. Kol pats sukosi Seime, atsakomybė už ūkį krito žmonai.
P. Nevulis svarsto, jog kelią į Seimą jam iš dalies užkirto ir paini balsavimo sistema. Anot jo, ne vienas pažįstamas pasakojo balsą atidavęs už valstiečius, bet nesupratęs, kad dar reikia ir reitinguoti kandidatus.
„Ko gero, teisingesni būtų rinkimai tik vienmandatėse. Žmonės rinktųsi asmenybes, ne partijas. Be to, daugiamandatėje už sąrašus balsuoja visa Lietuva, o Seimo nariui vienam ją visą apglėbti sudėtinga. Juk nesam mes visi gražuliai“, – sako P. Nevulis.
Grįžęs prie žemės ūkio politikas svarsto iš visuomeninio gyvenimo nedingsiantis.
„Beveik 14 metų atidirbta rajono Savivaldybės taryboje, ketveri metai Seime. Rajone turbūt ne tiek daug žmonių su tokia patirtimi. Esu judrus, jei neturiu veiklos, esu vos ne ligonis“, – nusiteikęs valstiečių atstovas.
Kraitis iš valstybės kišenės
Paskutines dienas Seime skaičiuojantys dar vienai kadencijai neperrinkti 58-i parlamentarai didžiosios politikos areną paliks ne tuščiomis kišenėmis.
Seimo Statute numatyta, kad nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, jam išmokama išeitinė išmoka.
P. Nevuliui priklauso 13 657 Eur, P. Urbšiui – 20 486 Eur išmokos (neatskaičius mokesčių).
Abu parlamentarai teigia nežinantys ir net nesidomėję, kokio dydžio kraitį jiems įteiks valstybė.
„Sunku pasakyti, pagrįsta ta išmoka ar ne. Jei Seimo narys neperrinktas, o valstybės tarnyboje darbo negavo, jis niekam nereikalingas. Greitai įsidarbinti šansų nedaug. Gerai man, kad turiu ūkį – eisiu ir dirbsiu. Išeitinė išmoka yra kaip kompensacija, kol susiras darbą. Seimo narys nenorės dirbti už minimumą ar 600 eurų, nes jo kvalifikacija nėra žema, turi aukštąjį išsilavinimą. Nemanau, kad yra labai blogai ta išeitinė“, – svarstė P. Nevulis.
P. Urbšys tokią išmoką irgi vertina kaip kompensaciją darbo netekusiam politikui.
„Seimo narys buvo įdarbintas žmonių, su juo buvo sudaryta darbo sutartis ir žmonės ją nutraukia, vadinasi, turi įsijungti kompensavimo mechanizmas. Seimo nariams sudėtinga persiorientuoti, nes lygiaverčių pareigų nėra, o žemesnių jiems nedrįsta siūlyti. Neatsitiktinai Estijoje buvusiems seimūnams metus dar mokamas atlyginimas“, – sako parlamentaras.
Politologas Lauras Bielinis teigia, jog sprendimą dėl išeitinių išmokų neperrinktiems Seimo nariams turi priimti patys parlamentarai. Visgi, jo nuomone, tai klausimas, neliečiantis valstybės esmės.
„Tos diskusijos rodo netgi šiek tiek miesčionišką požiūris į kitų galimybes ir darbą. Išeitinės išmokos neperrinktiems Seimo nariams mokamos daugumoje Europos Sąjungos valstybių, o Lietuvoje jos vienos mažiausių“, – sako politologas.